- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- AS-63-208-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija plius“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija plius“ skundą atsakovui Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AV Investicija plius“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „AV Investicija plius“) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas) Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. R11‑30. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. R11-30 vykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kadangi nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pareiškėjas nurodė, kad vykdant 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. R11-30, jis nebegali UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ perduoti atliekų, kurių sąrašo kodas 18 01 04, t. y. nepavojingų medicininių atliekų. Tokio sprendimo pagrindas – pavojingų atliekų tvarkymo licencijos panaikinimas. Atkreipė dėmesį, jog pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimas nedaro jokios įtakos nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai, kuri iš esmės buvo apribota ginčijamu privalomuoju nurodymu. Dėl to bendrovė negali vykdyti ne tik pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, tačiau taip pat ir nepavojingų atliekų tvarkymo. Dėl atliekų tvarkymo veiklos sustabdymo bendrovės patiriama žala yra labai didelė, kadangi atliekų tvarkymas yra bendrovės pagrindinė veikla. Negaudama pajamų bendrovė negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, mokėti mokesčių, privalės atleisti darbuotojus. Tokia situacija lemia bendrovės nemokumą ir bankrotą. Pažymėjo, jog bendrovėje dirba asmenys, praradę profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvūs, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, neįgalieji. Galimas įmonės bankrotas neigiamai paveiktų tokių asmenų padėtį. Todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų pažeistas ir viešasis interesas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. R11-30, kuriuo UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras įpareigotas iš pareiškėjo UAB „AV Investicija plius“ nepriimti medicininių atliekų (kodas 18 01 04), galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas nurodymas yra priimtas ne dėl pavojingų atliekų, o dėl kitų medicininių atliekų, kurias tvarkyti pareiškėjas turi teisę, pripažino, kad nurodymo galiojimas iki teismo sprendimo priėmimo gali sukelti tiesioginių sunkiai pašalinamų neigiamų finansinių pasekmių bendrovei ir joje dirbantiems asmenims, kartu tai apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą – panaikinus ginčijamą aktą, tektų spręsti žalos atlyginimo valstybės lėšomis klausimą.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. palikti galioti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. R11‑30.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ginčo privalomojo nurodymo surašymas buvo įtakotas nesibaigiančia įmonės veikla tvarkant pavojingas medicinines atliekas. Nurodymas duotas siekiant užkirsti kelią, kad tinkamai nenukenksmintos pavojingos medicininės atliekos nepatektų į sąvartyną, dėl ko atsiranda galimybė užteršti aplinką, kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei. Pažymi, kad ginčo nurodymas neįtakoja pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nesukelia jokių teisinių pasekmių tvarkant nepavojingas atliekas. Pažymi, kad teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą išsprendė nesudaręs galimybių pareikšti savo nuomonę atsakovui, neatsižvelgė į viešąjį interesą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika, nutartyje nepateikta faktinės situacijos vertinimu pagrįstų motyvų, susijusių su galimu teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, jeigu nebūtų pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atkreipia dėmesį, jog bendrovė nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių. Pažymi, jog pareiškėjui neatimta teisė tvarkyti nepavojingas atliekas. Ginčo privalomuoju nurodymu uždrausta UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ priimti atliekas pagal atliekų kodą 18 01 04, t. y. tokias atliekas, kurios susidaro bendrovei nukenksminus infekuotas medicinines atliekas autoklavu Systec DB-90. Atliekas pagal kodą 15 01 01 ir 15 01 02, kurios susidaro sutvarkius nepavojingas atliekas, nėra uždrausta priimti.
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, Nr. AS5-230/2005).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. R11-30 galiojimą sieja su aplinkybe, kad negalėdama vykdyti nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos bei jų perduoti UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ bendrovė patiria didelę žalą, negaudama pajamų nebegalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, mokėti mokesčių, privalės atleisti darbuotojus, kurie įdarbinti pagal specialią programą asmenims su negalia, tokia situacija lems bendrovės nemokumą ir bankrotą.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegijos manymu, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pajamos, gautos iš medicininių atliekų, kurių kodas 18 01 04, tvarkymo sudaro didžiąją dalį bendrovės pelno ir tai žymiai įtakotų jo verslą – pareiškėjas patirtų didžiulius nuostolius, tektų atleisti darbuotojus, sutriktų įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymas, šios veiklos sustabdymas lemtų įmonės nemokumą ir bankrotą. Tai, kad dėl šių atliekų tvarkymo ir šalinimo apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros privalomo nurodymo priėmimo, nes tuo atveju, jei privalomas nurodymas būtų pripažintas neteisėtu, patenkinus pareiškėjo reikalavimą būtų atnaujintas šių medicininių atliekų tvarkymas, o žala, atsiradusi dėl tokio sprendimo, gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo pateikiami argumentai, susiję su jo, kaip socialinės įmonės, statusu ir jo darbuotojų turtinės padėties pablogėjimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tam tikrų socialinių programų vykdymo ar darbuotojų turtiniai interesai negali nusverti tų pačių darbuotojų ir kitų žmonių sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 - 548/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją interesą.
Pareiškėjas jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo privalomo nurodymo galiojimo, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo nurodymo priėmimo, nepateikė.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl teismas nevertina argumentų dėl privalomo nurodymo teisėtumo, nevertina įrodymų, nepasisako dėl byloje taikytinų teisės normų, o tik vertina, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl argumentai, susiję su skundžiamo nurodymo teisėtumu, nenagrinėtini.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. R11-30 galiojimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina ir pareiškėjo prašymas atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija plius“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.