- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 2K-704/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 4 d., apie 3.30 val., sugadino plastikinio lango rėmą ir įsibrovė į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bei pagrobė L. B. priklausantį 11 196 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismas, parinkdamas jam bausmę, buvo neteisėtai veikiamas prokurorės, nes ši klaidino teismą apibūdindama jį kaip neigiamą asmenybę, siekdama, kad jos teiginiai būtų labiau įtikinami kaip liudytoją apklausė V. D., kuri negalėjo duoti jokių parodymų apie reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. A. K. nuomone, jo asmenybę geriau apibūdina jo motinos, R. K., parodymai, iš kurių matyti, kad jis grįžęs iš įkalinimo įstaigos iš karto įsidarbino, nuo 2005 m. lapkričio mėnesio dirbo, kad su visais kartu gyvenančiais šešiais šeimos nariais sutaria ir nekonfliktuoja.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta gynėja neatliko jokių veiksmų, kurie gintų jo interesus ir nesuteikė jokios realios teisinės pagalbos. Pradėjus nagrinėti byla teisme, jis ikiteisminio tyrimo metu jį gynusios advokatės teisinių paslaugų atsisakė ir jam buvo paskirtas kitas gynėjas, o bylos nagrinėjimas atidėtas, kad būtų galima pasirengti gynybai. Nors ir buvo suteikta laiko pasirengti gynybai, tačiau realiai jis savo teise į gynybą pasinaudoti negalėjo, nes buvo perkeltas iš vienos kardomojo kalinimo vietos į kitą ir todėl nebuvo laiko jam susitikti su gynėju aptarti gynybos poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie nustatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistasis A. K. kasaciniame skunde teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skunde kritikuoja teismo posėdyje dalyvavusios prokurorės kaltinamąją kalbą, nurodo, kad posėdyje buvo apklausta liudytoja V. D., kuri, jo nuomone, visiškai nesusijusi su jo baudžiamąja byla, netinkamai įvertinti jo motinos - liudytojos R. K. parodymai, mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta ir prašo ją švelninti. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, baudžiamasis įstatymas nuteistajam A. K. pritaikytas tinkamai, tą jis ir pats pripažįsta. Pažymėtina ir tai, kad jo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl bausmės pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, jau apsvarstė ir į jas atsižvelgė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas nuosprendžiu pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, nuosprendyje visiškai nesirėmė teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. D. parodymais, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, taip pat šiuos klausimus svarstė ir dėl jų nutartyje motyvuotai pasisakė. Dėl to teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos nuteistojo kasacinio skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Kasacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo suvaržyta A. K. teisė į gynybą ir dėl to buvo suvaržytos jam įstatymo garantuotos teisės ir padaryta esminių BPK pažeidimų, yra nepagrįsti.
BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, be kitų įstatymo garantuotų teisių, išaiškinti ir šių proceso dalyvių teisę į gynybą, o esant būtinybei ją užtikrinti; visa tai šio proceso metu ir buvo padaryta. Gynėjo dalyvavimo užtikrinimas – tai jo kvietimas ir (ar) paskyrimas, o gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tiek paskirto remiantis teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek privačiai finansuojamo, tarpusavio susitarimo reikalas. Teisėsaugos institucijos negali būti atsakingos už kiekvieną paskirto teikti teisinę pagalbą gynėjo darbo trūkumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Daud prieš Portugalija Nr. 22600/93; Lagerbolm prieš Švedija Nr. 26891/95). Jos privalo įsikišti tik tada, kai nemokamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo nesugebėjimas veiksmingai ginti yra akivaizdus arba šių institucijų, tarp jų ir teismo dėmesys į šį nesugebėjimą pakankamai atkreiptas kokiu nors kitu būdu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. sausio 3 d. teismo posėdyje A. K. pareiškė, kad jam paskirta gynėja, jo manymu, netinkamai atlieka savo pareigas (T. 2, b. l. 17). Teismas, reaguodamas į tai, priėmė nutartį dėl gynėjo jam pakeitimo ir pakvietė kitą advokatą (T. 2, b. l. 18), ir teismo posėdį atidėjo. Šis gynėjas dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (T. 2, b.l. 23, 41 - 46). Šiuose teismo posėdžiuose kasatorius viso proceso metu nėra pareiškęs, kad jam naujai paskirtas gynėjas netinkamai atliko savo pareigą, to jis neminėjo ir savo apeliaciniame skunde (T. 2, b.l. 66). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant jo apeliacinį skundą, dalyvavo jau kitas gynėjas (T. 2, b.l. 76 - 78), dėl kurio darbo A. K. kasaciniame skunde priekaištų neturi.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vienas ar kitas, vėliau paskirtas, gynėjas nesuteikė kasatoriui teisinės pagalbos ar vykdė savo pareigas netinkamai ir kad įstatymo garantuojama teisė į gynybą dėl to buvo pažeista. Byloje nėra ir kitų duomenų, kad būtų buvusi pažeista A. K. teisė į gynybą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.