Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Sostena“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Virginija Meškauskienė ir skolininkas UAB „Korundas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2017-09-27 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-15-10646. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/08/02762 medžiagos nustatyta, kad 2010-08-24 patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą įteiktas skolininkės UAB „Korundas“ buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei (v. b I tomas 66-68 lapai). Nustatyta, kad 2010-10-13, 2011-11-18, 2012-05-09 patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą įteikti įmonės vadovui (v. b I tomas 74-75, 95-96,115-116 lapai). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12421-599/2012 antstolės pareiškimą tenkino bei paskyrė Juridinių asmenų registre skolininkės vadovu įregistruotam asmeniui baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą (v. b I tomas 126- 127 lapai). 2012-12-03 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 40 15 2012 12 03 2762 buvo įteiktas ir įmonės akcininkui L. O. (v. b I tomas 130-132 lapai), kuris geruoju padengė dalį įsiskolinimo. Vykdymo procese siekiant išsiaiškinti informaciją apie skolininkei galimai išmokėtinas lėšas bei aktualius duomenis apie įmonės veiklą ne kartą buvo užklausinėjama ir VMI prie LR Finansų ministerijos bei SODRA (v. b I tomas 11, 19-20, 21-22, 57, 63, 69, 85- 87, 89, 93-94, 97-98 lapai). Priimtu 2017-07-31 d. patvarkymu Nr. S1-21792 VMI prie LR Finansų ministerijos paprašyta pateikti skolininkės buhalterinę apskaitą vykdančio asmens duomenis (v. b II tomas 65 lapas). Gavus VMI prie LR Finansų ministerijos 2017-08-07 d. raštą Nr. (27.4-40-4) RD-3081, patvarkymas dėl informacijos pateikimo išsiųstas VMI nurodytai skolininkės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei (v. b II tomas 68, 70-71 lapai). Patvarkymas grįžo neįteiktas. Nustatyta, kad 2017-07-31 patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. Sl-21791 juridinių asmenų registre skolininkės vadovu įregistruotas asmuo įpareigotas pateikti antstolei duomenis apie skolininkės turimą turtą (v. b II tomas 66 lapas), tačiau minėtas asmuo 2017- 08-08 d. elektroniniu laišku pakartotinai informavo antstolę, jog neturi jokių galimybių pateikti duomenų, kadangi UAB „Korundas“ nedirba nuo 2008 m. (v/b II tomas 67 lapas). Taigi šiuo atveju likę tik nesutvarkyti duomenys VĮ Registrų centre. 2017-07-31 d. elektroniniu laišku buvo kreiptasi ir į įmonės akcininką L. O., kuris geruoju padengė dalį įsiskolinimų, tačiau nuo 2015-05-14 d. jokių mokėjimų nebeatliko (v. b II tomas 64 lapas). Akcininkas į laišką nesureagavo, likusių išieškoti palūkanų nepadengė.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 31 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-17- 15-9652 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-15-10646, o vykdomąją bylą Nr.0015/08/02762 atnaujinti ir įvykdyti 2008 m, balandžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.2-4352-790/2008.

Vykdomosios bylos užbaigimo klausimai reglamentuojami CPK 632 str. Vienas iš atvejų, kada vykdymo procedūros baigiamos, yra jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (CPK 632 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad antstolis, priimdamas skundžiamą 2017-09-27 patvarkymą dėl vykdomosios bylos skolininko atžvilgiu užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-15-10646, atliko visus privalomus veiksmus, kad būtų galima įvykdyti išieškojimą iš skolininko UAB „Korundas“ pareiškėjo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-488/2013 ir kt.). CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir jį panaikina arba įpareigoja atlikti veiksmą. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-225/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 443 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Sostena“ 2017 m. spalio 8 d. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.