Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17587-887/2012 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Apelianto nuomone, 2012-11-02 nutartis pažeidžia atsakovo, kaip vaikų tėvo interesus yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 pranešimas buvo įteiktas tik 2012 m. lapkričio 06 d. atsakovui atvykus į Kauno miesto apylinkės teismą atsiimti ieškinio su kitais procesiniais dokumentais, todėl nėra aišku, kaip reikėjo įgyvendinti teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2012-10-24. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. 2012 m. spalio 26 d. apie 14 valandą atsakovas nuvyko į Kauno miesto apylinkės teismą pasidomėti ar nėra užvesta jokia byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Sužinojęs, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra pateiktas ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo, būdamas teisme iškarto paskambino gerbiamos teisėjos Agnės Petkevičienės teismo posėdžių sekretorei gerbiamai Irenai Griškevičiūtei, kuri atsakovą informavo, kad teismas rašytinio proceso tvarka 2012 m. spalio 26 d. 13 valandą išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal vasaros mokyklinių atostogų Švedijoje tvarkaraštį vaikų vasaros atostogos prasideda birželio 10 d., o baigiasi - rugpjūčio 19 d., vadinasi vaikų vasaros atostogos tęsiasi 10 savaičių. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas turėtų galimybę matytis su savo vaikais tik 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu. Tokia bendravimo tvarka yra neproporcinga šalių atžvilgiu ir pažeidžianti atsakovo, kaip tėvo interesus matysis su savo nepilnamečiais vaikais. Mano, kad tinkamiausiai būtų vasaros atostogų laiką šalims pasiskirstyti po 5 savaites atsakovui skiriant galimybę matytis su nepilnamečiais vaikais nuo birželio 10 d. iki liepos 15 d., o ieškovei nuo liepos 16 iki rugpjūčio 19 d.

Pagal žiemos mokyklinių atostogų Švedijoje tvarkaraštį vaikų žiemos atostogos prasideda gruodžio 21 d., o baigiasi - sausio 10 d., vadinasi vaikų žiemos atostogos tęsiasi 21 kalendorinę dieną. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas turėtų galimybę matytis su savo vaikais tik 5 kalendorines dienas per jų žiemos atostogų laikotarpį. Mano, kad tinkamiausiai būtų, jeigu žiemos atostogų atsakovui būtų suteikta galimybė matytis su savo vaikais 9 dienas, o ieškovei paliekant - 12 dienų. Geriausiai šalių interesus užtikrintų, jeigu būtų nustatyta, kad poriniais metais nepilnamečių vaikų kasmetines žiemos atostogas atsakovas su savo vaikais praleidžia nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 29 d., neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. iki sausio 08 d.

Pagal rudens mokyklinių atostogų Švedijoje tvarkaraštį vaikų rudens atostogos visada būna 44 metų savaitė, vadinasi vaikų vasaros atostogos tęsiasi 7 kalendorines dienas. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas turėtų galimybę matytis su savo vaikais 5 kalendorines dienas rudens atostogų metu. Manau, kad tinkamiausiai būtų, kad atsakovo nepilnamečiai vaikai visas rudens atostogas praleistų su atsakovu, t.y. būtų suteiktos 7 kalendorinės dienos vietoje teismo nustatytų 5 kalendorinių dienų.

Pagal pavasario mokyklinių atostogų Švedijoje tvarkaraštį vaikų pavasario atostogos yra kintamos priklausomai nuo Velykų daros, tačiau visada yra viena savaitė. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovui apskritai nėra numatyta galimybė matytis su vaikais pavasario atostogų metu. Mano, kad tinkamiausiai būtų, jeigu pavasario atostogų metu atsakovui būtų suteikta galimybė matytis su savo vaikais 4 kalendorines dienas, o ieškovei paliekant - 3 kalendorines dienas.

Tinkamiausiai būtų apibrėžti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką konkrečiomis datomis. Geriausiai šalių interesus atitiktų tokia tvarka: atsakovas turėtų teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį Švedijoje, nepilnamečius vaikus paimdamas ir juos pristatydamas iš/į motinos gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku bei užtikrindamas jų gyvenimo sąlygas ir priežiūrą. Apie numatomą atvykimą turėtų suderinti su ieškove kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę. Tokia tvarka būtų labiau atitinkanti ir šalių interesus, kadangi abi šalys yra dirbančios, o konkrečiomis datomis nustačius bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais būtų lengviau planuoti savo laiką ir derinti jį su darbu.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dalyje „paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos Lietuvoje 10 val. ryte ir pristatyti į motinos gyvenamąją vietą Lietuvoje tą pačią dieną 19 val. vakare“ yra sunkiai įvykdoma, kadangi ieškovė gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir neatskleisti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir dėl šių priežasčių atsakovas negalėtų įgyvendinti teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Tinkamiausiai laikiną bendravimo tvarką patvirtinti tokią, jog ieškovė laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatyta tvarka ir terminais pristatytų nepilnamečius vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą ir iš jos pasiimtų. Atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra oficialus ir nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje, t.y. (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas „netrukdomai gali bendrauti su vaikais mobiliuoju telefonu, SKYPE ir per socialinius tinklus“. Tokia teismo patvirtinta laikina bendravimo tvarka nenurodant konkrečių kontaktų per kuriuos atsakovas galėtų susisiekti su savo nepilnamečiais vaikais ir su jais bendrauti yra neįvykdoma dėl ieškovės kaltės. Ieškovė labai dažnai keičia telefono numerius, o SKYPE vartotojo vardo niekada nedavė.

Iš Kauno miesto apylinkės teismo nutarties taip pat nėra aišku, kodėl atsakovas įpareigojamas nepilnamečius vaikus Lietuvoje paimti 10 val. ryte ir pristatyti tą pačią dieną 19 val. vakare. Atsakovas Lietuvoje turi gyvenamąją vietą pilnai tenkinančią vaikų interesus, kur jie galėtų ne tik būti nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro, o ir nakvoti su savo tėvu. Ieškovei išvykus iš Lietuvos į Švediją atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais susitinka ir bendrauja labai retai, dažnai dėl ieškovės kaltės ar nenoro bendradarbiauti, todėl esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai norėtų su savo nepilnamečiais vaikais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko, todėl laikina bendravimo tvarka turėtų būti pakoreguota numatant, kad visi susitikimai su nepilnamečiais vaikais būtų tęstinio pobūdžio ir nereikėtų jų pertraukinėti grąžinant nepilnamečius vaikus ieškovei nakčiai.

Atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia jau dvejus metus, išlaikymo įsiskolinimas 2012-09-06 dieną sudarė 26 911,13 Lt. Atsakovas, deklaruoja, kad gauna 200 Lt dydžio darbo užmokestį, dirbdamas įmonės vadovu. Todėl akivaizdu, kad jis šiai dienai nėra pajėgus išlaikyti vaikus, užtikrinti jų išlaikymo būnant su juo. Akivaizdu, kad gaunant 200 Lt darbo užmokestį atsakovas nepajėgus išlaikyti savęs, nekalbant apie vaikus. Todėl atsakovo reikalaujamos bendravimo tvarkos nustatymas pažeistų vaikų interesus neužtikrintų vaikų teisių į saugią aplinką, tinkamą išlaikymą, į turiningą laisvalaikį, kurio atsakovas nepajėgus užtikrinti.

Atsakovas reikalauja, kad vaikai su juo praleistų ne penkias dienas, o visas septynias dienas rudens atostogų. Toks reikalavimas nepagrįstas, pažeidžia vaikų interesus. Sūnus M. rudens metu turi tik septynias dienas atostogų. Todėl įvykdyti ieškovo reikalavimą neįmanoma, juolab, kad jis reikalauja tomis dienos su sūnumi praleisti nuo 10 val. iki 19 val. Todėl turi būti paliktos bent dvi dienos, skirtos kelionei pirmyn ir atgal. Kadangi pasibaigus paskutinei atostogų dienai, sūnus sekančią dieną turės eiti į mokyklą Švedijoje, o to bus neįmanoma padaryti paėmus sūnų 19 val. iš atsakovo Lietuvoje, nes paprastai nėra tokių vėlyvų skrydžių, o be to, sūnui reikia pailsėti po kelionės, pasirengti pamokoms. Todėl atsakovas siūlydamas tokią bendravimo tvarką visiškai nepagalvoja apie vaikų interesus.

Atsakovas reikalauja, kad ieškovė pristatytų vaikus į jo gyvenamąją vietą, nes pasak jo, jam paimti vaikus yra sunku. Nors atsakovas nurodo, kad jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tai nesutampa su jo deklaruojama gyvenamąja vieta Airijoje. Ieškovės žiniomis dėl šiam butui teikiamų komunalinių paslaugų (elektros, šildymo ir kita) yra įsiskolinimai, bei galimai kai kurių paslaugų tiekimas yra atjungtas. Todėl ieškovei kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovo gyvenimo šiose patalpose, bei jų tinkamumo mažamečiams vaikams, kadangi atsakovas nepateikia teismui duomenų, kad turėtų tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Atsakovo teisių niekaip nepažeidžia vaikų paėmimas iš jų senelių, t.y. laikinos gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Dėl atostogų Velykų metu. Kadangi atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo jau ne mažiau kaip dvejus metus, atsakovė neturi jokių finansinių galimybių pristatyti vaikų į Lietuvą taip dažnai, kaip nori atsakovas. Ieškovė svarstytų tokią galimybę tik tuo atveju, jei atsakovas įsipareigotinų padengti visus kelionės kaštus. Atsakovas, prieš reikšdamas tokius pageidavimus turėtų suprasti, kad ieškovė vienintelė išlaiko vaikus, jeigu ji paskutines savo turimas lėšas skirs kelionėms, tai vaikų interesai į laisvalaikį, geresnį maitinimą, pramogas bus pažeisti. Todėl tokiais veiksmais atsakovas siekia tik savo poreikių patenkinimo, o ne vaikų interesų. Vaikų gyvenamoji vieta yra Švedijoje nuo 2011 metų rudens. Sūnus M. lanko mokyklą. Abu vaikai puikiai adaptavosi naujoje aplinkoje. Šiuo metu Švedijoje yra vaikų interesų ratas, jų draugai. Todėl bent per vienas atostogas sūnus turėtų teisę praleisti su savo draugais Švedijoje, o ne visas atostogas su atsakovu Lietuvoje.

Atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovė nenori bendradarbiauti ir vykdyti teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad šios bylos iniciatorė yra ieškovė. Ji siūlo užtikrinti atsakovui bendravimo tvarką pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-09 sprendimu nepilnamečių vaikų M. K. ir K. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. K., iš D. K. priteistas išlaikymas vaikams bei nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu D. K. (10-14 b.l.). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-09 sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-11-02 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra neproporcinga šalių atžvilgiu ir pažeidžianti atsakovo, kaip tėvo interesus matysis su savo nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečių šalių vaikų teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas (pakeitimas) ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Atskiruoju skundu iš esmės yra siekiama, kad būtų nustatyta intensyvesnė atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tam nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje. 2012-11-02 nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, t.y. numatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia keturiolika kalendorinių dienų atostogų vasaros metu, penkias dienas rudens laikotarpiu per sūnaus M. mokyklines atostogas ir penkias dienas žiemos laikotarpiu, taip pat šalių sutartą vieną savaitgalį į mėnesį. Tokia laikina bendravimo tvarka sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir kartu užtikrina vaikų interesų apsaugą. Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir apelianto teisų bendrauti su vaikais pažeidimas iš esmės yra siejami su ilgalaike bendravimo tvarkos perspektyva, tačiau skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šia nutartimi laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nustatyta atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri teismo vertinimu, užtikrina tiek nepilnamečių vaikų tiek jo tėvo bendravimo interesus ir tuo pačiu nepažeidžia kitų nepilnamečių vaikų interesų.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė galimai trukdys atsakovui bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką ir tai padarys 2012-11-02 nutarties vykdymą negalimu nėra pagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.) ir yra tik atsakovo prielaidos. O aplinkybė, jog viena iš šalių galimai nevykdys teismo nutarties, nedaro teismo priimtos nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Tai yra pagrindas kitai proceso šaliai pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo.

Atsakovo prašymas pakeisti teismo nutarties rezoliucinę dalį nurodant konkretų telefono numerį ir SKYPE vartotojo vardą atmestinas kaip nepagrįstas. Konkretaus telefono numerio ir SKYPE vartotojo vardo nurodymas teismo nutartyje neatitiktų ekonomiškumo principo, kadangi asmeniui nepagrįstai būtų ribojamos teisės pasikeisti telefono numerį (operatorių) ar SKYPE vartotojo vardą arba nusprendus vis tik atlikti šiuos veiksmus – reikėtų kreiptis į teismą dėl teismo nutarties pakeitimo. Juo labiau, jog atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, jog išreiškė norą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nurodytomis priemonėmis, tačiau ieškovė atsisakė suteikti jam informaciją apie telefono numerį ar nurodyti SKYPE vartotojo vardą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo nutarties 2012 m. lapkričio 2 d. nekeisti.