- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2-1778-131/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11401-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladas Leonas
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- T. Y.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Y. ieškinį atsakovei S. M. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos metu įgyto turto padalinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakove įregistravo 1991-05-17 d. Jerevano miesto Santuokų rūmuose (akto įrašo Nr. 447), su sutuoktine Lietuvoje gyvena daugiau nei trylika metų, nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovo teigimu, santuoka iširo, nes atsakovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų – nepalaikė ieškovo moraliai, šeimoje kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl atsakovės neigiamo požiūrio, netolerancijos, ieškovui nepavyko išsaugoti šeimos, bendras gyvenimas su atsakove tapo nebeįmanomas, todėl daugiau nei metus gyvena atskirai ir nebeveda bendro ūkio, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti po ½ kiekvienam, priteisti ieškovui automobilį Mercedes Benz, o atsakovei už automobilį – 500 Lt dydžio kompensaciją. Nurodo, jog kilnojamuosius daiktus šalys pasidalino, o vadovaujantis sutuoktinių 2006-11-28 d. sudaryta Vedybų sutartimi po santuokos sudarymo ieškovo įgytos kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Ieškovas taip pat patvirtino, kad su sutuoktine kreditorių neturi ir prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko, nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, ji 2006 metų rugsėjo mėn. su dukra dėl pastarosios sveikatos problemų išvyko į Armėniją (b. l. 42). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pripažinti šalių sudarytą vedybų sutartį negaliojančia ir kūrybines dirbtuves bei automobilį Mercedes Benz po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, o butą – atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 247,10 Lt turtinės žalos dėl buto išlaikymo, 20 000,00 Lt neturtinės žalos bei išieškoti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog ilgainiui pasikeitė ieškovo elgesys, jis negrįždavo naktimis, pasidarė grubus, nesiderino prie šeimos poreikių, šeimoje nuolat kildavo konfliktai, atsakovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas tai ignoravo, 2006 m. vasarą sužinojo, kad ieškovas jai yra neištikimas, vėliau ieškovo interesais išvyko į Armėniją, vyro reikalavimu pasirašė vedybų sutartį nesuprasdama jos turinio ir paskirties, kadangi nekalba ir nerašo lietuviškai. Tokie ieškovo veiksmai, atsakovės teigimu, buvo iš anksto numatyta apgaulė, nes pasirašius sutartį ieškovas paliko šeimą. Nors vėliau ieškovas kartkartėm grįždavo į šeimą, tačiau savo elgesio nekeitė, o 2010 m. kovo mėn. pateikė atsakovei pasirašyti prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios atsakovė, atsižvelgdama į dukros prašymą nesiskirti, nepasirašė. Atsakovė visą savo gyvenimą paaukojo vyro ir dukters interesams, neturėjo galimybės dirbti ir tobulėti asmeniškai, tobulinti savo vokalinį talentą, todėl ieškovui palikus šeimą ir neteikiant jam jokio išlaikymo, buvo priversta išvykti į Armėniją, dukra dėl ieškovo kaltės nepasiekė savo tikslo baigti aukštąjį mokslą, be to, ieškovas pasiėmė iš namų dukrai dovanotus papuošalus, paveikslus. Priešingai nei teigia ieškovas, jis pats kėlė konfliktus, darė skriaudą šeimai finansiniu ir moraliniu aspektu. Dėl visų šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės jam iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, ištikimybės principą, palikus šeimą ir ilgiau nei vienerius metus ja nesirūpinant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprisidėjo prie bendro šalių buto išlaikymo nuo 2007-08-01 d. iki šiol su išimtimi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn., iš jo priteistina 3 247,10 Lt turtinės bei 20 000,00 Lt neturtinės žalos, nes dėl ieškovo veiksmų ir jo elgesio atsakovė iki šiol patiria emocinę depresiją.
Reikalavimą pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia atsakovė grindžia tuo, jog ją sudarant buvo pažeisti bendrieji sandorių sudarymo principai ir vedybų sutartims keliami reikalavimai. Sutartis sudaryta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, yra labai nepalanki atsakovei, sudaryta ieškovo vykdomo spaudimo, apgaulės, pasitikėjimo ieškovu ir informacijos trūkumo įtakoje, todėl egzistuoja visos sąlygos sutartį pripažinti negaliojančia, o atsižvelgiant į ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, prašo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių pricipo ir priteisti atsakovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui – kūrybines dirbtuves bei automobilį. Atsakovė taip pat patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi, po santuokos nutraukimo prašė palikti turimą pavardę – M. bei priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 61-67).
Šalies argumentai
Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu išaugo atsakovės išlaidos dėl buto išlaikymo, atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 4 095,89 Lt (b. l. 169-170).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės išdėstytomis santuokos iširimo priežastimis. Ieškovas skatino atsakovę kuo nors užsiimti, buvo įdarbinęs keliose vietose, tačiau dėl nesugyvenamo charakterio ji ilgai niekur neišbūdavo, pati neturėjo noro tobulėti, neaišku, iš kokių lėšų ji iki šiol gyveno, kaip buvo įsigytas butas, kodėl nesutiko nutraukti santuokos bendru sutikimu. Ieškovo teigimu, savo nurodytų aplinkybių atsakovė negrindžia jokiais įrodymais, o jų santuoka iširo dėl skirtingų sutuoktinių požiūrių į bendrą gyvenimą, nesugebėjimo vienas kito palaikyti, priimti kompromisinių sprendimų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nuolat rėmė šeimą, dėl ko atsakovė turėjo galimybę išlaikyti butą, kurio ieškovas neprašo priteisti jam vienam. Kadangi, ieškovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti atsakovei turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti šalių sudarytą vedybų sutartį negaliojančia, nes atsakovė pati nenorėjo turėti asmeninės atsakomybės dėl kūrybinių dirbtuvių, kurioms įsigyti ieškovas skolinosi lėšas, todėl buvo sudaryta vedybų sutartis, kurios turinys atsakovei buvo išverstas į rusų kalbą, sutartis buvo pasirašoma notaro akivaizdoje. Patalpos, naudojamos išimtinai ieškovo darbui, įgytos ieškovui paėmus kreditą iš banko, kurį jis pilnai išmokėjo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nesąžiningai ir neteisingai bus palikta be dalies santuokoje įgyto turto yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sutuoktinių turtas turėtų būti padalintas kaip nurodyta ieškinyje, prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 131-136).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ieškinyje nurodytais pagrindais, su priešieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovė dirbtinai blogino savo turtinę padėtį sau priklausantį turtą dovanodama seseriai, nesikreipė į teismą dėl dukters išlaikymo, tai įrodo, kad ieškovas teikė šeimai materialinę paramą, o byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo neištikimybę (b. l. 172-174, 181-184, 189-190).
Atsakovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad ieškovas pats pripažino, kad turėjo kitas moteris, privertė ją sudaryti vedybų sutartį, norėjo skirtis bendru sutikimu, tačiau atsakovė nepasirašė dokumentų, nes nežinojo, kas juose parašyta, o dukrai perskaičius ir prieštaraujant nesutiko pasirašyti, nurodė, jog ieškovas neskyrė pinigų išlaikymui, kartais nupirkdavo dukrai drabužių, maisto, kelis kartus yra užmokėjęs už butą, o pati dirbo keliose darbovietėse, jai pragyventi padėjo sesuo, giminės, prie kredito mokėjimo neprisidėjo (b. l. 171-174). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė pilnai, prašė ieškovo ieškinį atmesti (172-174, 185-190).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1991-05-17 d. Jerevano miesto Santuokų rūmuose (akto įrašo Nr. 447), (b.l. 5, 37-38).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o pagal minėto straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal CK 3.61 str. 1 d., sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Ieškovas nurodo, kad santuoka tarp šalių iširo nes atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, moralinės paramos pareigą, dėl jos nesugyvenamo būdo bendras gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, šalys nesugebėjo kartu išspręsti kilusių problemų šeimoje, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo konfliktiško charakterio ir nesirūpinimo šeima, savo asmeninių poreikių tenkinimo. Atsakovės teigimu, ieškovas buvo ne kartą jai neištikimas, paliko šeimą, neteikė materialinės paramos, todėl prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nepateikė įrodymų apie vyro neištikimybę, neprašė apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, abi šalys pripažino, kad atsakovas paliko šeimą, tačiau keletą kartų buvo grįžęs, prisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo (b. l. 72-117), be to, siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu (b. l. 69-71), tačiau ji nesutiko, duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį šeimoje (smurtą, alkoholio vartojimą ar pan.) byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas vienas kaltas dėl santuokos iširimo, taigi atsakovė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178 str.). Teismas pripažįsta, kad abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo, netinkamo elgesio, požiūrio į šeimą, moralinės paramos stokos, nesugebėjimo spręsti šeimoje iškilusias problemas, ieškoti kompromisų, o dabartiniai šalių tarpusavio santykiai, teismo vertinami kaip nesuderinami su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje bei sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esant nurodytam, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.). Neturtinė žala nei vienai iš šalių neatlygintina, todėl atsakovės reikalavimas dėl 20 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovui ir atsakovei paliktinos turimos pavardės – Y. ir M. (CK 3.69 str.). Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito neprašo, nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami (CPK 385 str. 1 d. ).
Vadovaujantis CK 3.82 str. ir 3.87 str., preziumuojama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2006-11-28 d. sudarė Vedybų sutartį, kurioje numatė, kad bet koks sutuoktinių turtas, įgytas po sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Po šios sutarties sudarymo 2007-06-22 d. pirkimo-pradavimo sutarties pagrindu, ieškovo T. Y. vardu buvo įgyta negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 121-122).
Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos vedybų sutarties galiojimo. Atsakovė prašo pripažinti vedybų sutartį negaliojančia, kadangi ji buvo pasirašyta darant atsakovei spaudimą, jai nesuprantant lietuvių kalbos, taigi sutarties esmės ir tikslo, ieškovui nuslepiant tikrąją savo turtinę padėtį, turtas, t.y. kūrybinės dirbtuvės, atsakovės manymu, buvo įgytos už bendras sutuoktinių lėšas, sutartis buvo sudaryta nesąžiningai ir neteisingai, ypatingai nepalankiomis atsakovei sąlygomis, paliekant jai pareigą vienai rūpintis ir išlaikyti šalių dukrą, o atsakovė sudarė sutartį tikėdamasi išsaugoti šeimą (b. l. 61-67). Ieškovas nesutinka su atsakovės išdėstytais motyvais, nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti vedybų sutartį negaliojančia (b. l. 131-136).
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Įstatymų leidėjas numatė šios rūšies sutarties sąlygas, kurios negalioja (CK 3.105 str.). Be to, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1 d.). Byloje nepateikta įrodymų, kad buvo pavartota ieškovo psichologinė prievarta atsakovei sudaryti minėtą sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė sudarė sutartį tikėdamasi išsaugoti santuoką nepaneigia atsakovės valios prisiimti sutartyje numatytas pasekmes, ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad po sutarties pasirašymo jo vardu įregistruotas turtas nebuvo įgytas iš sutuoktinių bendrų lėšų, o vyro vardu buvo paimtas kreditas iš UAB „Medicinos banko“, skirtas patalpų pirkimui (2007-06-19 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 137-139), kuris, šalių teigimu, šiai dienai yra išmokėtas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės suteiktas lėšas šiam turtui įsigyti, atsakovė yra bedarbė (b. l. 123), pati nurodė, kad neturi pastovių lėšų pragyvenimui, jai padeda artimieji, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog neprisidėjo prie kredito dengimo. Atsižvelgiant į tai, kad vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nesuprato šio dokumento turinio vertintina kritiškai. Atsakovės argumentas dėl teisinio išsilavinimo stokos negali būti pagrindu pripažinti pačios atsakovės parašu patvirtintą sutartį negaliojančia. Be to, atsakovė pateikė teismui savo ranką rašytą atsiliepimą į ieškovo ieškinį, surašytą lietuvių kalba, todėl darytina išvada, jog atsakovė turi minimalius lietuvių kalbos supratimo pagrindus (b. l. 42). Netenkindamas reikalavimo dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, ir vertindamas atsakovės teiginius, jog vedybų sutarties sąlygos yra jai itin nepalankios ir atimančios galimybę po santuokos nutraukimo įgyti dalį bendro sutuoktinio turto, teismas įvertina šio ginčijamo turto pobūdį: tai yra kūrybinės dirbtuvės - ieškovo darbo vieta, kurią jis įgijo pasinaudojęs kredito paslaugomis, atsakovė nesinaudojo šiuo turtu pagal jo paskirtį. Be to, dirbtuvės buvo įgytos jau po to, kai šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, t.y. po 2006 metų. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad nemokėjo paskolos dirbtuvėms įsigyti įmokų, todėl jos lūkesčiai dėl šio turto įgijimo negali būti laikomi pagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindų pripažinti šalių 2006-11-28 d. sudarytą Vedybų sutartį negaliojančia (CK 3.108 str.). Įvertinus tai, kad ieškovas dirbtuvėms įgyti sudarė kredito sutartį, kurios paskirtis – patalpų įsigijimas (b. l. 137-139), atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolos įmokų nemokėjo (b. l. 171-174), nepateikė teismui įrodymų apie piniginių lėšų suteikimą ieškovui, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad turtas buvo įgytas už bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytas lėšas ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vertinant įrodymų visumą, nustatyta, kad kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl šis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas (CK 3.116 str.).
Šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.). Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių turto principo. CK 3.127 str. nustatyta, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje yra įgijusios 1 kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), kuris, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, bei pripažinus atsakovės reikalavimą dėl sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstu, dalintinas šalims po ½ dalį (CK 3.117 str., 3.127 str.). VĮ „Regitros“ duomenimis šalys santuokos metu įgijo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8), kuris, nesant ginčo tarp šalių, priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina 500,00 Lt kompensacija už ieškovui tenkančia didesnę turto dalį (CK 3.127 str., 3.118 str.).
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 4 059,89 Lt turtinės žalos už buto išlaikymą laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki šiol su išimtimi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn., pateikė teismui įrodymus, kad viena išlaikė būstą. Iš teismui pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovo vardu buvo mokamos būsto išlaidos iki 2010 m., visos išlaidos mokėtos grynaisiais pinigais, o ne iš ieškovės banko sąskaitos, be to, atsakovė neturėjo nuolatinio darbo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad turėjo pastovių pajamų ar disponavo tam tikromis pinigų sumomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ji viena savo lėšomis išlaikė būstą, todėl teismas netenkina atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo už būsto išlaikymą susidariusią skolą (šalims esant santuokoje už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimam butui suteiktas paslaugas) (CK 3.109 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).
Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 1 422,50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3, 36) ir 1 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai (b. l. 148-150), iš viso 3 022,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus pilnai, jam iš atsakovės priteistina 3 022,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 844,00 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 68, 127) ir 2 000,00 Lt už advokato paslaugas (b. l. 168, 168A), iš viso 3 844,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkinus 20 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 20 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 769,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti pilnai, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1991-05-17 d. Jerevano miesto santuokų rūmuose (akto įrašo Nr. 447) tarp S. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovui pavardę Y., atsakovei palikti pavardę M.
Priteisti ieškovui T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Mercedes Benz 190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) kompensacijos.
Atsakovės reikalavimą dėl 2006-11-28 d. šalių sudarytos Vedybų sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia atmesti.
Atsakovės S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 4 059,89 Lt turtinės žalos už buto išlaikymą atlyginimo iš ieškovo T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Atsakovės S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 022,50 Lt (tris tūkstančius dvidešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo T. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 769,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.