Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-609-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
1S-609-317/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
I. A.
Kategorijos
  • 2.5.14.2Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
  • 2.5.19Nuosprendžio ir nutarties privalomumas ir vykdymo kontrolė (BPK 346 str.)

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-609-317/2021Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo I. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. A. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. A. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2022 m. liepos 16 d.

3. Komisija 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, yra padengęs tik mažą dalį jam priteistos materialinės žalos atlyginimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, nuteistasis nepilnai įvykdė Komisijos skirtas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos priemones, kadangi nepradėjo dirbti.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi šis skundas atmestas, konstatavus, jog Komisija I. A. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog nustatytų nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu neigiamai apibūdinančių duomenų kontekste, teigiamai jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, nutartyje taip pat konstatuota, kad Komisijos posėdis vyko laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

5. Nuteistasis I. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstė tik keturi, o ne visi septyni Komisijos nariai. Be to, visi šie keturi nariai dirba Marijampolės pataisos namuose, t. y. Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tie patys Komisijos nariai nagrinėjo nebe pirmą kartą. Kadangi teisės aktuose nėra numatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių kadencijų skaičius, ir ateityje jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą galės nagrinėti tie patys komisijos nariai. Nuteistojo manymu, tokiu atveju jis turi turėti teisę pareikšti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariams nušalinimą. Dar skunde I. A. nurodo, kad Komisijai nebuvo pateikti duomenys apie jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, iš kurių galima daryti išvadą, jog ši rizika sparčiai sumažėjo.

Nuteistojo I. A. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ( daugiau nei 1/2), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija bei apylinkės teismas.

8. Iš Komisijos priimto nutarimo turinio matyti, jog jos sprendimą netaikyti I. A. lygtinį paleidimą lėmė šios aplinkybės: 1) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2) bausmės atlikimo metu padarytų vidaus tvarkos ir taisyklių pažeidimų įvertinimas – nustatyta, kad atlikdamas bausmę I. A. 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka (2017 m. rugpjūčio 11 d. už tai, kad buvo netvarkinga jo lova, 2018 m. gegužės 7 d. už tai, kad vartojo narkotines medžiagas, 2018 m. rugsėjo 17 d. už lokalizacijos pažeidimą bei 2020 m. rugpjūčio 26 d. už tai, kad turėjo mobiliojo ryšio telefoną); 3) tai, kad pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą - 3 447,03 Eur, tačiau iki šiol yra padengęs tik mažą dalį šios sumos - 400,67 Eur; 4) tai, kad jis nepilnai įvykdė Komisijos skirtas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos priemones, kadangi nepradėjo dirbti. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog išvadą, kad nuteistasis I. A. nepadarė ženklios pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas grindė ir nuteistajam nustatomais šešiais kriminogeniniais veiksniais: nuteistojo dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir įvykdytas organizuotoje grupėje; bausmės atlikimo metu jis nedirba; svyruojanti motyvacija realizuoti save pozityvioje, darbinėje veikloje; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į priežiūrą bei apribojimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog net penki iš šių veiksnių yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, gali panaikinti. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į kriminogeninę I. A. praeitį, pažymėdamas, jog nuteistasis yra teistas tris kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, o nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, yra sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus.

9. Visi aukščiau nurodyti bei Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę I. A. taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo bei Komisijos nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose. Pritardamas Komisijos ir apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nebuvo pateikti duomenys apie jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Iš I. A. socialinio tyrimo išvados matyti, jog joje yra nurodyta, kad šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 2016 m. birželio 17 d., 2017 m. kovo 28 d., 2019 m. spalio 1 d., 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gruodžio 3 d. bei 2021 m. liepos 12 d.. Vertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Lygiai tokie patys faktiniai duomenys, susiję su I. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, yra nurodyti ir Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistojo skundo teiginys, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, svarsčiusiai jo lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo pateikti duomenys apie jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, yra nepagrįstas. Tiesa, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei nutarime nėra konkrečiai nurodoma kiek taškų (balų) buvo nustatyta atlikus pirminį ir vėlesnius skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkretus balų skaičius šiuo atveju neturi esminės reikšmės darant galutines išvadas dėl I. A. pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbus šiuo atveju išlieka pats faktas, kokia linkme kinta nusikalstamos veikos rizikos vertinimas (t. y. ar balas didėja, ar jis mažėja). Be to, skaitinis nusikalstamo elgesio rizikos taškų pokytis nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbiausia, tokiu atveju, yra atsižvelgti į nuteistojo pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, o šiuo atveju, įvertinus tai, kad I. A. vis dar yra nustatomi net šeši tokio pobūdžio veiksniai, yra akivaizdu, jog pakankamų pastangų viso bausmės atlikimo metu mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neparodė.

11. Skunde keliamas ir nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarsčiusios komisijos sudėties teisėtumo klausimas. I. A. nurodo, jog jo lygtinio paleidimo klausimą svarstė tik keturi Komisijos nariai, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte yra numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pagal Nuostatų 8 punktą Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių, ir šiame kontekste pažymi, jog visi keturi jo lygtinio paleidimo klausimo svarstyme dalyvavę asmenys dirba Marijampolės pataisos namuose, t. y. Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 164 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Sutinkamai su BVK nuostatomis, Nuostatų 6 punkte yra numatyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip septynių narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys, o 8 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Pagal Nuostatų 21 punktą Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, tačiau kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Iš Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje, kuriame buvo svarstomas I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, dalyvavo keturi nariai, tame tarpe ir Komisijos pirmininkas. Taigi, Komisijos posėdyje, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, t. y. buvo Komisijos narių kvorumas. Nors iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų nėra aišku ar šie keturi Komisijos nariai nėra Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų ir/ar pataisos įstaigos atstovai, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi Nuostatų 8 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių, yra taikomas visos Komisijos, kuri yra skiriama dvejų metų laikotarpiui, sudarymui, o ne konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstyme dalyvaujančių narių sudėčiai.

12. Be to, I. A. skunde akcentuoja ir tai, kad 4 Komisijos nariai klausimą dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėja nebe pirmą kartą. Ši aplinkybė, net jei ir yra teisinga, jokios reikšmės nagrinėjamu atveju taip pat neturi. Nei BVK ar (ir) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog tos pačios sudėties Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija negali pakartotinai svarstyti to paties nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos yra sudaromos dvejų metų laikotarpiui, jų kadencijos nėra ribojamos, todėl natūralu, kad nuteistųjų, kurie atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą tie patys nariai gali ir turi svarstyti ne vieną kartą. Šiame kontekste, išsamiai atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nario (narių) ankstesnis dalyvavimas svarstant to paties nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nėra pagrindas komisijos nariui nusišalinti (ar jį nušalinti) nuo tokio klausimo pakartotinio nagrinėjimo. Nuostatų 23 punkte yra numatyta, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Jokie kiti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių nusišalinimo pagrindai Nuostatuose ar BVK nėra įtvirtinti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 11-12 punktuose, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje buvo padaryti kokie nors esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių turėtų būti naikinama žemesnės instancijos teismo nutartis ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas grąžintas Komisijai svarstyti iš naujo. Žemesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai konstatavo, jog Komisijos posėdis vyko laikantis aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytų reikalavimų.

14. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Tiek skundžiamas procesinis sprendimas, tiek Komisijos nutarimas yra priimti įvertinus pakankamus ir aktualius duomenis apie I. A. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo I. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurga VasiliauskienėValdas Vitunskas