- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-245-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Edmundas Jaras
- Ieškovas
- E. K., E.
- Atsakovas
- E. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-356/2007 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui E. K. dėl paskolos sutarties nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 40 000 Lt skolos ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti nuo skolos sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas bei visas turėtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 29 d. atsakovei E. Š. paskolino 40 000 Lt, kuri savo ranka surašė skolos raštą, kuriame įsipareigojo visą skolą grąžinti pusantrų metų laikotarpyje. Skolos grąžinimo terminas baigėsi, tačiau atsakovė skolos nepripažįsta ir atsisako ją grąžinti.
Atsakovė E. Š. kreipėsi su priešieškiniu į teismą, prašydama pripažinti jos 2004-12-29 pasirašytą paskolos raštelį negaliojančiu, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pinigų paskolinti neprašė, ieškovas pinigų jai neperdavė, paskolos raštelį privertė parašyti ir pasirašyti, teigiant, kad tai bus tik kaip garantija išieškoti iš D. Ž. skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino visiškai. 2004-12-29 paskolos sutartį tarp ieškovo E. K. ir E. Š. dėl 40 000Lt paskolos sumos pripažino nesudaryta. Priteisė iš ieškovo E. K. į valstybės biudžetą 1200 Lt žyminio mokesčio ir 12,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-04-28 nutartimi Nr. L2-815-455/2006 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – skolininkei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, o teismo sprendimui įsiteisėjus, šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.
Teismas nustatė, kad šalys buvo pažįstami daug anksčiau, nei pasirašytas paskolos raštelis, nes ieškovo ir atsakovės sutuoktiniai yra brolis ir sesuo, ieškovas, atsakovei sudarant kredito sutartį su Utenos kredito unija laidavo, jis taip pat yra atsakovės dukros krikšto tėvas, abi šalys pažinojo D. Ž. ir atitinkamai buvo su juo susiję. Atsakovės santykiai pašlijo, kai D. Ž. negrąžino ieškovui skolos ir pasislėpė. Teismas atsižvelgė į šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2004-12-29 nebuvo laukiamas atsakovės brolio namuose, kur ji gyveno laikinai, jo atvykimas atsakovei ir buto savininkei R. B. buvo netikėtas, atsakovė nesidžiaugė ieškovo apsilankymu, po jo išvykimo atsakovė nesielgė kaip asmuo, kuriam pavyko sudaryti sandorį dėl nemažos pinigų sumos sau itin palankiomis sąlygomis, todėl laikė, kad atsakovas neįrodė buvus išankstinį jo ir atsakovės susitarimą. Nurodė, kad paskolos raštelį buvo siekiama pasirašyti pašaliniams asmenims nematant, nes bute buvo tiek kartu su ieškovu atvykęs A. B., tiek atsakovės brolio žmona R. B. bei draugė V. U., nei vieno iš jų nepakvietė ir neprašė paliudyti pinigų perdavimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog egzistavo atsakovės nurodyti faktai, todėl šiuos faktus teismas pripažino nustatytais: kad ieškovas pinigų – 40 000Lt atsakovei neperdavė, o 2004-12-29 paskolos sutarties raštelį atsakovė pasirašė dėl apgaulės ir smurto, todėl atsakovės pateikti įrodymai – liudytojų parodymai – laikytini leistina įrodinėjimo priemone, kad patvirtinti, jog pagal paskolos sutartį atsakovei pinigai perduoti nebuvo.
Teismas nurodė, kad nors rašytinės paskolos sutarties originalas, kaip tiesioginis įrodymas, leistų teigti, kad tarp šalių buvo paskoliniai santykiai, o netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleistų, tačiau jie taip pat yra reikšmingi, nes jais remiantis galima patikrinti tiesioginių įrodymų patikimumą. Netiesioginiai įrodymai verčia abejoti tuo, kad ieškovas perdavei atsakovei 40 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei pritaikius įstatymą. Nurodo, kad 2004 m. gruodžio 29 d. skolos raštelis atitinka visus Civilinio kodekso reikalavimus dėl sutarties esmės ir formos. Atsakovė sąmoningai klaidina teismą, siekdama išvengti savo prievolės grąžinti ieškovui skolą, 2006 m. gegužės 4 d. prieštaravimuose dėl Utenos rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-815-4455/2006 nurodydama, kad apie 2004-12-29 paskolos raštelį nežino, o ieškovas remiasi išgalvotais faktais, kai teisme atsakovė ėmė aiškinti priešingai, kad 2004-12-29 skolos raštelis rašytas jos ranka, tačiau apgaulės ir psichologinio smurto įtakoje. Teismas tendencingai aiškino 2004-12-29 skolos raštelio turinį ir akivaizdžią atsakovės rašybos klaidą vietoje „skolinuosi“, užrašant „skolinosi“ teismas įvertino kaip žodį „skolinausi“ ir nurodė, kad jis reiškia jau buvusį veiksmą. 2004-12-29 skolos raštelyje yra nuoroda apie pinigų gavimą ir atsakovės parašas, tačiau teismas nurodė, kad atsakovės parašo, patvirtinančio pinigų gavimą, nėra. Teisme atsakovės kviestos liudytojos nepatvirtino atsakovės teiginių apie ieškovo smurtą ir apgaulę, tačiau teismas padarė priešingą ir visiškai nepagrįstą išvadą, kad 2004-12-29 skolos raštelį atsakovė sudarė dėl apgaulės ir smurto poveikio. Teismas tendencingai, faktiškai pripažino liudytoją A. B. „skolų išmušinėtoju“, nors jokių įrodymų dėl šio fakto netyrė. Teismas nurodė, kad liudytojo A. B. elgesyje nebuvo nieko neteisėto, tačiau padarė prieštaringą nepagrįstą išvadą, kad liudytojo A. B. atvykimo kartu su ieškovu ir buvimo bute faktas turėjo įtakos atsakovės valios formavimuisi, pasirašant ginčijamą sandorį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų bent vienos iš CK 6.875 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, tačiau teismas remdamasis vien tikimybių pusiausvyros principu, padarė priešingą išvadą, kad šiuo atveju, rašytinė sutartį galima ginčyti ir liudytojų parodymais. Atsakovė neįrodinėjo ir CK 6.875 1 d. nurodytų aplinkybių, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tiesioginių įrodymų buvimas dar nereiškia, jog įrodinėjamos aplinkybės yra visiškai įrodytos ir nusprendė, kad ieškovas 40 000 Lt atsakovei neperdavė. Atsakovė E. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.; CK 6.870 str., CK 6.193 str.) tenkintinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2004-12-29 dieną šalys surašė ir pasirašė paskolos sutartį dėl 40 000 Lt. Tai buvo padaryta tik šalių susitarimu, tiesiogiai sudarant sutartį jokie kiti asmenys nedalyvavo ir negali nurodyti konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių, nes nurodo aplinkybes apie šalių susitikimą, elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jos, pateikia savo subjektyvius vertinimus. Nors atsakovė ir tvirtina, kad 40 000 Lt negavo, tai visiškai nesuprantamas jos elgesys pačiai surašant ir pasirašant paskolos sutartį ir nurodant, kad pinigus gavo sutarties surašymo dieną. Sutartis rašyta jos ranka, joje yra nurodymas, kad „skolinausi“ ir kad „pinigus gavau“. Nors teismas patikėjo netiesioginiais įrodymais, tačiau tie netiesioginiai įrodymai neliečia tikrųjų faktinių sutarties sudarymo aplinkybių: iš jų nematyti tiesiogiai prievartos, grasinimų buvimo, pinigų negavimo fakto, tuo labiau, kad po ieškovo išvykimo atsakovė dėl to, kad surašė tariamą sandorį patvirtinantį dokumentą niekam, išskyrus nepilnametę dukrą, nesakė, sutarties neginčijo iki tol, kol skolos ieškovas nepareikalavo grąžinti. Visiškai neįrodyta liko atsakovės nurodyta prievarta, grasinimai. Ieškovė tik nurodė aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad jai pinigų nereikėjo ar ji jų negalėjo skolintis. Tačiau tai – ne esminės sutarties aplinkybės.
Pagal tai, kad po raštelio surašymo pasikeitė jos nuotaika, negalima daryti išvados, kad buvo piktnaudžiaujama jos pasitikėjimu, naudojama prievarta jos atžvilgiu. Jeigu taip būtų buvę, tai ieškovas nebūtų reikalavęs sudaryti sutarties bute esant pašaliniams asmenims. Visos kitos atsakovės nurodytos bei teismo pripažintos aplinkybės negali būti pagrindu daryti išvadą, kad atsakovė iš ieškovo negavo 40 000 litų 2004-12-29 dieną.
Ieškovas, pateikdamas 2004-12-29 dienos atsakovės ranka rašytą paskolos raštelį, įrodė paskolos sutarties sudarymo su E. Š. faktą, pinigų perdavimo faktą (CK 6.870 str.).
CK 6.875 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pinigų negavo arba jų gavo mažiau nei negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti sutarties galiojimą. Tačiau tam reikalingi patikimi įrodymai. Jeigu įrodinėjama, kad sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, galima remtis liudytojų paaiškinimais. Liudytojai apie sutarties sudarymo aplinkybes negali nieko patvirtinti ar paneigti, nes jie nedalyvavo sudarant sutartį, tik žinojo, kad šalys kažką aptarinėjo dviese. Apie psichinio smurto buvimą tvirtino tik viena atsakovė, tačiau jos tvirtinimai neįrodyti: liudytojai tik apibūdino atsakovės būseną po sutarties sudarymo, o pagal tai negalima daryti išvados, kad sutartis sudaryta dėl psichinio smurto. Kaip matyti, ieškovo draugas, nepaisant jo išvaizdos, atsakovės atžvilgiu netinkamai nesielgė. Atsakovė pripažino, kad jį žinojo iš anksčiau, nenurodė faktų, kurie liudytų jį esant „skolų išmušinėtoju“. Atsakovė nepripažįsta ir to fakto, kad ji palaiko artimus ryšius su D. Ž., todėl neaišku, kodėl ieškovas per ją, kaip ji tvirtina, siekia atgauti D. Ž. skolas ir jai grasina. Atsakovės paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs ir įtikinami. Teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paremtas atsakovės tvirtinimais, kurie yra daugiau subjektyvūs, nepakankamai paremti konkrečiais faktais.
Dėl pasakyto Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 dienos sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas: ieškovo E. K. ieškinys tenkintinas, o atsakovės E. Š. priešieškinis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
n u sprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo E. K. ieškinį atsakovei E. Š. tenkinti, priteisti iš E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 40 000 litų skolos bei 5% dydžio metines palūkanas nuo 40 000 litų sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme (2006-06-05) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti E. K. žyminio mokesčio 2400 Lt ir 1500 atstovavimo išlaidų, iš viso 3900 Lt bylinėjimosi išlaidų iš E. Š.
Priteisti iš E. Š. 12.66 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme ir 12 Lt apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Utenos rajono apylinkės teismo 2006-04-28 dienos nutartimi, palikti galioti iki visiško skolos 40 000 Lt grąžinimo.
Atsakovės E. Š. priešieškinį dėl 2004-12-29 dienos skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu atmesti, priteisti iš E. Š. valstybei 100 Lt žyminio mokesčio.