- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- eA-325-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04922-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Romanas Klišauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žinių radijas“
- Atsakovas
- Lietuvos radijo ir televizijos komisijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žinių radijas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žinių radijas“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žinių radijas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Žinių radijas“) skundu prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. KS-195 „Dėl UAB „Žinių radijas“ licencijų galiojimo panaikinimo ir UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymų pritarti įvykusiam UAB „Žinių radijas“ akcijų perleidimui ir įsigijimui“ (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Informavimo įstatymas) nuostatas, t. y. Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo redakcija, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu, t. y. pareiškėjo akcijų perleidimo metu, o ne Komisijos sprendimo priėmimo metu. Komisijos padarytos išvados dėl taikytinos įstatymo redakcijos prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, logikos principams. Atsižvelgiant į pažeidimų esmę ir pobūdį, pareiškėjui išduotos transliavimo licencijos galiojimas neprivalėjo būti panaikintas, t. y. Komisija turėjo spręsti, ar panaikinti licenciją, ar ne. Perleidus pareiškėjo akcijas, įvyko tik formalus akcijų savininko pasikeitimas, bet faktinė pareiškėjo kontrolė nepasikeitė, t. y. jį ir toliau kontroliavo tie patys asmenys (A. R., A. R. ir D. R.), todėl Informavimo įstatymu saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti. Darant prielaidą, kad pareiškėjo akcininkai padarė Informavimo įstatyme nustatytą procedūrinį pažeidimą, tai vis tiek nesudaro pagrindo taikyti tokias griežtas ir neproporcingas sankcijas. Pareiškėjas veikia per savo valdymo organą – vadovą, kuriam nebuvo žinoma apie akcininkų pasikeitimus, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Nesant kaltės negalima ir administracinė atsakomybė. Netikslius duomenis apie akcininkus pateikė ne sąmoningai siekdamas suklaidinti Komisiją, bet dėl to, kad pareiškėjo vadovas nežinojo apie akcininkų pasikeitimą. Apie akcininkų pasikeitimą (2014 m. įvykusią reorganizaciją) sužinojo tik 2016 m. birželio 9 d. Licencijos pareiškėjui buvo išduotos neatsižvelgiant į tai, kas yra pareiškėjo akcininkai, o įvertinus pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus (pareiškėjui laimėjus Komisijos paskelbtus radijo dažnių konkursus), todėl nesutinkama su Komisijos teiginiais, kad licencijų galiojimo panaikinimas buvo būtinas užtikrinti konkursų licencijoms gauti dalyvių teisių apsaugą. Visuomenės interesų neatitinka sprendimas licencijas išduoti kitiems subjektams, kurie prisiims mažiau įsipareigojimų ir (arba) transliuos (retransliuos) blogesnės kokybės radijo laidas nei pareiškėjas. Pagal Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 (toliau – ir Taisyklės), 23 punktą, pareiškėjas, jau turintis Komisijos išduotą licenciją, paraiškoje neprivalo nurodyti duomenų apie pareiškėjo dalyvius ar asmenis, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją. Nepaisant pareiškėjo bendradarbiavimo, Komisija į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veikla yra nuostolinga, o formalus pažeidimas nesukėlė jokio pavojingumo visuomenės, trečiųjų asmenų interesams ar viešajai tvarkai, t. y. Komisija neatsižvelgė į Informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes – pažeidimo pavojingumą, trukmę ir pasekmes. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Informavimo įstatymo tikslams – užtikrinti, kad vartotojai (klausytojai) gautų objektyvią, išsamią, kokybiškai paruoštą informaciją iš visuomenės informacijos skleidėjų. Komisija nesudarė galimybės susipažinti su visa Komisijos turima medžiaga, t. y. su posėdžio metu paminėta advokatų kontoros išvada, kad „žinių radiją reikėtų uždaryti“. Komisija nepagrįstai tą patį klausimą svarstė antrą kartą, nes jau pirmo balsavimo metu buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui. Kitą dieną vykusio posėdžio metu Komisija galėjo balsuoti tik dėl prašymų įsigyti pareiškėjo kontrolę, bet ne dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Kiekvienas atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisėtą lūkestį, kad kartą apsvarsčius su juo susijusį klausimą, prie jo nebus sugrįžta ateityje, nebent paaiškės naujų svarbių aplinkybių, todėl dvigubo balsavimo principas prieštarauja tiek Informavimo įstatymui, tiek teisinės valstybės principui. Toks mechanizmas sudaro pavojų ir atskirų Komisijos narių nepriklausomumui, nes jiems gali būti daromas spaudimas pakeisti nuomonę ir antrą kartą balsuoti kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas. Sutiko, kad kitoje dalyje pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti Komisijos sprendimą. Atstovas nurodė nesuprantantis, kas atsitiko, kad pirmame posėdyje Komisijos nariai balsavę prieš tokį sprendimą, vėliau persigalvojo ir balsavo „už“. Mano, kad tai gali būti susiję su Advokatų kontoros AAA Law išvada. Atkreipė dėmesį, kad ši Komisiją atstovaujanti advokatų kontora atstovauja ir žiniasklaidos grupę, kuriai taip pat priklauso radijo stotis. Tai gali būti susiję su interesų konfliktu. Pateikti informaciją apie akcininkus paraiškoje nebuvo būtina, todėl ši informacija neturėjo reikšmės konkursų rezultatams. Reikėtų atsižvelgi ir į tai, kad pareiškėjo veikla yra reikalinga ir naudinga visuomenei. Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, todėl tokie veiklos ribojimai ir apsunkinimai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį pareiškėjui. Paaiškino apie Komisijos posėdžio garso įrašo svarbą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį dalyje dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotas licencijas atmesti, o dalyje dėl sprendimo netenkinti UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymų palikti nenagrinėtą.
5. Atsakovas nurodė, kad sprendimas yra priimtas dėl licencijų panaikinimo ir dėl atsisakymo duoti sutikimą akcijų perleidimui. Pastaroji sprendimo dalis buvo priimta ne pareiškėjo, o bendrovių „SSPC“ ir „Litvalda“ atžvilgiu, todėl pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Ši skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta.
6. Atsakovas teigė, kad sutikimas akcijų perleidimui nebuvo duotas, nes teisės aktai nenumato galimybės duoti sutikimą jau įvykusiam (sudarytam) sandoriui. Pareiškėjas, dalyvaudamas konkursuose transliavimo licencijai gauti, pateikė Komisijai neteisingą informaciją apie akcininkų sudėtį, o prašymą duoti sutikimą sandoriui pateikė jau praėjus reikšmingam laiko tarpui po sandorių sudarymo. Pareiškėjas ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir vengė apie pažeidimus informuoti Komisiją. Neteisingų duomenų pateikimas licencijai gauti yra vienas iš Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje nustatytų pagrindų licencijos galiojimo panaikinimui. Komisija taikė teisinį reguliavimą, galiojusį pažeidimo padarymo metu, t. y. tada, kai pareiškėjas, siekdamas gauti licencijas, pateikė Komisijai klaidingus duomenis. Akcijų perleidimas tarp susijusių asmenų yra laikytinas akcijų savininko pasikeitimu. Tai patvirtina ir pats pareiškėjas, pavėluotai pateikdamas prašymą pritarti akcijų perleidimams. Pareiškėjas (bendrovės vadovas) žinojo apie akcininkų pasikeitimus, todėl sąmoningai pateikė Komisijai klaidingą informaciją. Pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl Komisija nurodo pagrįstai nevertinusi pažeidimo padarinių, t. y. pakako nustatyti faktą, kad asmuo padarė teisės draudžiamą veiką. Pareiškėjui nebuvo pritaikyta griežčiausia sankcija, numatyta Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte. Pritaikyta sankcija – tai tik minimalus galimas administracinis poveikis pareiškėjui. Tai rodo, kad jokia išvada, jog „žinių radiją reikėtų uždaryti“ nebuvo vadovautasi. Teisinę reikšmę turi ne vidiniam naudojimui daromas garso įrašas, o Komisijos posėdžio protokolas. Pagrįstai buvo balsuota du kartus, nes pagal Taisyklių 56 punktą, sprendimo projektas yra laikomas atmestu tik tuo atveju, jei ir po antro balsavimo nesurenkamas sprendimui priimti reikalingas balsų skaičius. Dvigubo balsavimo procedūros taikymas leidžia apsaugoti du teisinius gėrius, t. y. užtikrina, kad sprendimai priimami apgalvotai ir esant vieningai Komisijos pozicijai, bei garantuoja, kad kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas neužkirs kelio teisės aktų reikalaujamų sprendimų priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu Komisijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pirmo balsavimo metu Komisijos nariai dar buvo pripratę prie ankstesnės tvarkos, kada Komisija turėjo diskreciją spręsti dėl licencijų galiojimo panaikinimo, o prieš antrąjį balsavimą suprato, kad naujoji įstatymo redakcija tokios diskrecijos Komisijai nebesuteikia, todėl joks kitas sprendimas negalėjo būti priimtas. Sutiko su pareiškėjo atstovu, kad jei pareiškėjas nebūtų nieko nurodęs paraiškoje apie akcininkus galbūt nieko ir nebūtų buvę, tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas pateikė Komisijai melagingus duomenis. Komisijos atstovas nurodė nemanantis, kad pareiškėjo vadovas nežinojo apie pasikeitusius akcininkus, o jeigu ir nežinojo, tai toks akcininkų nebendradarbiavimas su bendrovės vadovu yra paties pareiškėjo problema. Paaiškino, kad pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisijos posėdžių garso įrašai yra skirti vidiniam naudojimui. 2016 m. spalio 5 d. vykusio posėdžio garso įrašas Komisijoje nėra išlikęs.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2016 m. gruodžio 31 d. panaikinti Komisijos 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais pareiškėjui išduotų licencijų galiojimą, atitinkamai pakeičiant pareiškėjui išduotų licencijų prieduose išdėstytas sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu taip pat buvo nuspręsta netenkinti UAB „SSPC“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui bei UAB „Litvalda“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolės įgijimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad pareiškėjas sprendimo šioje dalyje neginčija, jog skundu pareiškėjas ginčija tik Komisijos sprendimą dėl licencijų galiojimo panaikinimo, todėl ginčas nagrinėjamas šiose ribose.
10. Teismas nustatė, kad Komisija 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. KS-28 konkursui pateiktą pareiškėjo paraišką įvertino geriausiai, pareiškėją patvirtino konkurso nugalėtoju ir nusprendė išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją, naudojant 93,3 MHz radijo dažnį Klaipėdoje. Atitinkamai, pareiškėjo turimos licencijos priede „Sąlygos, kuriomis vykdoma licencijuojama veikla“ nustatė, kad pareiškėjas ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdoje pradeda transliuoti radijo programą „Easy FM“. Numatyta, kad šią radijo programą sudaro ne mažiau kaip 5 val. per savaitę žinių, 7 val. per savaitę kultūrinių programų, 3 val. per savaitę – šviečiamųjų programų, 2 val. per savaitę socialinių projektų, o didžiąją dalį programos, t. y. ne mažiau kaip 151 val. per savaitę – muzikos. 2016 m. birželio 6 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. KS-105, kuriuo kitam konkursui pareiškėjo pateiktą paraišką įvertino geriausiai ir patvirtino pareiškėją konkurso nugalėtoju. Minėtu sprendimu Komisija nusprendė išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją, naudojant 89,5 MHz radijo dažnį Raseiniuose. Atitinkamai, pareiškėjo turimos licencijos Nr. LC-104(R104t) priedas buvo išdėstytas nauja redakcija, numatant, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Raseiniuose pradeda transliuoti radijo programą „Žinių radijas“, kurią sudaro ne mažiau kaip 20 val. per savaitę žinių programų, 4 val. – komentarų ir spaudos apžvalgos programų, 12 val. – informacinių, diskusijų ir analitinių programų, 4 val. – pokalbių programų, 1 val. – kultūrinių programų, 1 val. – šviečiamųjų programų, ne mažiau kaip 50 val. per savaitę muzikos ir beveik pusę visų programų, t. y. ne mažiau kaip 86 val. per savaitę – retransliuojamų radijo programų, iš jų ne mažiau kaip 80 val. per savaitę retransliuojamos programos „Laisvosios Europos radijas“ („Svoboda“, rusų k.). Komisija 2016 m. rugsėjo 9 d. gavo UAB „SSPC“ prašymą pritarti daugiau kaip prieš metus (t. y. 2015 m. balandžio 30 d.) įvykusiam pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui. 2016 m. spalio 5 d. 15–16 val. įvyko Komisijos posėdis, kurio 1 ir 2 darbotvarkės klausimai buvo 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais išduotų licencijų pareiškėjui galiojimo panaikinimas. Minėtus klausimus posėdyje pristatė Ūkio subjektų veiklos reguliavimo ir priežiūros skyriaus (toliau – ir Priežiūros skyrius) vedėja. Minėto posėdžio protokole nurodyta, kad Komisijai tapo žinoma, jog pareiškėjo paraiškose (dalyvauti konkurse) buvo pateikti neteisingi duomenys apie pareiškėjo akcininkus, nes nuo 2015 m. balandžio 30 d. pareiškėjo kontrolinis akcijų paketas perėjo naujam akcininkui – UAB „Litvalda“, taip pat tapo žinoma, kad kontrolinis pareiškėjo akcijų paketas buvo perleistas be Komisijos pritarimo. Protokole nurodyta, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. galioja Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies imperatyvi nuostata, kad Komisija panaikina licencijos galiojimą, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms. Protokole nurodyta, kad licencijų panaikinimo teisinis pagrindas yra Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktai. Priežiūros skyriaus vedėja taip pat nurodė, kad UAB „Litvalda“ nebuvo patikrinta Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – ir Saugumo komisija). Klausimus pristačiusi vedėja siūlė netenkinti UAB „SSPC“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui UAB „Litvalda“ ir nuo 2016 m. lapkričio 30 d. panaikinti pareiškėjui 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais išduotų licencijų galiojimą. Komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjo advokatas nurodė, kad kontrolė išliko tų pačių fizinių asmenų rankose. Posėdyje dalyvavo 10 komisijos narių, iš jų 6 Komisijos nariai balsavo už siūlomą sprendimo projektą. Komisijos pirmininkas nurodė, kad dėl nesurinkto reikalingo 8 Komisijos narių balsų skaičiaus sprendimų dėl licencijų galiojimo panaikinimo projektams nepritarta. Komisija 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Jame konstatuota, kad pareiškėjas paraiškose, pateiktose Komisijos paskelbtiems konkursams, nurodė, kad pareiškėjo akcininkai yra du, t. y. 99,39 proc. akcijų valdo UAB „SSPC“ ir 0,61 proc. akcijų valdo American Equitable Finance Corporation. Sprendime nurodyta, kad pagal UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymus matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 30 d. pareiškėjo akcininkai yra trys: 65,34 proc. akcijų valdo UAB „Litvalda“, 34,5 proc. akcijų valdo UAB „SSPC“, o 0,2 proc. akcijų valdo American Equitable Finance Corporation. Pareiškėjas šių aplinkybių teisme neginčijo. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcijų savininko pasikeitimas buvo formalus, t. y. faktinė pareiškėjo akcijų kontrolė nepasikeitė. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė dėl savo mažareikšmiškumo negali būti pagrindas licencijų panaikinimui, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat Informavimo įstatyme įtvirtintiems principams ir tikslams. 2016 m. spalio 11 d., t. y. po 2016 m. spalio 5 d. įvykusio posėdžio, Komisija kreipėsi su prašymu atlikti UAB „Litvalda“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą ir gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-72-3323 „Dėl UAB „Litvalda“, kuriame buvo nurodyta, kad Saugumo komisija negali atlikti minėto saugumo vertinimo, nes ji turi teisę vertinti tik tuos asmenis, kurie ketina įsigyti licencijos turėtojo akcijas ir (ar) kontrolę, o ne asmenis, kurie, akcijas jau yra įsigiję. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ne visų, o tik po 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas yra naikintinas, vadovaujantis Informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) 31 straipsnio 14 dalies 8 punktu, Informavimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktais, taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi sustabdė skundžiamo sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
11. Teismas nurodė, kad pasak pareiškėjo, Komisija turėjo galimybę vertinti, ar pareiškėjui turi būti panaikintos licencijos, ar ne, nes Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo redakcija, galiojusia akcijų perleidimo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. – 2015 m. balandžio 30 d. Komisija atsiliepime nurodė, kad Komisija taikė ne Informavimo įstatymo redakciją, galiojusią sprendimo priėmimo metu (kaip nurodo pareiškėjas), o galiojusią pažeidimo metu, t. y. paraiškų su neteisingais duomenimis pateikimo metu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo licencijų, išduotų po 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių įstatymo pakeitimų, galiojimą Komisija privalo panaikinti (sprendimo 4 puslapio priešpaskutinė pastraipa).
12. Teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojęs Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktas numatė, kad Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu transliavimo licencijai ar retransliuojamo turinio licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis, o Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punktas nustatė, kad Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu, negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys. Ankstesnėse Informavimo įstatymo redakcijose buvo nustatyta, kad tokiais atvejais Komisija gali priimti sprendimą panaikinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos galiojimą. Nuo 2015 m. spalio 1 d. Komisija neteko galimybės spręsti, ar šiais atvejais licencijos galiojimas naikintinas, ar ne. Kaip teisingai nurodoma sprendime, esant nors vienai sąlygai, įtvirtintai Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje, Komisija privalo panaikinti licencijos galiojimą.
13. Teismas nurodė, kad Komisijos viena iš nustatytų sąlygų – licencijos turėtojo (pareiškėjo) konkrečioms transliavimo licencijoms gauti paraiškose nurodyti neteisingi duomenys (31 straipsnio 16 dalies 5 punktas). Ši sąlyga apima teisines pasekmes (licencijos panaikinimą) už konkretų licencijos turėtojo veiksmą, todėl taikytina Informavimo įstatymo redakcija yra sietina su šio veiksmo (paraiškų su neteisingais duomenimis pateikimo) atlikimo metu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad viena paraiška buvo pateikta 2016 m. sausio 13 d., o kita – 2016 m. gegužės 4 d. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Atitinkamai, šiuo atveju taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Minėtos redakcijos Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalis Komisijos diskrecijos dėl licencijų panaikinimo, esant šioje dalyje nustatytiems atvejams, nenumatė. Komisija, nustačiusi bet kurią aplinkybę, numatytą minėtoje įstatymo nuostatoje, turėjo ne teisę, bet pareigą panaikinti licencijos galiojimą. Be to, Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostata neteisingų duomenų su jų melagingumu nesieja, t. y. šiuo atveju teisinės reikšmės neturi faktinė aplinkybė, ar licencijos turėtojas žino, ar nežino apie paraiškoje pateikiamų duomenų neteisingumą, todėl Komisija licencijos turėtojo kaltės neturi vertinti, tačiau pažeidimo nustatymo aspektu yra svarbu tai, kad Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostatoje nurodyti duomenys yra susieti su jų pateikimo tikslu, t. y. duomenys, kuriuos licencijos turėtojas pateikia, siekdamas gauti konkrečią transliavimo licenciją ar retransliuojamo turinio licenciją. Kokie duomenys pateiktini siekiant gauti minėtas licencijas, nustatyta Taisyklių 21 punkte. Taisyklių 21.11 punkte nustatyta, kad paraiškoje turi būti nurodyti duomenys apie pareiškėjo dalyvius, kitus asmenis, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją, turinčius įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis ar galinčius skirti stebėtojų tarybos, valdybos narius. Sprendime nurodyta, kad klaidingus duomenis pareiškėjas pateikė, teikdamas informaciją pagal minėtą Taisyklių 21.11 punktą. Nors Taisyklių 23 punktas numato, jog pareiškėjas, jau turintis Komisijos išduotą transliavimo arba retransliuojamo turinio licenciją, paraiškoje neprivalo nurodyti Taisyklių 21.11 punkte reikalaujamos informacijos, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 21.11 punkte įtvirtinti duomenys apie pareiškėjo, nors ir turinčio licenciją, dalyvius buvo pasikeitę ir toks pasikeitimas įvyko be Komisijos žinios ir pritarimo. Sistemiškai vertindamas Taisyklių nuostatas teismas darė išvadą, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinta išlyga taikytina tuo atveju, kai licencijos turėtojas informaciją apie dalyvių pasikeitimą Komisijai pateikia laiku, t. y. licencijos turėtojo kontrolės (valdymo) perėjimą kitam asmeniui (asmenims). Tačiau Taisyklių 21.11 punkte nustatytiems duomenims pasikeitus ir Komisijai neturint apie juos duomenų, licencijos turėtojas, šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas gauti konkrečią transliavimo licenciją ar retransliuojamo turinio licenciją privalo šiuos duomenis pateikti ir neabejotinai tie duomenys turi būti teisingi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, todėl Komisija pagrįstai taikė Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą.
14. Teismas pažymėjo, kad Komisijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad licencijų galiojimas buvo panaikintas iš esmės tik dėl to, kad pareiškėjas paraiškose nurodė neteisingus duomenis, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio (4 lapo paskutinė pastraipa) matyti, kad sprendimas nutraukti licencijų galiojimą buvo priimtas nustačius taip pat ir Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys. Šiuo atveju buvo konstatuota, kad pasikeitė pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo savininkas, negavus Komisijos sutikimo. Ši sąlyga apima teisines pasekmes (licencijos panaikinimą), kurios yra siejamos su konkrečiu įvykiu – kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimu, todėl šiuo atveju taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi šio įvykio metu, t. y. taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 1 d. atliktų įstatymo pakeitimų. Taigi, šiuo atveju Komisija turėjo galimybę spręsti, ar, esant šiai aplinkybei, pareiškėjo licencijos galiojimas turi būti panaikintas, ar ne. Ši Komisijos diskrecija yra nurodyta ir skundžiamame sprendime (4 lapo priešpaskutinė pastraipa). Kontrolinis akcijų paketas iki akcijų perleidimo priklausė UAB „SSPC“. Vėliau kontrolinį akcijų paketą (65,34 proc. akcijų) pradėjo valdyti UAB „Litvalda“. Akivaizdu, kad pasikeitė pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo savininkas (juridinis asmuo) – vietoje UAB „SSPC“ – UAB „Litvalda“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Komisijos rašytinis sutikimas dėl pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimo, kaip to imperatyviai reikalauja Informavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, nebuvo gautas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Komisija turėjo teisę panaikinti pareiškėjo licencijų galiojimą.
15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, į pažeidimo pobūdį (jo mažareikšmiškumą), todėl Komisijos sprendimas panaikinti licencijų galiojimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, Informavimo įstatymo tikslų, Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, atsižvelgia į pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, transliuotojo atsakomybę lengvinančias (pavyzdžiui, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu) ar sunkinančias aplinkybes (pavyzdžiui, slėpė padarytą pažeidimą), nurodė, kad pagal Informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, Komisijos taikomomis poveikio priemonėmis yra ne tik baudų transliuotojams skyrimas, bet ir licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas, todėl nagrinėjamu atveju šis straipsnis, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, turėjo būti taikomas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Komisija minėtų aplinkybių (pažeidimo pavojingumo, trukmės, pasekmių ir kt.) nevertino. Komisijos sprendime nurodyti pareiškėjo atstovo rašytinio paaiškinimo argumentai, tačiau nepateiktas joks šių argumentų vertinimas. Vis dėlto, pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo prasme teismas pažymėjo, kad pagal Informavimo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies 4 ir 5 punktus, Komisija apskritai neturi teisės, t. y. privalo atsisakyti išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas ir (ar) kontrolę ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis arba yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais joms. Vyriausybės kanceliarijos raštu Komisijai buvo pranešta, kad pareiškėjo kontrolinį akcijų paketą įgijusios UAB „Litvalda“ saugumo vertinimas negali būti atliktas. Pati Komisija nėra kompetentinga daryti tokius vertinimus, todėl neprivalėjo analizuoti pasikeitusių akcijų akcininkus, jų akcijų persidalijimus ir pan. Nesant informacijos apie pagrindinio pareiškėjo akcininko UAB „Litvalda“ saugumą ir, neturint galimybės įstatymo nustatyta tvarka tokios informacijos gauti, Komisija, atsižvelgdama į saugotiną gėrį (nacionalinį saugumą), galėjo panaikinti ne tik pareiškėjui išduotas licencijas radijo programų transliavimui (ir retransliavimui) Klaipėdoje ir Raseiniuose, bet ir visas kitas pareiškėjui išduotas licencijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su pažeidimo mažareikšmiškumu, pritaikytos poveikio priemonės neproporcingumu, skundžiamo sprendimo neatitikimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Informavimo įstatymo tikslams, vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad šio pažeidimo mažareikšmiu nedaro ir aplinkybė, kad pagal Taisyklių 23 punktą paraiškose šiuo atveju nebuvo privaloma pateikti informacijos apie pareiškėjo akcininkus. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad transliavimo licenciją turinčio subjekto pagrindiniai akcininkai jau būna nustatyta tvarka įvertinti, todėl papildomai ši informacija nebėra teikiama ir vertinama, tačiau kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimams įstatymas numato privalomą Komisijos sutikimo gavimo procedūrą, kuri nėra savitikslė. Priešingai, ši procedūra vaidina svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo prasme ir jos nesilaikymas sukelia konkrečias teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar šios procedūros nebuvo laikytasi tyčia, ar dėl neapdairumo.
16. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų procedūrinių pažeidimų (nesuteikta teisė susipažinti su advokatų kontoros Komisijai pateikta išvada), kaip sudarančius pagrindą panaikinti iš esmės teisėtą sprendimą dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Akcentavo, kad Komisijos sprendimo panaikinimo pagrindu taip pat negali būti ir pareiškėjo kritiškai vertinama Komisijos darbo reglamento 56 punkto nuostata, suteikianti teisę sprendimą priimti ne po vieno, o po dviejų balsavimų.
17. Teismas darė išvadą, kad teismo nagrinėtoje apimtyje (dėl licencijų galiojimo) nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Žinių radijas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, išreikalauti iš atsakovo jo turimą Domkutės ir partnerių advokatų kontoros AAA LAW išvadą dėl pareiškėjo galimai padaryto Informavimo įstatymo pažeidimo ir ją vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas, taikydamas pareiškėjui atsakomybę be kaltės, pažeidė esminius administracinės atsakomybės taikymo principus; 2) teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisija pagrįstai taikė Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkte įtvirtintą sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą, nes pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis; 3) teismas netinkamai kvalifikavo Komisijos padarytus procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjas nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Komisijos taikomos poveikio priemonės yra administracinio pobūdžio, todėl būtina nustatyti bendrąsias atsakomybės sąlygas, be kita ko, kaltę. Teismo vertinimas, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar licencijos turėtojas žino, ar nežino apie paraiškoje pateikiamų duomenų neteisingumą, todėl atsakovas licencijos turėtojo kaltės neturi vertinti, yra ydingas, neteisėtas, prieštaraujantis administracinės atsakomybės esmei. Teismo pateiktas Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto aiškinimas eliminuoja kaltės ir jos formos nustatymą taikant atsakomybę už šiame straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą, pašalina Komisijos galimą atsakomybę už neteisėtus sprendimus, priimtus nesigilinant į pažeidimo padarymo aplinkybes, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;
19.2. teismo vertinimas yra prieštaringas, nes akcentuodamas Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje 5 punkte nurodytų duomenų pateikimo tikslą, teismas iš esmės pripažino, kad neteisingus duomenis siekiant gauti licenciją galima pateikti tik duomenis teikiančiam asmeniui žinant, kad jis teikia neteisingus duomenis ir būtent dėl neteisingų duomenų pateikimo jis gali gauti licenciją, o pateikus teisingus duomenis jo šansai gauti licenciją sumažėja arba išvis tampa neįmanoma juos gauti;
19.4. nei Komisija, nei teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei su skundu pateiktų įrodymų, susijusių su akcininkų sąrašo Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS) pateikimu bei duomenų apie pareiškėjo akcininkus Komisijai pateikimu. Pareiškėjas nežinojo apie įvykusį akcininkų pasikeitimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 41¹ straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo vadovas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo pateikti aktualaus akcininkų sąrašo, nes nebuvo gavęs dokumentų, kurių pagrindu turėtų pareigą padaryti atitinkamus akcininkų sąrašo pakeitimus JADIS. Pareiškėjas aktualų akcininkų sąrašą JADIS pateikė tik 2016 m. lapkritį, nes iki tol neturėjo American Equitable Finance Corporation išrašo iš užsienio juridinių asmenų registro. Išrašą siekė gauti 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. vasario 10 d., o gavo tik 2016 m. spalio 29 d. Apie akcininkų pasikeitimą sužinojo tik 2016 m. birželio 9 d. iš susirašinėjimo su akcininkų atstovu, po ko iš karto pranešė akcininkams, kad jie informuotų Komisiją apie įvykusį akcijų perleidimą, kas ir buvo padaryta;
19.5. pareiškėjas konkursus licencijoms gauti laimėjo ne dėl pateiktų neteisingų duomenų, bet dėl prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas neturėjo tikslo sąmoningai teikti neteisingus duomenis licencijoms gauti, nes tai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos konkursų rezultatams. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas apie pasikeitusius akcininkus ir 2014 m. įvykusį reorganizavimą sužinojo tik 2016 m.;
19.6. asmeniu, kontroliuojančiu licencijos turėtoją, reikia laikyti tuos asmenis, kurie gali daryti lemiamą įtaką priimant sprendimus, todėl neturi reikšmės, kad konkrečiu atveju pasikeitė tarpinis (formalus) pareiškėjo akcijų savininkas (iš UAB „SSPC“ akcijos perėjo UAB „Litvalda“), nes faktiškai licencijos turėtoją kontroliuojantys asmenys, t. y. lemiamą įtaką priimant sprendimus turintys asmenys, liko tie patys. Be to, perleidus pareiškėjo dalį akcijų, nebuvo padaryta žala Informavimo įstatymo kontekste. Pažeidimas yra formalus, nesukuriantis tretiesiems asmenims jokių teisių ar pareigų. Jeigu pareiškėjo akcininkai kreiptųsi į Komisiją laiku dėl pritarimo perleisti akcijas, nebūtų buvę pagrindų, kuriems esant Komisija turėtų pagrindą atsisakyti duoti sutikimą dėl licencijos turėtojo kontrolės perleidimo. Tokie pagrindai taip pat neegzistuoja ir šiuo metu. Vien neteisingų neesminių duomenų nurodymas nesudaro pagrindo panaikinti pareiškėjo licencijų galiojimą. Nei komisija, nei teismas neįsigilino į pareiškėjo pažeidimo esmę;
19.7. teismas nevertino Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų, nors Komisijos padaryti pažeidimai sudarė pakankamą pagrindą panaikinti Komisijos sprendimą. Komisijos svarstymo metu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo atstovo – advokatų kontoros parengta išvada dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl buvo pažeistas Informavimo įstatymo 48 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁸ straipsnis, teisėtumo ir skaidrumo principai. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. spalio 6 d. Komisijos posėdžio protokolas. Komisija šio procedūrinio pažeidimo neneigė. Teismas pareiškėjo prašymą išreikalauti išvadą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pareiškėjo prašomas išreikalauti ir prijungti prie bylos Komisijos posėdžio garso įrašas nei Informavimo įstatymo, nei Komisijos darbo reglamento kontekste nėra skirtas išimtinai Komisijos vidiniam naudojimui, todėl Komisija neturėjo teisės jo ištrinti. Garso įrašo pašalinimas yra šiurkštus procedūrinis pažeidimas, kuris įrodo Komisijos sprendimo neteisėtumą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. pareiškėjas skundu prašė panaikinti visus skundžiamo Komisijos sprendimo nutarimus, tačiau apeliaciniame skunde pasisako tik dėl sprendimo dalies panaikinti licencijas neteisėtumo. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su kitomis skundžiamo Komisijos sprendimo dalimis. Apeliacinis skundas ta apimtimi, kuria ginčijamas Komisijos sprendimas dalyje dėl atsisakymo pritarti akcijų perleidimui atgaline data, t. y. pritarti jau įvykusiam perleidimui, neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų;
20.2. pareiškėjas apeliaciniame skunde kaltę sieja išimtinai su tyčiniais veiksmais, ignoruoja kitas kaltės formas. Skundžiamame sprendime Komisija nurodė, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo sužinoti apie akcininkų pasikeitimus. Pareiškėjas atmestinai vykdė savo akcininkų apskaitą, elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis savo akcininkų struktūra, pokyčiais ir sprendimais. Nuo pirmojo akcijų perleidimo 2014 m. gruodžio 29 d. jau turėjo būti įvykę bent du pasikeitusios sudėties akcininkų susirinkimai, kuriuos privalėjo sušaukti pareiškėjo vadovas. Šis faktas paneigia pareiškėjo teiginius apie neturėtą informaciją apie akcijų perleidimą. Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo kaltę. Teismas, nurodydamas, kad Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostata neteisingų duomenų su jų melagingumu nesieja, konstatavo ne atsakomybės be kaltės taikymą, bet tai, kad atsakomybės taikymas nepriklauso nuo kaltės formos, t. y. nuo to ar pareiškėjas žinojo apie akcininkų pasikeitimus ir apie juos nepranešė, ar būdamas atidus ir rūpestingas privalėjo žinoti ir pranešti, bet to nepadarė;
20.3. teismo Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostatos išaiškinimas suponuoja priešingą, nei teigia pareiškėjas, taisyklę, t. y. duomenys yra teikiami tikslingai ne tam, kad tiesiog būtų formaliai teikiami: jie reikalingi siekiant įvertinti teikiančių asmenų, juos valdančių subjektų tinkamumą visuomenės informavimo ir saugumo kontekste. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, ar klaidingi duomenys pateikti tyčia ar dėl neatsargumo;
20.4. poveikio priemonės taikymą siejant išimtinai tik su tyčiniais veiksmais, kaip to reikalauja pareiškėjas, būtų pažeidžiama pati teisinio reguliavimo esmė ir tikslas – užtikrinti visuomenės teisę į informaciją ir saugumą. Toks reguliavimo aiškinimas sudarytų neproporcingai plačias galimybes piktnaudžiavimui;
20.5. tariamas pareiškėjo ir jo dalyvių (akcininkų) neapdairumas, teisinio reguliavimo nežinojimas taip pat rodo, kad pareiškėjo gebėjimai ir korporacinė struktūra bei kultūra yra akivaizdžiai nepakankami užtikrinti teisėtą vertimąsi licencijuojama veikla;
20.6. pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja Taisyklių 40.2 punktą, nes šiame punkte nurodytas teisinis reguliavimas taikomas licencijų išdavimo procedūrai. Sprendžiant dėl licencijos panaikinimo turi būti vadovaujamasi Taisyklių 54.5 punktu, kuris atitinka Informavimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusia Informavimo įstatymo redakcija, esant bent vienai Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies sąlygai, Komisija privalo panaikinti licenciją;
20.7. priešingai nei teigia pareiškėjas, Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje numatyta administracinio pažeidimo sudėtis nesieja poveikio priemonės taikymo su pažeidimo padariniais. Traukiant administracinėn atsakomybėn už formalius teisės pažeidimus Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies kontekste, pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė draudžiamą veiką. Pareiškėjo teisei priešingas nerūpestingumas teikiant duomenis yra pakankamas poveikio priemonės taikymui;
20.8. Komisija atsižvelgdama į tai, kad pažeidimo padarymą pareiškėjo akcininkai patvirtino teikdami 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymą duoti sutikimą jau sudarytiems sandoriams, vertindama pareiškėjo padėtį, kontrolės ir valdymo klausimus, pritaikė ne Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte numatytą griežčiausią sankciją, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), bet vadovavosi protingumo ir proporcingumo principais ir taikė Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktą, t. y. panaikino ne visas pareiškėjo licencijas, bet apsiribojo tiesiogiai pažeidžiant įstatymą gautų licencijų panaikinimu. Komisija tinkamai vertino pareiškėjo veiksmus ir nustatė visus būtinus elementus teisės pažeidimo konstatavimui;
20.9. Komisijos atliktas tyrimas iš esmės yra pagrįstas išimtinai faktais, kurie buvo nurodyti pareiškėjui ir didžiąja dalimi pareiškėjo pripažinti. Didelę dalį tyrimo medžiagos sudarė pareiškėjo pateikti dokumentai, todėl reikalavimas juos teikti prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Teisinė klausimo argumentacija pareiškėjui buvo išdėstyta Komisijos posėdžio metu, pareiškėjas neturėjo papildomų klausimų, buvo išklausyta pareiškėjo pozicija. Informavimo įstatymo 48 straipsnis nenustato procedūros ir formos, kaip turi būti supažindinama su medžiaga, todėl Komisija turi diskreciją pasirinkti, kaip tai atlikti. Nagrinėjamu atveju visa medžiaga pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjo reikalavimas dėl išvados pateikimo yra nepagrįstas, nes išvada nėra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Komisijos daromi garso įrašai yra techninė administracinė priemonė, skirta vidiniam naudojimui tikslu surašyti protokolą, todėl jie negali būti įrodymais byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, dalyvaudamas konkursuose transliavimo licencijai gauti, pateikė Komisijai neteisingą informaciją apie akcininkų sudėtį, o prašymą duoti sutikimą sandoriui (kontrolinio akcijų paketo perleidimui) pateikė po sandorių sudarymo (Nutarties 10 p.).
22. Neteisingų duomenų pateikimas licencijai gauti, taip pat, kai negavus Komisijos sutikimo pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims), vadovaujantis Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktu ir 8 punktu, yra įstatyme įtvirtinti imperatyvūs pagrindai licencijos galiojimo panaikinimui.
23. Teisės galiojimo laike taisyklės suponuoja, kad taikoma teisė, galiojusi pažeidimo padarymo metu, šiuo atveju – kai pareiškėjas, siekdamas gauti licencijas, pateikė Komisijai klaidingus duomenis apie akcininkus.
24. Nutarties 10–14 punktuose nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, inter alia (be kita ko) reikšmingos tiek sprendžiant, ar Komisija nepažeidė teisės galiojimo laike taisyklių, tiek dėl priimtų Komisijos sprendimų teisėtumo.
25. Licencijos galiojimo panaikinimui, vadovaujantis Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktu, tiek ir 8 punktu, taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi paraiškų licencijai gauti pateikimo metu, t. y. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimui, vadovaujantis Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktu, taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Tuo tarpu nurodęs, kad sprendžiant dėl Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte nurodytų veiksmų / neveikimo teisinių padarinių taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 1 d. atliktų įstatymo pakeitimų, t. y. ta, kuri galiojo teisinę reikšmę turinčio įvykio – kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimo metu, netinkamai taikė teisės galiojimo laike taisykles. Teisės normos, įtvirtintos tiek Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkte, tiek 8 punkte yra procedūrinės, todėl tokiems procedūriniams teisiniams santykiams, kaip yra šioje byloje, taikytina teisė, galiojanti jų atlikimo metu. Šiame kontekste būtina pažymėti ir svarbią teisinę aplinkybę, kad nors Informavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies pažeidimas padarytas kontrolinio akcijų paketo perleidimo metu, t. y. 2015 m. balandžio mėn., jis tapo reikšmingas paraiškų pateikimo aktualioms ginčui licencijoms gauti metu (sprendimai tik dėl jų sudaro ginčo ribas). Taigi nuo momento, kai imta pretenduoti įgyti ginčo licencijas neįvykdžius pareigos akcijų perleidimui gauti Komisijos rašytinį sutikimą, buvo padarytas pažeidimas, aktualus ginčo licencijų įgijimo teisėtumo vertinimams ir teisinių padarinių, numatytų Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte, taikymui, vadovaujantis Informavimo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.
27. Informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.) 31 straipsnio 16 dalis nustatė Komisijos pareigą panaikinti licencijos galiojimą esant įstatyme (16 dalies 5 ir 8 punktuose, nes tik jie aktualūs šioje byloje) nurodytiems pagrindams.
28. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad licencijos panaikinimas vadovaujantis Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto ir 8 punkto nuostatomis yra administracinės atsakomybės taikymo aktas, o tai suponuoja, kad turi būti nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai, tarp jų ir pareiškėjo kaltė, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad procedūrinio pobūdžio veiksmai / neveikimas, kaip jie apibrėžiami Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktuose, vertintini kaip imperatyvaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant įgyjama teisė siekti gauti licenciją. Jei šių sąlygų nėra, tokia teisė apskritai neatsiranda, o įgytoji – panaikinama, kaip atsiradusi be teisėto pagrindo. Taigi, be teisėto pagrindo įgytos teisės panaikinimas nevertintinas kaip viena iš administracinės atsakomybės (administracinio poveikio, sankcijų) rūšių. Tuo pačiu nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo kaltės. Licencijos panaikinimui Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais pakanka nustatyti, kad egzistuoja šiuose punktuose nurodyti procedūrinio pobūdžio veiksmų / neveikimo faktai. Pažymėtina, kad kitaip vertintinos teisinės situacijos, kai teisėtai gavus licenciją padaromi licencijuojamos veiklos pažeidimai. Šios bylos kontekste tai nėra reikšminga, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to pasisakyti.
29. Kokie duomenys pateiktini siekiant gauti minėtas licencijas, nustatyta Taisyklių 21 punkte. Taisyklių 21.11 punkte nustatyta, kad paraiškoje turi būti nurodyti duomenys apie pareiškėjo dalyvius, kitus asmenis, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją, turinčius įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis ar galinčius skirti stebėtojų tarybos, valdybos narius. Klaidingus duomenis pareiškėjas pateikė, teikdamas informaciją pagal Taisyklių 21.11 punktą. Taisyklių 23 punktas numato, jog pareiškėjas, jau turintis Komisijos išduotą transliavimo arba retransliuojamo turinio licenciją, paraiškoje neprivalo nurodyti Taisyklių 21.11 punkte reikalaujamos informacijos. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas teisinį reglamentavimą, padarė teisingą išvadą, kad tai, jog Taisyklių 21.11 punkte įtvirtinti duomenys apie pareiškėjo, nors ir turinčio licenciją, dalyvius buvo pasikeitę, toks pasikeitimas įvyko be Komisijos žinios ir pritarimo, todėl sisteminis Taisyklių aiškinimas suponuoja, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinta išlyga taikytina tuo atveju, kai licencijos turėtojas informaciją apie dalyvių pasikeitimą Komisijai pateikia laiku (licencijos turėtojo kontrolės (valdymo) perėjimą kitam asmeniui (asmenims)). Tačiau Taisyklių 21.11 punkte nustatytiems duomenims pasikeitus ir Komisijai neturint apie juos informacijos, licencijos turėtojas, šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas gauti konkrečią transliavimo licenciją ar retransliuojamo turinio licenciją, privalo šiuos duomenis pateikti ir tie duomenys turi būti teisingi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, todėl Komisija pagrįstai licencijos galiojimą panaikino taikydama Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 straipsnio 5 punktą.
30. Kontrolinis akcijų paketas iki akcijų perleidimo priklausė UAB „SSPC“. Nuo 2015 m. balandžio 30 d. kontrolinį akcijų paketą (65,34 proc. akcijų) pradėjo valdyti UAB „Litvalda“. Taigi, pasikeitė pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo savininkas (juridinis asmuo) – vietoje UAB „SSPC“ į UAB „Litvalda“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Komisijos rašytinis sutikimas dėl pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimo, kaip to imperatyviai reikalauja Informavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Komisija teisėtai vykdė pareigą, nustatytą Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte, panaikindama pareiškėjo licencijų galiojimą.
31. Nutarties 25–30 punktuose nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija vykdė įstatyme įtvirtintą imperatyvaus pobūdžio pareigą panaikinti licencijas. Todėl teisinis reglamentavimas, nustatytas Informavimo įstatymo 48 straipsnio 6–9 dalyse, netaikytinas. Šios įstatymo nuostatos reikšmingos taikant poveikio priemones, nustatytas įgalinančių normų, o ne imperatyviųjų, nenumatančių jokio teise pagrįsto pasirinkimo. Todėl Komisijos sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui neturi reikšmės veikų vertinimas jų mažareikšmiškumo ir taikytos priemonės proporcingumo aspektu.
32. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta Nutarties 19.7 punkte nurodytus pareiškėjo argumentus dėl Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad advokatų kontoros parengta išvada dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo būtų reikšmingas Komisijos sprendimus lėmęs veiksnys, todėl Komisija, neteikdama šios išvados pareiškėjui, procedūrinių pažeidimų nepadarė.
33. Pirmosios instancijos teismas prašymą išreikalauti išvadą atmetė kaip nepagrįstą. Toks prašymas teikiamas ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija jo netenkina, nes nėra jokių pagrindų pripažinti, kad advokatų išvada būtų reikšminga ir turėtų įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
34. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo prašomas išreikalauti ir prijungti prie bylos Komisijos posėdžio garso įrašas nei Informavimo įstatymo, nei Komisijos darbo reglamento kontekste nėra skirtas išimtinai Komisijos vidiniam naudojimui, todėl Komisija neturėjo teisės jo ištrinti. Garso įrašo pašalinimas yra šiurkštus procedūrinis pažeidimas, kuris įrodo Komisijos sprendimo neteisėtumą.
35. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 50 punktu Komisijos posėdžiai yra protokoluojami, daromas garso įrašas (vidiniam naudojimui). Todėl konstatuotina, kad Komisijos daromi garso įrašai yra tik pagalbinė techninė Komisijos vidaus administravimo priemonė, skirta Komisijos narių ir administracijos darbuotojų, atsakingų už Komisijos posėdžių organizavimo veiksmų atlikimą, poreikiams. Todėl Komisija, ištrindama garso įrašą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
36. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žinių radijas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.