Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Byla Nr. ATP-261-785/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
ATP-261-785/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01580-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-261-785/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01580-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. surašytas už tai, kad 2015 m. spalio 24 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,22 promilių girtumas), vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, užvažiavo ant J. B. sodybos lauko šviestuvų, nuotekų valymo įrenginio ir juos sugadino, taip pat atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taip V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutarimu V. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skyrė 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrino ir V. V. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jokių duomenų byloje apie tai, kad liudytojai D. M., K. M. ir L. B. būtų suinteresuoti padėti jam išvengti atsakomybės, nebuvo nustatyta, tokiai išvadai nėra jokio teisimo pagrindo. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad visiškai neįtikinantys D. M. teiginiai, jog jis, važiuodamas į priekį, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant valymo įrenginio ir lauko šviestuvų, o paskui, neturėdamas jokių vairavimo įgūdžių, tamsoje sugebėjo grįžti atgal automobiliu ir jį pastatyti netgi toliau už namo. Tai, kad tamsoje D. M. sugebėjo grįžti atgal automobiliu ir jį pastatyti netgi toliau už namo, jokiais būdais nepaneigia aplinkybės, kad automobilį vairavo būtent D. M.. Kaip parodė D. M., jis pats tik vakare užsinorėjo važiuoti namo, o kadangi V. V. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl D. M., būnant blaiviam, patikėjo vairuoti automobilį. Kad D. M. neturi vairavimo patirties, sužinojo tik po įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog D. M. 2003 m. buvo stipriai sumuštas, po traumos atmintis prasta, turi invalidumą, todėl logiškais laikytini jo paaiškinimai, jog jis išsigandęs nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos ir pėsčiomis bei pakeleivingu automobiliu grįžti namo. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Taip pat teigiama, jog negalima sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog visi teismo apklausti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai vienodai nurodė faktą, jog būtent V. V. vairavo automobilį. Policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, nematė kas vairavo automobilį. Išvadą, kad vairavo V. V., padarė remdamiesi kitų sodyboje buvusių asmenų parodymais. Taigi teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais kaip neginčijamai pagrindžiančiais V. V. kaltę. Be to, tariami įvykį matę asmenys neapklausti ir teisiamajame posėdyje, kas leidžia abejoti policijos pareigūnų parodymų objektyvumu ir teisingumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir nukentėjusioji J. B. nematė fakto, kas vairavo automobilį. Policijos pareigūnus ji iškvietė tik todėl, kad prie pirties įvyko konfliktas. Be kita ko, J. B. parodė, kad policijos pareigūnai jai nurodė, ką pareiškime reikia rašyti. Skunde taip pat teigiama, jog nepaisant V. V. sunkaus girtumo ir negebėjimo orientuotis aplinkoje, buvo reikalaujama parašyti paaiškinimą, kurį vėliau tiek policijos pareigūnai, tiek pirmos instancijos teismas laikė kaip V. V. kaltės įrodymą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja vienintelę išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus buvo neobjektyvus ir šališkas, savo sprendimą motyvavo duomenimis, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų V. V. kaltės įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atvykus į įvykio vietą liudininkai nurodė, jog automobilį vairavo būtent V. V.. Tuo tarpu nei vienas iš policijos pareigūnų ekipažų, vykusių į J. B. sodybą, pakelėje nepastebėjo tamsiu paros metu jokio einančio ar pakeleivingus automobilius stabdančio asmens, t.y. D. M..

V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio V. V. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. V. padariusį ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. savo kaltės nepripažįstą ir teigia, kad (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. M., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog tai gynybinio pobūdžio versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. V. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta 2015 m. spalio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2); vyr. patrulių D. J. ir I. M. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4); alkotesterio rodmenimis (b. l. 5); V. V. 2015 m. spalio 24 d. paaiškinimu (b. l. 8-9); J. B. 2015 m. spalio 25 d. pareiškimu (b. l. 10); įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 11-15); 2015 m. spalio 25 d. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 16); liudytojų D. J., V. L., I. M. parodymais, duotais pirmos instancijos teisme, ir kitais bylos duomenimis.

Nors liudytojas D. M. patvirtino V. V. versiją ir parodė, kad automobilį „VW Golf“ vairavo jis, tačiau jo parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikomi patikimais. Liudytojas D. M. parodė, jog V. V. šiaip taip išsitempė, nes nenorėjo likti. Tuo tarpu pats V. V. parodė, kad iš sodybos išėjo gera valia, t.y. V. V. pasakė, kad dar nenori važiuoti, bet jei D. M. nori, gali abu važiuoti ir įsėdo į automobilį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad D. M. parodė, jog išlipdamas stuktelėjo į automobilio priekinį stiklą, vairuotojo pusę ir stiklas skilos vos vos. Tuo tarpu iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad yra visiškai išdužęs automobilio vairuotojo pusės durelių stiklas, nulūžęs veidrodėlis. Visa tai rodo, kad D. M. automobilio nevairavo ir tik siekia V. V. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Pažymima, kad D. M. net neturi vairuotojo pažymėjimo ir parodė, jog jokių kursų nėra baigęs, pats yra vairavęs gal tik 4 kartus. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, neįtikinantys teiginiai, kad jis, važiuodamas į priekį, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant valymo įrenginio ir lauko šviestuvų, kurie buvo vejoje, o šią nuo įvažiavimo keliuko dar skyrė ir trinkelių takelis, o paskui, neturėdamas jokių vairavimo įgūdžių, tamsoje sugebėjo grįžti atgal automobiliu ir jį pastatyti toliau už namo. Be to, V. V. savo 2015 m. spalio 24 d. paaiškinime nenurodė, kad automobilį būtų vairavęs D. M. ir nurodė, kad labai gailisi, žalą atlygins, t.y. savo kaltę pripažino ir jos neneigė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, nematė kas vairavo automobilį ir išvadą, kad vairavo V. V., padarė remdamiesi kitų sodyboje buvusių asmenų parodymais, todėl teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais kaip neginčijamai pagrindžiančiais V. V. kaltę. Šiame kontekste pažymima, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, vertino ne tik policijos pareigūnų parodymus, tačiau byloje esančių įrodymų visumą. Tuo tarpu vertinant policijos pareigūnų parodymus atkreipiamas dėmesys, kad jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja nei jų pačių tarnybiniams pranešimams, nei objektyviesiems bylos duomenims (įvykio vietos ir automobilio nuotraukoms). Be to, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų parodymais, kadangi sulaikydami neblaivų asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, jie tik vykdė savo tarnybines pareigas. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šie asmenys tyčia melagingai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir apkaltinti jį nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Vertinant liudytojų K. M. ir L. B. parodymus pažymima, kad nei vienas iš liudytojų nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad V. V. vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, užvažiavo ant J. B. sodybos lauko šviestuvų, nuotekų valymo įrenginio ir juos sugadino. Priešingai, liudytojai patvirtino, kad jie išėjo apie 22 val., o V. V. liko sodyboje, kurioje šventė, išgėrinėjo.

Pasisakant dėl V. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį pažymima, jog jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir paaiškino, jog jo neturi, nes pametė prieš kelis mėnesius, todėl pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje. Kadangi apeliaciniame skunde V. V. šių aplinkybių neakcentavo, todėl aukštesnysis teismas plačiau nepasisako.

Vertindamas kitus V. V. apeliacinio skundo argumentus Kauno apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vertinant paskirtas nuobaudas Kauno apygardos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus V. V. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 straipsnio reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismas vertino tai, jog V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, V. V. anksčiau du kartus skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už vairavimą neblaiviam ir tokios būklės esant sukeltą eismo įvykį, kas rodo, jog V. V. išvadų nedaro ir savo elgesio tinkama linkme nekoreguoja. Taigi įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudas, kurios yra maksimalios straipsnių sankcijose numatytoms, bei pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. V. V. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius