Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2-o veiklos skyriaus tyrėjo R. A. 2024-05-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23228633501 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-05-09 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas 2024-04-24 L. S. (toliau - ir Pareiškėjas) skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024-04-05 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23228633501 panaikinimo kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023-12-09 per ePolicija.lt portalą pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad Ukmergės g. 234A, Vilniuje ties Čiobiškio g. įsukimu į UAB „D“ ir UAB „S“ kiemą yra pastatyti neatitinkantys reikalavimų, nesuderinti su Institucijomis kelio ženklai, po kuriais įrengta papildoma informacija, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės. Dėl šio pareiškimo 2023-12-27 buvo pradėtas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 366 straipsnio 1 dalį. Institucija 2024-04-05 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24232876979), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą, kurie turi teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. ANK 621 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Iš teismui pateiktos skundo, prie skundo pridėtos ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad L. S. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytus kelio ženklus. Nors pareiškimu pareiškėjas sutiko būti pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu už akių, pareiškime nenurodė kokia šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju, nes su administraciniu nusižengimu jį sieja tik tai, kad jis jį užfiksavo, o tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Pažymėtina, kad ANK įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formali. Patirta žala turi būti objektyvi ir reali, turi būti nustatoma įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir (ar) pagrįsta konkrečiais asmens pateiktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikiama turtinės žalos samprata, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, savanoriškas pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pateikimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, E. K. pranešime nurodytos aplinkybės, jog jam nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtinas bendravimo normas nelaikytina neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį, o tokių duomenų byloje nėra.

Pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo procesinio statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Be to, Institucijos 2024-04-05 nutarimu nenustaytas ne tik žalos pareiškėjui padarymo faktas, bet nenustayti ir administracinio nusižengimo požymiai, t.y. nenustayta ne tik tai, kad dėl praneštos veikos pareiškėjui būtų padaryta kokia nors žala, bet ir nenustayta ir administracinio nusižengimo požymių turinti veika, t.y. nėra objektyvaus pagrindo nukentėjusiojo ar bet kokiam kitam byla suinteresuoto asmens statusui pareiškėjui suteikti.

L. S., pranešdamas policijos pareigūnams apie, jo manymu, padarytą administracinį teisės pažeidimą atliko savo pilietinę pareigą, tačiau, nenustačius, kad jam dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. galimai reikalavimų neatitinkančių kelio ženklų įrengimo buvo padaryta kokios nors realios žalos, jis administracinio nusižengimo tyrime galėtų būti liudytoju, bet ne nukentėjusiuoju, nes tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju arba nustatytas jam galimai padarytos žalos faktas, žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas, o pažeidimas ir juo padaryta žala turi būti susiję priežastiniu ryšiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nurodyti kelio ženklai trukdė pareiškėjui pravažiuoti, praeiti, apsunkino jo naudojimąsi savo nuosavybe ar darė jam kokią nors kitą žalą, t. y. nesukėlė tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjui ir nesąlygojo objektyvios ir realios turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. S. neturi teisės skųsti Institucijos 2024-04-05 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23228633501), todėl skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 626 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo L. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2024-04-05 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23228633501.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.