Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-607/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-02
Bylos Nr.
2-607/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-607/2009Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Greisas“ bankroto byloje Nr. B2-322-343/2009.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi UAB ,,Greisas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Antaną Sadauską.

Šalies argumentai

UAB „Pramonės energija“ kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 963 463,92 Lt reikalavimą. Nurodė, kad su BUAB mechanikos gamykla „Greisas“ (toliau – BUAB ,,Greisas“) 2007 m. birželio 1 d. sudarė sutartį dėl garo katilo GK-2 pakuros rekonstrukcijos darbų. Šalys numatė, kad darbų pradžia yra 2007 m. birželio 4 d., pabaiga – 2007 m. rugpjūčio 17 d. Sutarties 7.1.2 punkte buvo nustatyta, kad darbai laikomi pabaigti, kai rangovas juos užbaigs ir perdavimo-priėmimo aktu perduos užsakovui. BUAB „Greisas“ savo įsipareigojimus pagal sutartį atliko netinkamai, trukumus atsisakė šalinti, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad darbai nebuvo atlikti ir 2007 m. rugsėjo mėn. Kadangi UAB „Greisas“ neatliko paleidimo derinimo darbų, pareiškėjas 2007 m. spalio 5 d. pats paleido garo katilą su rekonstruota pakura, tačiau jau 2007 m. spalio 7 d. katilas buvo sustabdytas, kadangi dėl nekokybiškų suvirinimo darbų nutrūko pakuros rėmo strypas, o dėl nekokybiškų mūro darbų išbyrėjo pakuros mūras. Trūkumai buvo pašalinti tik 2007 m. spalio 15 d. ir katilas vėl buvo paleistas, tačiau 2007 m. spalio 17 d. jis vėl buvo sustabdytas dėl pakuros gedimo. Gedimo šalinti atsakovas neatvyko, todėl gedimas buvo pašalintas pareiškėjo jėgomis ir sąskaita. Dar keletą kartų buvo bandyta paleisti katilą, tačiau dėl suvirinimo darbų jis nuolat gedo, atsakovas nepašalino savo darbų trūkumų, dėl to pareiškėjas kreipėsi į kitą rangovą UAB „Elpustra“, kuriai buvo sumokėta 21 516,12 Lt. 2008 m. gegužės 23 d. raštu pareiškėjas dar kartą pareikalavo ištaisyti trūkumus, tačiau UAB „Greisas“ į tai nereagavo, todėl pareiškėjas kreipėsi į rangovą UAB „Almiksa“, kuriam buvo sumokėta 37 771,80 Lt. Pagal sutarties 9.1 punktą nustatyta, kad UAB „Greisas“ dėl jos kaltės pavėlavus atlikti darbus ilgiau kaip 5 darbo dienas, pareiškėjui pareikalavus, privalo sumokėti 50 000 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą savaitę. Kadangi darbus atlikti buvo vėluojama 9 savaites, tai BUAB „Greisas“ privalo sumokėti 450 000 Lt baudą. Pareiškėjas yra sudaręs sutartį su AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos tiekimo. Katilas veikdamas nenutrūkstamai per parą pagamina 168 MWh šilumos energijos už 13 440 Lt. 2007 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais garo katilas neveikė 9 dienas, todėl pareiškėja per tą laiką negavo 120 960 Lt pajamų. Šilumos kaina nuo 2008 m. sausio 1 d. padidėjo todėl per parą pagaminamos šilumos energijos kaina padidėjo iki 18 648 Lt. Kadangi katilas neveikė 2008 metų sausio-gegužės mėnesiais neveikė 42 dienas, tai pareiškėjas per tą laiką negavo 783 216 Lt pajamų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad teismas viena savaite baudą sumažintų, pripažino, kad pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog katilas 42 dienas nedirbo – neturi, pažymėjo, kad bauda yra įskaityta į nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą įtraukti UAB ,,Pramonės energija“ į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą 963 463,92 Lt atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Greisas“ katilo pakuros remonto darbus galėjo atlikti savarankiškai, nepriklausimai nuo kitų rangovų atliekamų darbų. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Elpustra“ rangos darbus atliko paskutinis, jo darbų pobūdis buvo išardyti išorinę pakuros ir katilo izoliaciją, ir darbus atlikus UAB „Greisas“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“ izoliaciją vėl sudėti, apšiltinti, apskardinti ir nudažyti, teismas sprendė, kad UAB „Greisas“ darbus priduoti galėjo anksčiau, negu juos pabaigė UAB „Elpustra“ (2007 m. spalio 8 d.), todėl yra akivaizdu, kad UAB „Greisas“ darbus jau buvo atlikusi, nes vienas iš darbų buvo katilo šilumos kanalo sujungimas su pakura. Pareiškėjas pripažino, kad jis pats 2007 m. spalio 5 d. paleido garo katilą. Teismas nurodė, kad CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad darbų techninę priežiūrą vykdo užsakovas, 8.6 punkte nustatyta, kad rangovui atlikus pakuros rekonstrukciją ir norint užsakovui perduoti atliktus darbus, nustatomas 72 val. nenutrūkstamo pakuros paleidimo – derinimo laikotarpis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų iki kada UAB „Greisas“ turėjo atlikti paleidimo derinimo darbus, todėl sprendė, kad užsakovas pats pažeidė sutarties 2.3.1 punktą, nes darbų nepriėmė, tačiau pradėjo naudoti jų rezultatą ir darė išvadą, kad užsakovas pats prisiėmė darbo rezultato arba atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką (CK 6.662 str. 7 d.). Teismas sprendė, kad 2007 m. spalio 7 d. katilas sustabdytas nutrūkus pakuros rėmo strypui buvo ne dėl UAB „Greisas“ kaltės, bet dėl mechaninio poveikio, kuris įvyko eksploatuojant katilą ir pažymėjo, kad šią avariją, norėdamas greičiau gauti pinigus už atliktus darbus, pašalino atsakovas savo sąskaita. Teismas konstatavo, kad užsakovas nurodė, jog 2007 m. spalio 17 d. katilas vėl buvo sustabdytas dėl pakuros gedimo, apie tai buvo informuota UAB „Greisas“, tačiau gedimo šalinti neatvyko, todėl gedimas buvo pašalintas pareiškėjo jėgomis ir sąskaita. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas dėl šio gedimo nurodė, kad 2007 m. spalio 17 d. katilas buvo išjungtas dėl galinio išjungėjo gedimo, kuris taip pat operatyviai buvo pašalintas. Nesant objektyvių įrodymų, kas pašalino šį gedimą, o įrodinėjimo pareigai tenkant užsakovui, teismas darė išvadą, kad šį gedimą pašalino rangovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad anot pareiškėjo, atsakovui nepašalimus dėl netinkamai atliktos suvirinimo darbų kokybės atsiradusių trūkumų, pareiškėjas kreipėsi į kitą rangovą UAB „Elpustra“, kuriam buvo sumokėta 21 516,12 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ir šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad apie šį gedimą buvo pranešta atsakovui, todėl laikė, kad finansinis reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Teismas konstatavo, kad 2007 m. lapkričio 23 d. atsakovas buvo informuotas apie katilo gedimą. Teismo nuomone, paaiškėjus, kad ši avarija įvyko dėl nekokybiško kuro naudojimo ir neteisingo katilo eksploatavimo, atsakovas turėjo teisę atsisakyti šiuos gedimus šalinti savo sąskaitą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsakovas jau buvo prisiėmęs darbo sugedimo riziką, į tai, kad nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl pakuros gedimo priežasčių ir rangovo kaltės, dėl to sprendė, kad ir ši reikalavimo dalis yra neįrodyta, todėl atmestina. Teismas pažymėjo ir kitas svarbias bylai aplinkybes, o būtent tai, kad, katilui atidirbus sutartyje numatytas 72 val., įmonė 2007 m. gruodžio 12 d. surašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau pareiškėjas delsė jį pasirašyti, 2007 m. gruodžio 21 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra 250 000 Lt sumai ir kartu su darbų perdavimo-priėmimo aktu įteikta pareiškėjui, tačiau aktas nebuvo pasirašytas, o sąskaita nebuvo apmokėta. Vykdydamas išieškojimą, administratorius 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą dėl 122 000 Lt priteisimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas, tik gavęs pranešimą apie bylos iškėlimą jos atžvilgiu ir apie ieškinio pateikimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, 2008 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą teismui įtraukti jį į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditoriaus reikalavimą. Teismas sprendė, kad užsakovo prašymas dalyje dėl 450 000 Lt baudos priteisimo netenkintinas, kadangi rangovas priduoti darbus negalėjo anksčiau kaip 2007 m. spalio 8 d., t. y. iki to laiko, kol darbų nepabaigė UAB „Elpustra“, be to, užsakovas nevykdė rangos sutarties ir atlikto darbo rezultatą naudojo vienašališkai, neįrodė, kad darbų rezultato priėmimas užsitęsė dėl rangovo kaltės. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad rangos sutarties sąlygas diktavo užsakovas, todėl sutarties sąlygos aiškintinos užsakovo nenaudai. Teismas sprendė, kad baudos dydis 50 000 Lt per savaitę, kai darbų atlikimas priklauso nuo kitos įmonės atliktų darbų terminų, yra akivaizdžiai nesąžiningas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties kaina yra apie 250 000 Lt, todėl prašoma bauda 450 000 Lt yra akivaizdžiai pažeidžianti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl teismas prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą baudos dalyje netenkino. Pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, kad prašymas ir šioje dalyje atmestinas, nes nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjo nurodytomis dienomis katilas nedirbo. Be to, negautas pajamas pareiškėjas įrodinėja sutarties su AB „Klaipėdos energija“ nuostatomis. Tačiau iš paminėtos sutarties seka, kad AB „Klaipėdos energija“ įsipareigojo nupirkti iki tam tikro dydžio šilumos energiją, tačiau duomenų, kokį kiekį šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ būtų nupirkusi pareiškėja nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą kaip nuostolius visą sumą, kurią būtų gavęs, jeigu būtų pardavusi šilumos energiją, tačiau šilumos energijai pagaminti reikalingos sąnaudos, jų pareiškėja nėra atėmusi iš reikalaujamos priteisti sumos. Nuostoliais galėtų būti pripažintas negautas pelnas, tačiau nesant įrodymų, kad katilas nedirbo, teismas sprendė, kad šį reikalavimą tenkinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Pramonės energija“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – įtraukti pareiškėją į atsakovo kreditorių sąrašą su 963 463,92 Lt sumos reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

Atsakovas ne tik praleido prievolės įvykdymo terminą, bet ir darbus atliko nekokybiškai, bei atsisakė pašalinti trūkumus. Pareiškėjas 2007 m. spalio 5 d. pats paleido garo katilą su rekonstruota pakura, nes prasidėjus šildymo sezonui užsakovas turėjo vykdyti savo įsipareigojimus AB ,,Klaipėdos energija“. Tačiau jau 2007 m. spalio 7 d. katilas buvo sustabdytas, kadangi dėl nekokybiškų suvirinimo darbų nutrūko pakuros rėmo strypas, o dėl nekokybiškų mūro darbų išbyrėjo pakuros mūras. Atsakovas trūkumus pašalino tik 2007 m. spalio 15 d. ir katilas vėl buvo, paleistas, tačiau 2007 m. spalio 17 d. jis vėl buvo sustabdytas dėl pakuros gedimo. Vėliau garo katilas buvo paleistas, tačiau 2007 m. spalio 23 d. vėl buvo sustabdytas, atsakovas informuotas apie gedimą, 2007 m. spalio 25 d. pareiškėjas pareikalavo pašalinti trūkumus, atlikti paleidimo-derinimo darbus, perduoti darbų rezultatą, tačiau gamykla į šį raginimą nereagavo. 2007 m. lapkričio 23 d. katilas vėl buvo sustabdytas dėl netinkamos suvirinimo darbų kokybės. Atsakovui ir šį kartą nepašalinus darbų trūkumų, pareiškėjas kreipėsi į kitą rangovą UAB „Elpustra“, kuriam buvo sumokėta 21 516,12 Lt. 2008 m. gegužės 23 d. raštu pareiškėjas vėl pareikalavo ištaisyti trūkumus, tačiau UAB „Greisas“ į tai nereagavo, todėl pareiškėjas kreipėsi į UAB „Almiksa“, kuriam buvo sumokėta 37 771,80 Lt. Dėl to apeliantas turėjo teisę į 59 287,92 Lt trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad UAB „Greisas“ dėl jo kaltės pavėlavus atlikti darbus ilgiau kaip 5 darbo dienas, pareiškėjui pareikalavus, privalo sumokėti pareiškėjui 50 000 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą savaitę. Kadangi darbus atlikti buvo vėluojama atlikti 9 savaites, tai atsakovas privalo sumokėti 450 000 Lt baudą. Kiti rangovai netrukdė atsakovui atlikti darbus. Priešingai, atsakovas trukdė UAB ,,Elpustra“, nes ši bendrovė negalėjo baigti savo darbų, kol atsakovas nebaigė garo katilo pakuros remonto.Pareiškėjas yra sudaręs sutartį su AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos tiekimo. Šilumos kaina 2007 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo 80 Lt/MWh, katilas veikdamas nenutrūkstamai per parą pagamina 168 MWh šilumos energijos už 13 440 Lt. Tais mėnesiais garo katilas neveikė 9 dienas, todėl pareiškėja per tą laiką negavo 120 960 Lt pajamų. Šilumos kaina nuo 2008 m. sausio 1 d. padidėjo iki 111 Lt/MWh, per parą pagaminamos šilumos energijos kaina padidėjo iki 18 648 Lt. Kadangi katilas neveikė 2008 metų sausio mėn. 8 dienas, vasario – 4 dienas, kovo – 11dienų, balandžio – 17 dienų, gegužės – 2 dienas, viso 42 dienas, tai pareiškėja per tą laiką negavo 783 216 Lt pajamų. Vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas 450 000 Lt baudą įskaitė į nuostolių sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Greisas“ prašo šį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2007 m. spalio 7 d. katilas buvo sustabdytas nutrūkus pakuros rėmo strypui. Šis gedimas atsirado ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl mechaninio poveikio eksploatuojant katilą. Šią avariją, norėdamas greičiau gauti pinigus, pašalino atsakovas savo sąskaita. 2007 m. spalio 17 d. katilas vėl buvo išjungtas dėl galinio išjungėjo gedimo, kuris buvo operatyviai pašalintas. 2007 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pranešimas apie katilo gedimus. Įmonės atstovams nuvykus paaiškėjo, kad ši avarija įvyko dėl pelenų šalinimo transporterio gedimo, t. y. ne dėl atsakovo kaltės, todėl šį gedimą atsakovas atsisakė šalinti.Apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti baudą, nes atsakovas vėlavo priduoti darbus ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad UAB ,,Elpustra“ tuo metu vykdė katilo apšiltinimo, apdailos darbus. Katilas galėjo būti užkurtas tik šiai bendrovei pabaigus darbus. Be to, baudos dydis yra akivaizdžiai nesąžiningas.Nuostoliai paskaičiuoti neteisingai, remiantis tik sutartimis su AB ,,Klaipėdos energija“, į bylą nepateikti įrodymai, kad apelianto nurodytomis dienomis katilas tikrai nedirbo, be to, nuostoliai gali būti tik pelnas be sąnaudų.Apeliantas pareiškė 1 655 887,92 Lt reikalavimą atsakovui tik po to, kai atsakovas išsiuntė jam įspėjimą dėl 90 000 Lt sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Civilinis procesas įstatymu yra reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Tikslas teisingai išnagrinėti bylą derintinas su tikslu užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskirojo argumentai (t. 2, b. l. 37-43) iš esmės sutampa su prašymo dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą argumentais (t. 1, b. l. 92-96), pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodo, su kokliais konkrečiai pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais teiginiais nesutinkama.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakė dėl visų atskirajame skunde nurodytų argumentų. Pasisakydamas dėl atsakovo vėlavimo atlikti darbus pagal sutartį, teismas išanalizavo visus byloje esančius šalių argumentus, turinčius įtakos nustatant vėlavimo priežastis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „Elpustra“, kurios darbų pobūdis buvo išardyti išorinę pakuros ir katilo izoliaciją, rangos darbus atliko paskutinė, ir pagrįstai sprendė, kad katilas negalėjo būti paleistas anksčiau, negu darbus pabaigė UAB „Elpustra“ (2007 m. spalio 8 d.), nes vienas iš darbų buvo katilo šilumos kanalo sujungimas su pakura. Atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigtos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl baudos pagrįstumo.

Pasisakydama dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas pats pažeidė sutarties 2.3.1 punktą, nes darbų nepriėmė, tačiau 2007 m. spalio 5 d. paleidęs katilą pradėjo naudoti jų rezultatą ir pagrįstai darė išvadą, kad užsakovas pats prisiėmė darbo rezultato arba atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką (CK 6.662 str. 7 d.). Pareiškėjas pripažino, jog iki paleidžiant katilą priekaištų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui jis neturėjo, darbų trūkumai neužfiksuoti, defektų aktas nebuvo surašytas nei iki paleidžiant katilą, nei po jo paleidimo (t. 2, b. l. 28). Nesant tokių įrodymų, nėra galimybės konstatuoti kokius darbus netinkamai atliko atsakovas, o tuo pačiu ir kokius atsakovo darbų trūkumus šalino kiti apelianto nurodyti rangovai UAB ,,Elpustra“ ir UAB ,,Almiksa“. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo atliktų darbų (taip pat ir suvirinimo darbų) trūkumus, taip pat neįrodė savo veiksmų paleidžiant katilą nepriėmus atsakovo darbų pagrįstumo (sutarties 8.2, 8.7, 8.8 p., CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, jog nėra pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl negautų pajamų. Spręsdama klausimą dėl nuostolių, kuriuos pareiškėjas patyrė katilui neturint galimybės visą laiką dirbti, gaminti šilumos energiją ir ją parduoti AB ,,Klaipėdos energija“, atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir konstatavus pagrindą tokius nuostolius atlyginti, apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti tokių nuostolių dydį. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog pareiškėjo nurodytomis dienomis katilas nedirbo. Kartu pažymėtina, kad apeliantas turėjo galimybę įrodyti (tačiau to nepadarė), kiek apskritai tuo laikotarpiu pagal sutartis su AB „Klaipėdos energija“ (t. 1, b. l. 116-121) buvo parduota šilumos energijos, kiek už ją buvo sumokėta. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuostoliais galėtų būti pripažintas negautas pelnas, tačiau apeliantas nei nurodė šilumos energijos sąnaudų, nei pateikė įrodymų, kad katilas apskritai nedirbo. Dėl to laikytina, kad atskirajame skunde nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su tokių nuostolių egzistavimo.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui UAB ,,Pramonės energija“ įrodinėjo atsakovo administratoriaus veiksmų nepagrįstumą atsisakant įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog administratorius, nesutikdamas su pareikštu kreditoriniu reikalavimu, privalėjo ginčyti jį teisme, pripažino, jog šiuo klausimu pareiškėjas pagrįstai reiškia pretenzijas dėl administratoriaus veiksmų neteisėtumo, nėra aišku, kodėl apeliantas atskirajame skunde pakartotinai kvestionuoja administratoriaus veiksmus. Įstatymas numato, jog administratorius ginčija nepagrįstus kreditorinius reikalavimus teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nors į teismą kreipėsi ne atsakovo įmonės bankroto administratorius, pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teismas išnagrinėjo, todėl teigti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, nėra pagrindo.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė