- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- I-2133-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui S. G. (S. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. G. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 38–43), prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti (toliau – skundas).
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) veiksmų. Nurodo, kad Tarnyba išnagrinėjo suklastotą, pareiškėjo vardu pateiktą, bet pareiškėjo nepasirašytą prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo, paskyrė advokatę ir taip patalpino pareiškėją į psichiatrinę ligoninę. Nurodo, kad, atsakydama į pareiškėjo skundą, Tarnyba pateikė atsakymą be parašo ir nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Paaiškina, kad pareiškėjas jokių prašymų dėl teisinės pagalbos suteikimo Tarnybai neteikė ir advokatės paslaugų neprašė. Nurodo, kad dėl šių Tarnybos veiksmų pareiškėjas patyrė 30 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 101–105).
Atsiliepimas
Tarnyba, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58–61). Paaiškina, kad prašymas pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo gautas iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (toliau – Sveikatos centras). Tarnyba priėmė sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl priverstinio pareiškėjo hospitalizavimo ir gydymo klausimų. Atsiliepime Tarnyba nurodo, kad teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Aušra Saulėnienė. Paaiškina, kad Sveikatos centras turėjo teisę kreiptis į Tarnybą pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 28 straipsnį. Toks prašymas nelaikomas paties pareiškėjo prašymu. Nurodo, kad pagal PSPĮ advokato dalyvavimas teisme yra būtinas, kai psichiatrijos įstaiga mano, kad asmeniui reikalingas priverstinis gydymas, todėl Tarnyba privalėjo skirti advokatą pareiškėjo atstovavimui teisme. Tarnyba atsiliepime atkreipia dėmesį, kad prašymas dėl teisinės pagalbos teikimo Tarnyboje buvo gautas tą pačią dieną, kaip ir paskirtas teismo posėdis. Nepaisant to, Tarnyba paskyrė advokatę, kuri minėtame teismo posėdyje dalyvavo. Be to, advokatė dar tą pačią dieną buvo nuvykusi į Sveikatos centrą ir bendravo su pareiškėju. Tarnyba pažymi, kad advokatės pareiškėjui suteiktos paslaugos buvo įvertintos Lietuvos advokatūros 2013 m. kovo 8 d. sprendimu, kuriame nebuvo nustatyta, kad advokatė netinkamai pareiškėjui suteikė teisines paslaugas. Tarnyba paaiškina, kad į 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjo prašymą atsakė 2016 m. kovo 8 d. elektroninės formos dokumentu, pasirašytu saugiu elektroniniu parašu. Nurodo, kad nei 2016 m. kovo 8 d. raštu nei 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Tarnyba neatsisakė pareiškėjui suteikti teisinės pagalbos, o tik paaiškino, kokia tvarka reikia kreiptis dėl tokios pagalbos suteikimo. Mano, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui. Tarnyba atsiliepime prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Tarnybos veiksmų, susijusių su sprendimu suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, pareiškėjui šios pagalbos neprašant.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Sveikatos centras pateikė Tarnybai 2011 m. birželio 29 d. prašymą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 76–79). Prašymas buvo pateiktas pareiškėjo vardu. Prie prašymo buvo pridėta medicininė pažyma, o paskutiniajame prašymo puslapyje prašymą pasirašė Sveikatos centro direktorius. Taip pat paskutiniame puslapyje pasirašė gydytoja, nurodydama, kad pareiškėjas dėl savo psichinės būklės pasirašyti atsisako (b. l. 79). Tarnyba 2011 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo (toliau – sprendimas) (b. l. 74–75). Sprendime Tarnyba nurodė, nustačiusi, kad iš Sveikatos centro buvo gautas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Tarnyba minėtu sprendimu nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje, sprendžiant pareiškėjo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus. Minėtu sprendimu Tarnyba taip pat paskyrė advokatę Aušrą Saulėnienę teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
PSPĮ 28 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antrinė teisinė pagalba asmeniui gali būti suteikiama ne tik pagal asmenišką (paties asmens pasirašytą) prašymą, tačiau tam tikrais atvejais ir pagal kitų subjektų prašymus. Kaip minėta, PSPĮ nustato, kad tokiu subjektu gali būti psichiatrijos įstaigos administracija. Atitinkamai, Tarnyba tokio prašymo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą sprendimą nustatyta tvarka ir terminais būtų skundęs teismui (sprendime buvo nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pareiškėjo skundo argumentą, kad advokatė pareiškėjui nesuteikė teisinės pagalbos paneigia byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad advokatė atstovavo pareiškėją 2011 m. birželio 30 d. teismo posėdyje (b. l. 68). Iš teismui pareiškėjo pateiktų skundo priedų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su advokatės suteiktų teisinių paslaugų kokybe, nes advokatė neprieštaravo pareiškėjo priverstiniam hospitalizavimui (b. l. 68) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėjui diagnozuotas ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais ir pareiškėjui reikalinga medicininė pagalba, nes jis savo veiksmais ir elgesiu gali būti pavojingas savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei, 2011 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria skyrė pareiškėjui 1 mėnesio priverstinį stacionarinį gydymą Sveikatos centre (b. l. 89–90). Iš bylos dokumentų matyti, kad dėl advokatės veiklos pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kuri nurodė nusprendusi minėtai advokatei drausminės bylos nekelti. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad advokatai neatsako už nepalankius teismo sprendimus (b. l. 69). Teismas pažymi, kad advokatų paslaugų kokybė negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl su tuo susijusių pareiškėjo skundo argumentų teismas nenagrinėja.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamo jo 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. liepos 29 d. skundų nagrinėjimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su 2016 m. balandžio 1 d. (tikėtinas rašymo apsirikimas – turėtų būti – 2016 m. kovo 1 d.) skundu (b. l. 63–64). Pareiškėjas savo raštą pavadino skundu, tačiau jame suformulavo reikalavimą nemokamai skirti advokatą padėti nagrinėti civilinę bylą 2016 m. balandžio 19 d. vyksiančiame teismo posėdyje. Atsižvelgdama į šį pareiškėjo suformuluotą prašymą, Tarnyba 2016 m. kovo 8 d. raštu nurodė pareiškėjui tvarką, pagal kurią yra teikiama nemokama teisinė pagalba (b. l. 62). Tarnyba paaiškino pareiškėjui, kokios formos prašymas ir kokie dokumentai turi būti pateikti Tarnybai. 2016 m. liepos 29 d. skundu pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad negavo atsakymo į savo 2016 m. kovo 1 d. skundą, pakartojo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ankstesniame savo skunde (b. l. 81–82). 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Tarnyba pateikė pareiškėjui paaiškinimus dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. prašymo skirti advokatą, pakartotinai išsiuntė 2016 m. kovo 8 d. rašto nuorašą (b. l. 80).
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Tarnybos atsakymai buvo nepasirašyti ir juose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Kitų argumentų, kodėl Tarnyba, pasak pareiškėjo, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, pareiškėjas teismui nenurodė. Tarnybos raštai pateikti teismui su žyma „Elektroninio dokumento nuorašas“. Atsiliepime Tarnyba taip pat nurodė, kad dokumentai buvo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas yra lygiavertis ranka pasirašytam dokumentui. Tarnyba turi teisę pati nuspręsti, kokiu būdu pasirašys priimamus dokumentus. Tarnyba tiek vienu, tiek ir kitu raštu pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo nepriėmė, o tik išaiškino tvarką, kurios pareiškėjas turi laikytis, siekdamas gauti nemokamą teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad minėti Tarnybos raštai yra informacinio pobūdžio, todėl apskundimo tvarka juose neprivalėjo būti nurodyta. Be to, pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių su skundais kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri Tarnybos neteisėtos veiklos taip pat nenustatė (b. l. 45).
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuoti Tarnybos neteisėti veiksmai (dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių), teismui nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimų.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos kompensavimui nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.