Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-564/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
1-37-564/2015
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00741-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Civilinis ieškovas
J. K.
Kaltinamasis
A. R.
Advokatai
Laimutis Ramanauskas, Vytautas Šilingas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-37-564/2015Proceso Nr. 1-64-1-00741-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2015 m. kovo 25 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai,gynėjui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. K., jo atstovui advokatui Vytautui Šilingui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinis, bedarbė, neištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji A. R. vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2014-05-24, apie 19.25 val., reguliuojamoje šviesoforu Kauno – Sporto gatvių sankryžoje, Marijampolės mieste, vairuodama automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus 9 p., 133 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, saugiu atstumu neapvažiavo sankryžoje į dešinę pusę manevrą atliekančio dviratininko J. K., dėl ko atlikdama manevrą į dešinę pusę, t.y. iš Kauno į Sporto gatvę, partrenkė ta pačia kryptimi, priekyje, dešiniu eismo juostos pakraščiu, važiuojantį dviratininką J. K., ir įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkui J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 gegužės 24 d. vairuodama automobilį sukdama sankryžoje iš Kauno gatvės į Sporto gatvę, matė dešinėje pusėje važiuojantį dviratininką, bandė jį aplenkti, ir, neįvertinusi atstumo, jį užkliudė, mano, kad kliudė dešinės pusės šoniniu veidrodėliu. Tuo metu dviratininkas taip pat suko į dešinę. Kai užkliudė dviratininką, jis nukrito. Teisę vairuoti transporto priemones turiu daugiau kaip 2 m., už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, vairavo blaivi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad prašoma priteisti pinigų suma per didelė. Pati yra neįgali, nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis, nedirba, gaunamas pajamas sudaro 70 eurų per mėnesį išmoka.

Motyvuojamoji dalis

Be jos visiško prisipažinimo, kaltė pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad 2014-05-24 apie 19 val. dviračiu važiavo Kauno gatve link Kauno- Sporto gatvių sankryžos. Pravažiavus prie sankryžos esančią pėsčiųjų perėją, sukant į Sporto gatvę, važiuojant maždaug 50 cm nuo kelio krašto, jį kliudė šalia važiavęs automobilis Ford Fiesta: kliudė kairę dviračio rankenos pusę automobilio dešine puse- ar veidrodėliu, ar pačiu automobiliu, negali nurodyti. Jis nuo šio kliudymo praradęs pusiausvyrą pargriuvo, pajautė skausmą kairės pusės kirkšnyje (b.l.30-33). Teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad draudimo bendrovė sumokėjusi 9000 litų neturtinei žalai atlyginti, tačiau mano, kad tokia suma pagal jo patirtą traumą ir dabartinę sveikatos būklę per maža. Dėl patirtos traumos užspaustas nervas, sutrikusi kraujotaka, keičiasi eisena, skausmas eina į pėdą, nutirpę trys pėdos pirštai. Pagrindinis gydymo būdas- judėjimas. Buvo sužalotas tik kairys klubas, tačiau smūgis buvo ir dešinam klubui, todėl ir čia atsirado pakitimai. Neigalumas ar netekto darbingumo lygis nėra nustatytas, dėl to kreipėsi į gydytojus, tačiau gydytojai to nedarė. Nedirba ir iki įvykio maždaug vienerius metus nedirbo, anksčiau yra dirbęs užsienyje statybose. Gydymas nebaigtas, atsirado dideli skausmai stubure. Po traumos nejudėjo 8 savaites, 6 iš jų buvo gulimas režimas. Ligoninėje gydymo netęsė savo noru, kadangi ten nebuvo sudarytos tinkamos gulima režimui sąlygos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra Kauno – Sporto gatvių šviesoforu reguliuojama sankryža, esanti Marijampolėje. Kelio danga- sausas asfaltas. Automobilis „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi Sporto gatvėje, priekiu link Vasaros gatvės. Atstumas nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato iki kelio krašto – 1 metras. Atstumas nuo galinio dešinio rato iki kelio krašto – 1,2 metro. Dviratis guli kelio važiuojamojoje dalyje, 0,1 metro atstumu nuo dviračio priekinio rato ašies iki menamos linijos, gautos pratęsus Kauno gatvės dešinįjį kelio kraštą. Atstumas nuo dviračio galinio rato ašies iki menamos linijos, gautos pratęsus Kauno gatvės dešinį kelio kraštą yra 1,3 metro. Įvykio vietoje kelio ženklas žymintis pėsčiųjų perėją, šviesoforas. Įvykio vietoje darytose nuotraukose užfiksuota, kad automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės išorinis galinio vaizdo veidrodis nulenktas (b.l. 4-11).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo seka, kad peržiūrėjus Kauno- Sporto gatvių sankryžos vaizdo įrašą nustatyta, jog vaizdo įraše matyti, kaip 2014-05-24, 19.25.25 val., Kauno gatve link Kauno – Sporto gatvių sankryžos pirma eismo juosta artėja automobilis. Greta automobilio arčiau kelio krašto važiuoja dviratininkas. 19.25.27 val. automobilis bei greta jo nedideliu atstumu iš šono važiuojantis dviratininkas suka į Sporto gatvę. Dviratininkas krenta, automobilis netrukus sustoja (b.l. 13-16).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus dviratį jo sugadinimų nenustatyta ( 17-19, 29 ). Atlikus apžiūrą dviratis grąžintas J. K. ( b. l. 20 ).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto seka, kad apžiūros metu nustatyta, jog automobilis Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas ( b. l. 28 ).

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad J. K. parodė vietą Kauno – Sporto gatvių sankryžoje, kur jo dviratį kliudė automobilis. Nuo šios vietos iki kelio krašto 0,4 m ( b. l. 34-36).

Iš specialisto išvados Nr. G 574/14 (09) seka, kad J. K. konstatuotas kairio klubakaulio lūžimas gūžduobės srityje, nubrozdinimai abiejų alkūnių srityse sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-05-24 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 39).

Iš asmens patikrinimo alkotesteriu duomenų seka, kad A. R. tikrinimo 2014-05-24 20.33 val. rezultatas-0,00 prom. ( b. l. 25).

Iš asmens patikrinimo alkotesteriu duomenų seka, kad J. K. tikrinimo 2014-05-24 20.09 val. rezultatas-0,00 prom. ( b. l. 25).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji A. R. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, bei saugaus greičio ir atstumo iš šono, ir apvažiuodama dešiniu eismo juostos pakraščiu važiuojantį dviratininką J. K. jį kliudė. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusiojo J. K. sveikata. Kaltinamoji automobilį vairavo blaivi. Jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d. požymius.

Nukentėjusysis J. K. prašo priteisti iš kaltinamosios A. R. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 1737 eurus neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė didelį skausmą, ilgai gydėsi, dėl sveikatos būklės negalėjo įsidarbinti, dėl ko negavo darbinių pajamų, liko pasekmės- dėl dubens kaulų traumos pakitimai klubų sąnariuose, ilgą laiką buvo ribotas judėjimas.

Kaltinamoji A. R. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nurodydama, kad prašoma priteisti pinigų suma yra per didelė.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad bendrovės išmokėta nukentėjusiajam 2606,58 eurų suma atitinka padarytos žalos dydį, tokia suma buvo apskaičiuota įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, pateiktus įrodymus bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. A. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) ir tik nepakankant draudimo atlyginimo-kaltinamoji A. R..

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiojo J. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad A. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus ne tik įvykio metu, bet ypatingai traumų gydymo procese- iš medicininių duomenų ir paties nukentėjusiojo paaiškinimo seka, kad ilgą laiką ( 6 savaites ) jis visiškai negalėjo judėti, buvo taikomas tik gulimas tam tikra poza režimas, tuo pačiu jis negalėjo pats savęs apsitarnauti, o tai neabejotinai sukėlė didelius nepatogumus. Iš medicininių duomenų ( B. l. 148-150) seka, kad ir šiuo metu dar išlikę sveikatos pakitimai po traumos apsunkinantys judėjimą, tačiau jokių įrodymų, kad būtų kokie nors ypatingai sunkūs liekamieji reiškiniai nėra, nukentėjusiajam neįgalumas ar prarasto darbingumo lygis nėra nustatytas. Medicininiais dokumentais pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiojo nurodomi stuburo ir dešinio klubo sąnario pakitimai atsirado dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, nėra. Nors nukentėjusysis ieškinį grindžia ir tuo, kad po patirtos traumos negalėjo įsidarbinti, tačiau iš jo paties parodymų seka, kad nedirbo jau gana ilgą laiką ir iki eismo įvykio, prarasto darbingumo lygis nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis vien tik dėl traumos negalėjo įsidarbinti. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamosios neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui, A. R. automobilį vairavo būdama blaivi.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, įvertinęs medicininius duomenis apie nukentėjusiojo sveikatos būklę jau po draudimo įmonės apskaičiuotos ir sumokėtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) išmokėta draudimo išmoka yra per maža, o atsižvelgiant į tai, kad teismas dalį nukentėjusiojo nurodytų motyvų dėl neturtinės žalos vertino kaip nepagrįstus, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes dar neatlygintą neturtinės žalos dydį –1000 eurų. draudimo atlyginimo visisškai pakanka šiai žalai atlyginti, todėl priteistina tik iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) .

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos seka, kad nukentėjusiajam J. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-03-05 sudaro 63,69 Eur ( b. l. 167 ). Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios A. R..

Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d. 1 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. R. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, nedirba, registruota darbo biržoje, yra neįgali. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamoji neteista, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, skirtina žymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, LR BK 64¹ str. pagrindu bausmė mažintina1/3.

Atsižvelgiant į tai, kad A. R. neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padariusi KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. R. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti 12 ( dvylikos ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 451,92 EUR ( keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 90 centų ) baudą. Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskirti 8 ( aštuonių ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 301,28 EUR ( trijų šimtų vieno euro ir 28 centų ) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sąskaitą. Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,69 eur ( šešiasdešimt tris eurus ir 69 centus ) valstybės turėtas išlaidas nukentėjusiojo J. K. advokato pagalbai apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 EUR( vieną tūkstantį eurų ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė