Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-08-28 · Administracinė byla Nr. eAS-495-492/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
eAS-495-492/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00531-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-495-492/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00531-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. V. (toliau – pareiškėjas) 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė atnaujinti jam kaip teisių perėmėjui terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę bei giminystės ryšius, pateikti.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo įgytos teisės kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia atnaujinti terminą nuosavybės teisių atkūrimui kaip teisių perėmėjas pagal paveldėjimo liudijimą, išduotą 1996 m. spalio 10 d.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Teismas pažymėjo, kad prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti terminas buvo nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, giminystės ryšį – iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriems gali būti teikiamas prašymas terminams atnaujinti. Tačiau pareiškėjas 1996 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą paveldėjo K. V. turtą, į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 27 d., praleidęs įstatymu nustatytą terminą daugiau nei 23 metus, nes teisę kreiptis į teismą įgijo 1996 m. spalio 10 d. paveldėjęs K. V. turtą.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo įgytos teisės kreiptis į teismą, ir atsisakė priimti prašymą.

III.

Pareiškėjas D. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad po tėvo mirties ne kartą aiškinosi, kodėl jam grąžintas mažesnis žemės sklypas nei A. V. testamente buvo nurodęs, tačiau niekas nepaaiškino, jog pats pareiškėjas gali kreiptis į archyvus. Pareiškėjas, tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą, sužinojo apie pažeistą teisę.

Pareiškėjo vertinimu, dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų neveikimo pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą anksčiau. Pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą 2018 m., gavus 2018 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų terminą nuo įgytos teisės kreiptis į teismą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia , kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų neveikimo negalėjo kreiptis anksčiau į teismą.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, reglamentuojamo viešosios teisės normomis, stadija. Dėl to prašymų atnaujinti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams. Tai savo ruožtu lemia, kad, priešingai nei kitose administracinėse bylose, minėto termino atnaujinimo klausimas nėra sprendžiamas skundo priėmimo metu ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-901-552/2015). Kita vertus, sprendžiant minėto pobūdžio prašymų priėmimo klausimą, negali būti taikomos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškėjo galimybes kreiptis į teismą ribojantis 10 metų terminas, kaip nėra taikomas ir bendras kreipimosi į teismą terminas, numatytas ABTĮ 29 straipsnio 29 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra taikomos, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į teismą ginčydamas atitinkamą teisės aktą, individualų teisės aktą ar veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus), įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju bylos ypatumas, kad paties kreipimosi į teismą esmė yra prašymas atnaujinti specialius Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatytus terminus, reiškia, kad negali būti taikomi bendrieji kreipimosi su šio pobūdžio prašymu į administracinius teismus terminai bei su tuo susiję ribojimai, nustatyti ABTĮ 29-30 straipsniuose. Tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio loginiam aiškinimui, jame išreikštai įstatymo leidėjo valiai bei jo įgyvendinimo tikslams, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariama ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata įsigaliojo tik nuo 2016 m. liepos 1 d., ji buvo keičiama nekeičiant Atkūrimo įstatymo aktualių nuostatų.

Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. V. turėtą 1,20 ha žemės sklypą pagal šį įstatymą įrodančius dokumentus, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo prašymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė