Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. O. sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, savo kaltę pilnai pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad dėl žmogiškos klaidos muitinės prižiūrimas krovinys be jos leidimo buvo perkrautas į kitą krovininį automobilį. Jie tiesiog nepastebėjo, jog tas krovinys yra vežamas pagal T1 deklaraciją. Jis pats priėmė sprendimą dėl šio krovinio perkrovimo.

Tai, jog M. O. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina toliau aptariami rašytiniai bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos nusižengimo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Rašytiniame M. O. paaiškinime dėl krovinio perkrovimo nurodyta, jog krovinys (5 paletės) buvo pakrautas Jungtinėje Karalystėje į krovininį automobilį, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Grįžus į Lietuvą, 2020 m. lapkričio 15 d. šis krovinys buvo perkrautas į jų bendrovės krovininį automobilį, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), kadangi pirmiau minėtas krovininis automobilis sugedo. Sprendimą dėl šio krovinio perkrovimo priėmė jis pats (M. O.) kaip bendrovės direktorius (b. l. 5).

(duomenys neskelbtini) vairuotojo A. C. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis paėmė krovinį iš bendrovės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Krovinys (prekės) buvo perkrautas iš krovininio automobilio, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), į krovininį automobilį, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Sprendimą dėl krovinio perkrovimo priėmė bendrovės direktorius M. O. (b. l. 6).

Iš Lydimojo dokumento (T1 deklaracija) ir Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog iš prekių siuntėjo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), prekių gavėjui adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), buvo vežamas drabužių ir avalynės krovinys (b. l. 7 – 12, 13 – 15).

Iš sąskaitų-faktūrų matyti, jog pirkėjas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), pirko iš pardavėjo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), drabužių ir avalynės prekes (b. l. 16 – 41).

Iš Importo deklaracijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) gavo drabužių ir avalynės krovinį pagal Lydimąjį dokumentą (T1 deklaracija) (b. l. 42 – 48).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 210 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tai yra dėl to, kad muitinės prižiūrimos prekės iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykusios transporto priemonės buvo perkrautos į kitą transporto priemonę be muitinės pareigūno leidimo. Bylos duomenimis, sprendimą dėl tokių prekių perkrovimo priėmė bei nurodė tai padaryti (duomenys neskelbtini) direktorius M. O.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Reglamentas) 140 straipsnio 1 dalis, numato, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose <...>. Pažymėtina, jog prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti tam tikrus muitinius formalumus. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kai jos yra išvežamos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šios prekės negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo. Minėto Reglamento 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Reglamento 5 straipsnio 40 punkto a papunktyje yra apibrėžta „vežėjo“ sąvoka – įvežimo atveju vežėjas – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą <...>. Taigi prekių vežėjas, žinantis, jog prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, o jei prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones, privalo įsitikinti ar tokiai procedūrai yra gautas muitinės leidimas ir ar prekės perkraunamos tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. (duomenys neskelbtini) direktorius M. O., prieš nurodydamas perkrauti muitinės prižiūrimas prekes, privalėjo įsitikinti, jog yra atlikti visi tam būtini formalumai bei gauti tai daryti leidžiantys dokumentai. Tačiau jis neįvykdė šios pareigos.