- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-492-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- G. M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką, R. A.
- Skolininkas
- R. A.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 492 – 227 / 2007
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,
atsakovo atstovui R. V., trečiajam asmeniui G. M. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respubliką atstovaujančiai institucijai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje G. M. K., B. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
R. G. 2001-03-29 pareiškė ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo. Ieškinio užtikrinimui Kėdainių rajono apylinkės teismas 2001-06-22 nutartimi uždėjo areštą R. A. turtui 12 514,61 Lt sumai (b. l. 72). Antstolis 2001-07-23 areštavo ir aprašė R. A. priklausantį pastatą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ją įvertino 15 000 Lt suma. Ieškinys buvo patenkintas Panevėžio apygardos teismo 2002-01-22 sprendimu. Priteista iš R. A. 12 514,61 Lt skolos bei 781,96 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. 2006-01-18 ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 13 296,75 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 2002-01-22 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 921-06/2001 jam iš skolininko R. A. priteista ir neišieškota 12 514,61 Lt skola, 781,96 Lt žyminis mokestis. Prašė priteisti šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad teismo antstolė jo 2001-08-13 prašymo uždėti areštą skolininko turtui, netenkino ir nurodė, kad jau yra areštuota parduotuvė ir įvertinta 15 000 Lt suma. Kadangi jis žinojo, jog pastato tikroji vertė 2 000 Lt, o antstolė G. M. K. atsisakė uždėti areštą kitam išparduodamam turtui, tai ji pažeidė tuo metu galiojusio CPK 411 str., kur nurodyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertą. Areštuoto turto nepavyko parduoti, skola neišieškota, todėl žalą, padarytą teismo pareigūnų, šiuo atveju teismo antstolių neteisėtais veiksmais, turi atlyginti valstybė, kuriai atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (2001-07-26 Vyriausybės nutarimas Nr. 932).
2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 36,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Byloje teismas taikė 2000 m. CK (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d.), 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-877, 1994 m. gegužės 31 d. Teismų įstatymą, galiojusį teismo antstoliui vykdant išieškojimą 2001-2002 m. Kadangi teismo antstolis yra teismo pareigūnas, pagal CK 6.272 str. 2 d., žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų kaltės atlygina valstybė esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Esant atsakovo civilinei atsakomybei be kaltės, ieškovas privalo įrodyti visas tris būtinas šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, taip pat antstolių veiksmų neteisėtumą.
Teismas iš trečiojo asmens B. S. parodymų nustatė, kad skolininko turtas – parduotuvė aprašyta dalyvaujant skolininkui ir įvertinta toje vietoje buvusiomis kainomis. Liudytojo R. A. parodymais tuo metu parduotuvė buvo veikianti, ją bankas buvo įvertinęs 11 000 Lt suma ir suteikęs 7 000 Lt paskolą, kurios dalis panaudota pastato pagerinimui. Mano, kad arešto uždėjimo metu pastato vertė buvo didesnė, nei įvertino antstolė. Antstolis atliko visus veiksmus sutinkamai su 1964 m. CPK normomis.
Teismas iš prijungtų prie bylos vykdomųjų bylų nustatė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui 2001-07-02 ir vykdomoji byla baigta 2001-07-25. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2001-07-11 išrašų nustatė, kad skolininkui priklausė minėtas pastatas ir 11,37 ha žemės sklypas. Kadangi ieškovo ieškinio užtikrinimui buvo areštuota ir 15000 Lt suma įvertinta parduotuvė, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolė neturėjo pagrindo papildomai areštuoti turto, nes priešingu atveju būtų areštuota turto viršijant reikalavimo dydį.
Sprendime nurodė, kad 2001-08-13 raštu R. G. vardu į antstolių kontorą kreipėsi D. Š., kuris prašė užkirsti kelią traktoriaus, kombaino ir traktoriaus priekabos pardavimui bei nurodė, kad areštuoto turto vertė 2000 Lt. Teismas iš trečiojo asmens G. M. K. paaiškinimų bei jos 2001-08-16 rašto (b. l. 23) nustatė, kad ieškovui buvo pranešta apie turto areštą ir jo įkainavimą ir kad jis turėjo galimybę pareikšti prieštaravimą ar pasinaudoti eksperto pagalba (CPK 411 str.), o minėtą raštą R. G. vardu pateikė neįgaliotas asmuo. Be to, pretenzija buvo dėl atsisakymo areštuoti turtą. Dėl to, kad ieškovas R. G. tik 2002-02-21 apskundė antstolio veiksmus, pažeisdamas CPK 472 str. 1 d. nustatytą 10 d. terminą, jo skundas buvo atmestas. Sekantis – 2002-07-17 ieškovo skundas dėl neteisingo įvertinimo bei neareštavimo žemės ūkio technikos buvo paliktas nenagrinėtu. Pažymėjo, kad sprendimui įsiteisėjus, liko galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, jog vykdant išieškojimą pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-921-06/2001 dėl 12514,61 Lt skolos ir 781,96 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo R. A. R. G. naudai, teismo antstolė atliko visus veiksmus sutinkamai su įstatymo reikalavimais: išsiuntė raginimą skolininkui atklikusi skolininko turto paiešką iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2002-04-12 išrašo nustatė, kad skolininkas R. A. tuo metu turėjo tik pastatą – parduotuvę su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), o kito turto, t. y. 11,37 ha žemės sklypo ar prašomos areštuoti žemės ūkio technikos, neturi, pastatą 2002-05-30 areštavo ir įkainavo 8 000 Lt. Išieškotojas nė karto neprašė uždėti arešto kitam skolininko turtui. Teismas, nenustatęs neteisėtų Antstolių kontoros prie Kėdainių rajono apylinkės teismo antstolių veiksmų, laikė, kad valstybės civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti, nes sprendimu padarytos išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, neįvertinti ankstesnėje Kėdainių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje dėl teismo antstolių veiksmų nustatyti antstolio procesiniai pažeidimai, nesilaikyta CPK 2 straipsnio reikalavimų. Prašo priimti naują sprendimą tenkinant jo ieškinį bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad žalą jis kildina iš teismo 2001-06-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamo vykdymo. Arešto uždėjimo metu atsakovo vardu įregistruotą turtą sudarė 11,37 ha žemės sklypas ir įkeista parduotuvė. Antstolė uždėdama areštą jau įkeistam turtui – parduotuvei pažeidė CPK 426 str. Teismo išvada, jog parduotuvės areštavimo metu skolininkas jau buvo grąžinęs paskolą bankui, neparemta įrodymais. Neaišku ir nenustatyta kada atsirado vykdomojoje byloje antstolės prierašas, jog skolininkas atsiskaitęs su banku. Iš to, jog tik 2006-01-09 gautas įkaito turėtojo-banko sutikimas dėl išieškojimo nukreipimo į minėtą turtą, mano, jog šis prierašas padarytas tik 2006 m. Tai vertina faktų klastojimu. Sutinka, kad antstolė turėjo teisę areštuoti santuokoje įgytą turtą(CPK 156str.), tačiau ji, nepasiūliusi jam pareikšti ieškinio dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo ir tuo pačiu pagrindu pati nesikreipusi į teismą, pažeidė CPK 406 str. Kadangi antstolio įvertinimu skolininkui tenkanti dalis buvo 7500 Lt(15 000 : 2) ir šios sumos nepakako ieškinio užtikrinimui, todėl antstolis privalėjo areštuoti žemės sklypą. Jis (išieškotojas) nebuvo informuotas apie skolininko turtą ir nežinojo, jog antstolis vykdomąją bylą 2001-07-25 užbaigė kaip įvykdytą. Skunde nurodo ir kitas aplinkybes, išdėstytas ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikai atstovaujanti institucija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), t.y. apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo antstolė B. Saigūnienė areštavo pastatą, kuris priklausė tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei. Tačiau jis nesirėmė šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme, be to, nėra įrodymų, kurie tai patvirtintų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas sprendimas naikintinas , nes neatskleista bylos esmė ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p).
Šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš valstybės turtinės žalos atlyginimą – 13 296,75 Lt ( CK 6.272 str. 2 d.), nes dėl antstolio prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001 metais netinkamai atliktų veiksmų ir neveikimo vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001-06-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo ieškinio užtikrinimui, iki šiol neįvykdytas Panevėžio apygardos teismo 2002- 01-22 sprendimas ir neišieškotos jo naudai sprendimu priteistos piniginės sumos. Apylinkės teismas atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nuo ieškinio pateikimo momento siekė, kad jo ieškinys ir tuo pačiu galimas sprendimas būtų užtikrintas. Taip jo prašymo pagrindu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuodamas atsakovui R. A. priklausantį turtą ieškinio ribose(b. l. 72), vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, o ieškovas sumokėjo nustatyto dydžio administracinį mokestį. Antstolis šią teismo nutartį įvykdė ir vykdomąją bylą baigė 2001-07-25 išsiųsdamas teismui 2001-07-23 turto arešto aktą ir areštuoto turto – pastato – parduotuvės, įvertintos 15 000 Lt suma, įkeistos AB LTB Kėdainių skyriui, aprašą. 2002-03-25 užvesta nauja vykdomoji byla Nr. 1037-2/2002, kurioje pradėtas išieškojimas R. G. teismo sprendimu priteistos bendros 13 296,57 Lt piniginės sumos iš R. A. Nors šioje byloje nebaigtas vykdymas, be kurio neaiškus tikrasis žalos dydis, tačiau dėl to, kad neatskleista bylos esmė, būtent neišaiškinta ar antstolė B. Saigūnienė, turėdama 2001-07-11 nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus ir iš jų žinodama apie registruotą skolininko vardu esantį tokį turtą: laisvą nuo suvaržymų 11,37 ha žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 32 418 Lt bei įkeistą už 7000 Lt paskolą AB „Lietuvos taupomajam bankui“, parduotuvę, nenurodytos vertės ir areštuodama, būtent, jau įkeistą bankui už suteiktą R. A. 7000 Lt paskolą ir banko įvertintą 11 000 Lt suma, turtą – parduotuvę, tinkamai vykdė ieškinio užtikrinimo institutą, kurio tikslas taip užtikrinti galimą sprendimą, jog ieškinio patenkinimo atveju jį galima būtų įvykdyti nukreipiant išieškojimą į areštuotą turtą. Antstoliui, kaip pareigūnui keliami ypač dideli reikalavimai, nes nuo jo tinkamai atliktų pareigų priklauso ar sprendimas bus įvykdytas ir ar bus apgintos asmens pažeistos teisės, kurios apginamos ne sprendimo priėmimu, o jo įvykdymu. Todėl antstolis turi aprašyti tiek skolininko turto, kiek jo reikia ieškiniui užtikrinti ar galimam sprendimui įvykdyti bei vykdymo išlaidoms padengti, o areštuodamas konkretų turtą kartu turi atsižvelgti ir į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Antstolis, naudodamasis CPK 406 straipsnyje suteikta teise areštuoti skolininko nurodytą turtą, jei teismo nutartyje jis konkrečiai nenurodytas, kaip šiuo atveju, turi užtikrinti, kad nuo to nenukentėtų išieškotojo interesai, juo labiau, kad areštuojamas jau įkeistas turtas.
Teismas darydamas išvadą, jog arešto uždėjimo parduotuvei metu skolininkas jau buvo atsiskaitęs su banku ir dėl to šio turto pakako ieškinio užtikrinimui, rėmėsi antstolės bei skolininko paaiškinimu, kuomet civilinėje byloje AB Hansabanko Kauno regiono skyrius 2006-08-07 rašte į teismo užklausimą apie įkeitimo panaikinimą, nurodė, jog jie šiuo metu neturi galimybės pateikti tokios informacijos, nes banko skyriuje neišlikę 1997 m. susirašinėjimo su VĮ Registrų centru dokumentai (tačiau ginčo atveju svarbu 2001-07-23) ir patikino, kad tokia paieška vykdoma (b. l. 70). Teismas priimdamas sprendimą paieškos rezultatų neturėjo ir byloje neišaiškino, ar arešto uždėjimo metu – 2001-07-23 R. A. jau buvo pilnai atsiskaitęs su banku, kaip tvirtina byloje antstoliai. Žinant pastarųjų suinteresuotumą bylos baigtimi, jų paaiškinimai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų įrodymų. Todėl tam reikalinga tiksli banko informacija, juo labiau, kad tas pats bankas ankstesniame – 2006-01-09 rašte teigė priešingai (vykdomoji byla Nr. 5-1037-5/2002, b. l. 40). Todėl ginčo išsprendimui šie prieštaravimai turi būti pašalinti, kas nebuvo padaryta bylą nagrinėjant apylinkės teisme.
Aplinkybę, jog ieškovas nuo pat pradžios aktyviai siekė, kad galimo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, patvirtina jo 2001-08-13 pranešimas vyr. antstolei (b. l. 21), 2001-08-20 pretenzijos vyr. antstoliui turinys (b. l. 20) ir kita bylos medžiaga. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 5-1152/2001 matyti, kad ji buvo baigta 2001-07-25, tačiau ir po to jos baigimo vyko aukščiau nurodyto turinio ieškovo susirašinėjimas su vyr. antstole. Apylinkės teismas nesiaiškino, ar ieškovui, kaip tiesiogiai susijusiam su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, buvo išaiškintos antstolio veiksmų, areštuojant ir įvertinant turtą apskundimo tvarka ir terminas, ar jam buvo žinoma, kad vykdomoji byla baigta kaip pilnai įvykdyta, nes iš antstolio atsakymų tokios išvados daryti negalima, o taip pat ar antstolė išaiškino ieškovui, jog bylą užbaigus jokie veiksmai joje negali būti atliekami ir visais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, t. t. dėl papildomų ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo ar pakeitimo kitomis, turi kreiptis į jo bylą nagrinėjantį teismą ir ar esant šioms aplinkybėms, vyr. antstolė, tęsdama susirašinėjimą su ieškovu, bei tuo pačiu patikindama R. G., jog areštuoto turto pakanka jo ieškiniui užtikrinti (sprendžiama iš aiškiai įvardintos arešto turto kainos), ko ir buvo siekiama, nesuklaidino ieškovo dėl ko jis savo teises gynė netinkamai. Juk jo skundai dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėti iš esmės tik dėl to, kad jis netinkamai realizavo savo teises.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla gražintina apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Toks bylos gražinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo. Kadangi prašomas priteisti žalos dydis priklauso nuo sprendimo įvykdymo rezultatų, tai vykdomoji byla turi būti skubiai grąžinama ją vykdančiam antstoliui tolesniam vykdymui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.