Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji V. J. individualioje įmonėje (toliau – ir Įmonė) leido dirbti R. P. ir Z. S., nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; <...> darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog pareigūnams atlikus patikrinimą, rastos Įmonės naudai dirbančios Z. S. ir R. P.: į kepimo skardas buvo dedami bandelių ruošiniai, moterys vilkėjo darbinius chalatus (b. l. 1-2). Pirminiame paaiškinime Z. S. nurodė, jog dėl darbo Įmonėje tarėsi su Įmonės savininko sutuoktine V. J., buvo sutarta, jog bus dirbamas bandomasis darbas iki 2010 m. gruodžio 23 d., o nuo minėtos datos bus sudaroma darbo sutartis, mokamas 800 litų darbo užmokestis (b. l. 4). R. P. nurodė, jog nuo 2010 m. gruodžio 11 d., V. J. paprašius, padėjo dirbti Įmonėje, buvo sutarta, jog atlyginimas bus išmokėtas pasibaigus sutartam darbo laikui – t. y. 2010 m. gruodžio 23 d. (b. l. 3). V. J. paaiškino, kad R. P. pasikvietė padėti dirbti prieš šventes, o Z. S. mokėsi dirbti Įmonėje, ją apmokė R. P., kuriai nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. kovo 13 d. Įmonėje buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai (b. l. 5, 16). Byloje nenustatyta, kad apie R. P. darbą, jai esant vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis 3 metai, buvo pranešta teritoriniam VSDFV skyriui. V. J. patvirtino, jog abi moteris į darbą priėmė pati, su Z. S. nėra sudaryta darbo sutartis. Iš byloje pateiktos V. J. ir V. J. darbo sutarties matyti, jog V. J. buvo priimta į darbą Įmonėje gamybos vedėjos pareigoms (b. l. 14), šios pareigybės aprašymas byloje nepateiktas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2427/2010, N575-8/2010, N575-1341/2010) išaiškinta, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Z. S. ir R. P. dirbo Įmonės naudai, t. y. patikrinimo metu kepė bandeles, tačiau darbo sutartis su Z. S. sudaryta nebuvo, o apie R. P. darbą, jai esant vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis 3 metai, VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Byloje nustatyti ir kiti būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai: minėti asmenys Įmonėje dirbo paklusdami darbdavio nustatytai tvarkai, t. y. vilkint darbo chalatus, buvo sutarta dėl darbo laikotarpio bei dėl darbo užmokesčio. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog kvalifikuoti asmenų darbą kaip nelegalų būtina nustatyti, jog darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Nagrinėjamu atveju pirminiuose nelegaliai dirbančių asmenų bei V. J. paaiškinimuose nuosekliai nurodoma, jog dėl darbo Z. S. ir R. P. tarėsi su Įmonės vadovo žmona V. J. (b. l. 3-6). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nenustačius susitarimo dėl darbo tarp V. J. ir Z. S. bei R. P., ATPK 41³ straipsnio 1 dalis netaikytina, kadangi V. J. nėra tinkamas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, subjektas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis byloje pateikta medžiaga, darytina išvada, kad V. J. buvo įgaliota Įmonėje organizuoti gamybos procesą bei atrinkti tinkamus asmenis dirbti Įmonėje (b. l. 3-5, 16). Tiek Z. S., tiek R. P., tardamosi su V. J. dėl darbo, neabejojo jos turimais įgaliojimais. Atkreiptinas dėmesys, jog R. P., prieš išeidama vaiko priežiūros atostogų iki jam sueis 3 metai, Įmonėje dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. (b. l. 9, 17-18), todėl turėjo gerai išmanyti Įmonės darbo tvarką bei asmenis, atsakingus už Įmonės veiklos organizavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti įmonės darbuotojai, t. y. ne įmonės vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį įmonės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 240-241). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju V. J., būdamas individualios įmonės savininkas, negalėjo nežinoti apie Įmonės darbuotojos, t. y. jo žmonos V. J., veiksmus organizuojant Įmonės veiklą, todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn V. J., kaip turinti Įmonės vadovo žodinį pavedimą įdarbinti asmenis, patraukta pagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn galėjo būti patrauktas ir Įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika sprendžiant panašias bylas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.