- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-27482-905/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22462-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal K. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senelio V. Ž. (V. Ž.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti. Anot pareiškėjos, šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjos teisę į palikimą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra V. Ž. vaikaitė. V. Ž. 2019 m. rugpjūčio 26 d. testamentu paliko pareiškėjai visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, visas turtines ir neturtines teises. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po V. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po senelio V. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė seneliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. Ž. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po senelio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėja laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip V. Ž. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), po senelio V. Ž. (V. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.