- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 1-8-337/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
1.2.7.2.2.3., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 3 d.
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- V. P., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2006 m. liepos mėnesio pirmomis dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, lovoje, seksualiai prievartaudamas savo sugyventinės J. K. mažametę dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu dėl mažametystės, liepė jai atsisėsti ant jo gulinčio bei kišdamas apnuogintą savo lyties organą į makštį, pasikėsino ją natūraliu būdu išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi mažametė nukentėjusioji, deklaruodama apie didelį skausmą, išgąsdino jį ir taip pasipriešino jam.
Be to, jis, 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, lovoje, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su savo sugyventinės J. K. mažamete dukra M. K., pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, liepė jai nusirengti, glostė jos krūtinę ir lytinius organus; tęsdamas savo veiką, birželio mėnesį, sekančią dieną po pirmo seksualinio prievartavimo, tiksliau nenustatytu laiku, versdamas gerti alkoholinius gėrimus liepė jai nusirengti, glostė jos krūtinę, lietė ir laižė jos lytinius organus; tęsdamas savo veiką, birželio mėnesį, trečią dieną po antro seksualinio prievartavimo, tiksliau nenustatytu laiku, liepė jai nusirengti, bučiavo, glostė krūtinę, lietė rankomis lytinius organus ir kišo pirštus į makštį, tuo sukeldamas jai skausmą; tęsdamas savo veiką, birželio mėnesį, antrą dieną po trečio seksualinio prievartavimo, tiksliau nenustatytą dieną, apie 12 valandą, liepė jį bučiuoti ir laižyti jam spenelius, o vakare, tiksliai nenustatytą valandą, glostė krūtinę, lietė rankomis jos lytinius organus, juos laižė bei kišo pirštus į makštį; tęsdamas savo veiką, liepos mėnesio pirmomis dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, liepė jai nusirengti, glostė krūtinę, lietė rankomis lytinius organus, juos laižė bei kišo pirštus į makštį; toliau tęsdamas savo veiką, nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, liepė jai nusirengti, ne mažiau kaip keturis kartus liepė paimti apnuogintą jo lyties organą į burną ir jį čiulpti, taip pat ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę liepė jį bučiuoti, pats ją bučiavo, glostė krūtinę, lietė rankomis lytinius organus ir kišo pirštus į makštį bei vieną kartą liepė paimti apnuogintą jo lyties organą į rankas ir jį masturbuoti.
Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. vasario 27 d. iš namų išėjo jo sugyventinė ir paliko jį vieną auginti 6 vaikus. M. yra vyriausia iš vaikų, ji jam daug padėdavo, vaikus prižiūrėdavo. Tuo metu jie dar gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi jam reikėdavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1,5 km vežti vaikus į mokyklą, darželį, be to, jis dirbo mokykloje, mokyklos direktorius R. pasiūlė ir balandžio pabaigoje suteikė jiems (duomenys neskelbtini) butą. Tačiau į tą butą jie persikėlė tik gegužės viduryje, nes jis dar tą butą remontavo. Paskutinius daiktus jis parsivežė birželio pabaigoje. Teigia, kad seniūnas turbūt suklydo parašydamas, kad jie į (duomenys neskelbtini) persikraustė birželio 21 d., nes kai jie persikraustė, vyresni vaikai ėjo dar į mokyklą, o mažuosius jis dar porą savaičių vedė į darželį, kuris nuo birželio 1 dienos užsidaro. Butas buvo šalia seniūnijos, pas jį lankydavosi ir iš mokyklos, ir iš socialinės rūpybos, visi matė, kaip jis sunkiai vertėsi. Mokyklą M. baigė tais metais jau jiems gyvenant tame bute. Visi vaikai visada buvo ant akių, jis tuo metu negėrė. 2006 m. rudenį pasibaigė darbai, tada jis pradėjo girtauti, bet M. tada jau nebuvo pas jį, buvo likę 4 maži vaikai. Taip pat nebebuvo M., kurį birželio pradžioje išsivežė į (duomenys neskelbtini) atvažiavusi R. D..
Kaltinamasis teigia, kad viso to, kas prirašyta kaltinamajame akte, nebuvo. Mano, kad nukentėjusioji davė tokius parodymus, nes tai M. tetos R. D. įtaka. Su R. D. pykčių nebuvo, bet kai jie persikraustė į (duomenys neskelbtini), prasidėjo R. D. puolimas. Mano, kad R. D. norėjo jį pašalinti, pasiimti vaikų globą, taip būtų gavusi pašalpą. V. P. parodė, kad M. gaudavo ir diržo, ir barti. Gal vaikas pervargęs buvo, drausmės gaudavo, vaikus tekdavo prižiūrėti, todėl jį apkalba. Būdavo grįžti iš darbo, randi netvarką namuose, tada ji gaudavo diržo. Mušdavo, nes būdavo nesutvarkyta. Gal jis per piktas ir per griežtas jai buvo. Kai jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, gyveno viename kambaryje, atrodydavo, kad vaikai miega, bet turbūt pasižiūrėdavo į juos su sugyventine. Namuose buvo videomagnetofonas, buvo sekso kasečių, kurios gulėjo sekcijoje. Vaikai galėjo jas pasižiūrėti ir tai, ką pamatydavo, pritaikyti jam. Tą video aparatūrą turėjo (duomenys neskelbtini) kaime, persivežė į (duomenys neskelbtini), po to pardavė. Kaltinamasis nežino, kodėl M. jį apkalba. (duomenys neskelbtini) jie visi gyveno viename kambaryje, kuris buvo pertvertas spinta, kitas kambarys buvo negyvenamas. Buvo 4 lovos, 7 žmonės. M. miegojo su vaikais, daugiausia su mažąja. Jis turėjo atskirą lovą, daugiausiai miegodavo su P. ir I.. Kaltinamasis teigė, kad M. yra vieną kartą (duomenys neskelbtini) kaime pasigėrusi nuo po baliaus likusio sidro, be to, (duomenys neskelbtini) buvo jo vyną išgėrusi. Taip pat teigia, kad M. labai fantazuodavo, turėjo tam polinkį, tai vaikiškos fantazijos. Kaltinamajame akte nurodomu laikotarpiu iš jo grasinimų sumušti M. nebuvo. Gerti alkoholinius gėrimus drausdavo, net slėpdavo. Nusirengti jai neliepdavo, jos neglostydavo, nelaižydavo jos lytinių organų, neliesdavo jų nei rankomis, nei kitkuo. Ji net prausdavosi viena, jis tik galvą išplaudavo. Savo lyties organo į makštį jai nekišo ir jos 2006 m. liepos mėnesį neišžagino. Jis nėra vertęs M. paimti jo lyties organą į burną, jį čiulpti ar paėmus į rankas jį masturbuoti. Kaltinamasis neigia visus veiksmus, aprašytus kaltinamajame akte, ir civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos patėvis, jie kartu gyveno, iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, po to jie persikraustė į (duomenys neskelbtini). Mama juos paliko 2006-02-27 per P. gimtadienį, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) jie gyveno name, kuriame buvo 4 kambariai su durimis. Mama su P. miegojo savo kambaryje ir su jais mažieji vaikai, o ji kitame kambaryje su sesute J. ir broliu M.. Televizorius stovėjo mamos ir tėčio P. kambaryje, ant iš lentų sukaltos spintelės. Kai mama išėjo, ji ir dar 2 seserys ir 3 broliai gyveno su patėviu. V. P. juos išlaikė, maitino, prižiūrėjo. Patėvis dažnai vartodavo alkoholį. Su patėviu ji sutardavo, bet kartais jis ją mušdavo, nuo jo gaudavo diržo, kartą jis ją apspardė. Dažniausiai mušdavo dėl to, kad nesikeldavo anksti ir nesutvarkydavo kambarių, nes tai buvo jos pareiga. Jis mane mušdavo, kad neliktų žymių. Kai jis išeidavo į darbą, jai reikėdavo tvarkyti kambarius, prižiūrėti brolius, seseris. V. P. dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, bet neilgai. Dėl ko neteko darbo, ji nežino. Kada išsikėlė iš (duomenys neskelbtini), tikslios datos nežino, mano, kad buvo vasara, galėjo būti birželio mėnuo, nes žaliavo daržai, sodai jau seniai buvo pražydėję. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo 2 kambariai, ten vieną kambarį perskyrė per pusę ir pasidarė kambarys ir virtuvė. Tie kambariai buvo neįrengti, bet baldai buvo. Kur V. P. miegojo, buvo 2 lovos ir spinta. Namuose videomagnetofono pas juos nebuvo. Buvo magnetofonas, kur galima klausytis muzikos kasečių. Videomagnetofoną yra mačiusi, kai dėdė buvo atsinešęs. Tada per jį klausėsi muzikos, bet nežiūrėjo, nes dėdė sakė, kad tai pornografinis filmas ir jo nerodė. Tas dėdė tos aparatūros nepaliko ir ją išsinešė tą pačią dieną. Kai jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini), kitą dieną atvažiavo teta R. D., kuri yra jos krikšto mamos mama, ir išsivežė M.. Su teta jos santykiai yra geri, teta jai padeda, pas ją ji yra atostogavusi. Kai pas tetą gyveno, ji jai pasakojo apie visus tuos dalykus. Tada teta pasiūlė ir jos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių tarnybą, kur ji ir viską papasakojo. R. D. neįkalbinėjo jos papasakoti, ji pati norėjo, kad viskas būtų teisingai.
Nukentėjusioji parodė, kad tas V. P. kabinėjimasis prasidėjo po persikėlimo, (duomenys neskelbtini) kaime nieko tokio nebūdavo. Patėvis V. P. pradėjo kabinėtis prie jos, kaip prie suaugusios moters. Patėviui kabinėjantis prie jos, jis dažniausiai būdavo išgėręs. Tik atsikrausčius į (duomenys neskelbtini), P. dar dirbo mokykloje, dar kartais išeiginėmis uždarbiaudavo pas žmones, bet kai neteko darbo tai viskas ir prasidėjo. Vieną vakarą, kažkur birželio pirmomis dienomis, jis atėjo girtas, liepė suguldyti vaikus, o pats dar valgė. Apie 22 valandą ji pati ruošėsi eiti miego prie savo mažų broliukų I. ir P., buvo nusirengusi iki marškinėlių ir kelnaičių. Jie, t. y. ji, P., I. ir P., gulėjo ant dvigulės lovos. P. atsigulęs žiūrėjo televizorių, jis liepė jai ateiti ir atsigulti prie jo. Ji dar pasakė, kad brolis gali iškristi iš lovos, bet jis pasakė, kad ji vėliau galės atsigulti į savo vietą. Tada P. iš šalia stovėjusios spintelės ištraukė sidro butelį „Kiss“, kurį ji pati P. liepus pirko tą pačią dieną. Jis pats gerdamas sidrą liepė jai nusirengti. Ji tuo metu stovėjo priėjusi prie lovos iš jo pusės. Jai paklausus dėl ko, P. atsakė, kad reikia. Ji nusirengė marškinėlius, o jis paklausė, kodėl tik marškinėlius. Tada ji paklausė, kam reikia nusimauti ir kelnaites, o jis atsakė, kad reikia. Jis yra matęs ją nuogą, nes jie maudydavosi dideliame dubenyje, kai dar buvo mama ir jis ateidavo rūkyti jai maudantis. Ji nusirengė nuoga, nes net nepagalvojo, kad gali įvykti kažkas neįprasto ar baisaus, pagalvojo, kad gal jis nori apžiūrėti jos dėmę ant kūno nuo gimimo, nes ją jai gydė nuo mažų dienų tepdami su tepaliuku. Tada, P. liepus, ji atsigulė ant lovos krašto prie P.. Tuo metu nubudo mažas brolis ir ji perlipusi per P., broliuką užmigdė. Broliui užmigus, ji gulėjo prie brolio ir P.. Tada ji pamatė, kad P. nusirengė ir buvo nuogas, ji jo paklausė, kodėl jis nuogas, bet jis jai nieko neatsakė ir pradėjo ją glostyti. Pirmiausiai krūtinę, po to glostė pilvo apačioje, t. y. lytinius organus. Jai buvo labai šlykštu, ji gulėjo sustingusi ir apimta siaubo, mintyse meldėsi, kad viskas greičiau baigtųsi. Tai truko labai ilgai, gal apie 2 valandas ir jis užmigo. Tada ji apsirengė ir atsigulė prie berniukų. Sekančios dienos rytą P. elgėsi kaip visada, tik pasakė, kad ji niekam nieko nesakytų, nes tai yra normalu, kad visi tėvai taip elgiasi su mergaitėmis, kurios neturi mamos. Tos dienos vakarą jis grįžo išgėręs. Vaikus ji suguldė apie 21 valandą, prie berniukų iš lovos krašto, kad jie neiškristų, sudėjo dvi pagalves, o pati apie 22 valandą nuėjo miegoti pas sesutes J. ir S. į kitą kambarį, kuriame vietoj durų buvo užkabinta lovatiesė. S. tada buvo kažkur apie 1 metukus ir ji sirguliavo, verkė. Tada ją ramindama pasiguldė ant savęs ir ji užmigo. P. iš savo kambario paklausė jos, kodėl ji atsigulė ne savo vietoje ir ji atsakė, kad sesutė serga, bet jis jai liepė ateiti miegoti į savo vietą. Ji atsargiai nukėlė sesutę ir vėl atsigulė prie brolių. P. jai vėl liepė gultis šalia jo, bet ji atsakė, kad nenori prie jo gultis, nes nori miego. Bet jis vistiek liepė nusirengti ir gultis šalia jo, pats irgi nusirengė. Tada jis įpylė jai stiklinę kažko ir liepė išgerti, ji pagalvojo, kad galbūt tai gali būti sidras, bet ji jokio butelio nematė. Ji išgėrė ir pajuto, kad kažkoks keistas gėrimas, nes ji jokių alkoholinių gėrimų nebuvo ragavusi, tik alaus mama buvo davusi paragauti. Išgėrus P. gėrimo, ji pasijuto nemaloniai, lyg apsvaigo galva. Jis tada vėl glostė jos krūtinę, lytinius organus, o po to pradėjo juos laižyti. Ji išgyveno vėl tą patį, kaip ir praėjusią naktį. Tai truko gal 20 minučių. Tada pradėjo verkti S. ir ji atsikėlusi paruošė jai pienelio ir ją pagirdė. Kai ji grįžo prie miegančių berniukų, P. jau miegojo ir ji apsirengusi atsigulė prie sesučių. Sekančias dienas jis grįžo labai vėlai ir jos nelietė. Gal po trijų dienų, t. y. trečią vakarą po paskutinio karto, P. vėl liepė nusirengti, atsigulti bei mokė ją bučiuotis, ji iš paskutinių laikėsi, kad nepravirkt. Po to jis rankomis lietė krūtinę, lytinius organus, kišo pirštus, jai skaudėjo ir ji pradėjo verkti. Tada jis labai supyko, apsirengė ir atsigulė. Ji irgi apsirengė ir atsigulė prie brolių. Rytą jis atsikėlė anksti apie 4 valandą ir grįžo maždaug po pietų. Vaikai kitame kambaryje žaidė ir jis vėl jai liepė nusirengti, bet jai dar nespėjus nusirengti, kažkas pabarbeno į langą ir tada nieko neįvyko. Tos dienos vakare pas juos atėjo jos mamos mama, t. y. jos močiutė, kuri buvo girta ir nakvojo pas juos. Tada ji ramiai išsimiegojo pas sesutes. Sekančią dieną po močiutės apsilankymo, P. į darbą nėjo ir kai suskambo mobilus telefonas, kurį jam buvo davęs darbdavys, jis liepė jai atsiliepti ir pameluoti, kad jo nėra namuose ir ji tai padarė, nes bijojo P. prieštarauti, kadangi jis ją mušdavo ir grasindavo, kad muš, jei jo neklausys. Jis grasindavo jai, jei ji nenorėdavo kažko daryti ar tenkinti jo norus. Tą dieną apie 12 valandą, kai vaikai užmigo, jis jos paklausė, ar ji norinti užsidirbti pinigų. Ji paklausė kaip, ir jis atsakė, kad taip, kaip ir ankstesnes naktis. Tada ji pasakė, kad jai pinigų nereikia, nes jei jis turi pinigų, tai maisto pats nupirks, o jai nieko nereikia. Tada P. gulėdamas lovoje su kelnėmis, bet be marškinių liepė palaižyti jam spenelius, ji tai padarė, tada jis liepė jį pabučiuoti kaip praeitą naktį mokė. Tuo viskas pasibaigė, bet vakare vėl viskas pasikartojo kaip praeitas naktis – jis glostė jos krūtinę, lytinius organus, kišo pirštus ir laižė. Ji buvo pavargusi ir tą naktį miegojo tarp brolio ir P.. Tai vykdavo ne mažiau kaip 2-3 kartus į savaitę. Kažkur liepos pradžioje, kai Matą išsivežė teta į Klaipėdą, vakare vėl viskas vyko kaip ir anksčiau, bet be viso to, P. gulint ant nugaros, jis liepė jai atsisėsti ant jo, t. y. apžergti jį kojomis ir atsisėsti ant jo lytinio organo ir joti kaip ant arklio. Ji yra jojusi ant arklio, nes to buvo išmokęs tėtis. Ji įsivaizdavo, kad kaip ir prie arklio judesių jojant prisitaikai, taip ir čia turi vykti kažkas panašaus, bet jam neišėjo. Tada jis pradėjo jai rodyti ir sakė, kad mergaitės turi išsiriesti tai darydamos. Tačiau P. lytinis organas niekur neįlindo ir P. pradėjo pats kažkur kišti į jos lytinius organus, bet jai labai skaudėjo ir ji apie tai jam pasakė, tada jis nustojo tai daryti. Po to jie užmigo. Vėliau vėl viskas vykdavo kaip įprasta – glostymas, pirštų kišimas, laižymas, bučiniai. Nors ji jau buvo įpratusi prie tokio gyvenimo, bet kuo toliau, tuo būdavo šlykščiau. Nuo tos dienos, kai jis bandė jai įkišti lytinį organą, iki rugpjūčio mėnesio pabaigos jis dar kažkur keturis kartus liepė čiulpti jo lytinį organą ir visą laiką vakarais 22-23 valandomis, kai vaikai miegodavo. Paskutinę naktį prieš tai, kai ją su Matu pasiėmė močiutė su tėčiu, P. be visų glostymų, pirštų kišimų, laižymų liepė jai su ranka paimti už jo varpos ir apglėbus su ranka kiloti ranką aukštyn-žemyn ir tai truko apie valandą, jai net ranka nutirpo. Tai jai darant, iš varpos pradėjo bėgti skystis ir P. tada pasisuko ant šono ir skystis išbėgo ant grindų, kurį jis pats iššluostė su brolio kelnėmis, bet nevisai, ir tada jai liepė baigti šluostyti. Ji tiksliai neprisimena, ar tai vienintelis kartas, kai jam iš varpos išbėgo skystis, gal buvo ir daugiau, bet negali tiksliai prisiminti. Visi šie veiksmai buvo atliekami iki rudens, nes likus 2 savaitėms iki mokyklos ji išvažiavo pas tėtį. Paskutinis kartas buvo rugpjūčio pabaigoje, prieš išvažiuojant pas tėtį, priešpaskutinę dieną. Kiek kartų visa tai su V. P. vyko, negali pasakyti. Ji P. bijo, jam neatleidžia ir jei jį sutiktų gatvėje, tai bėgtų nuo jo kuo tolyn. Dar ir dabar gatvėje, jei pamato panašų į jį vyrą, tuoj pat pašiurpsta oda.
Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamasis buvo jos dukterėčios J. K., kuri yra jos brolio dukra, sugyventinis. Ji tiems vaikams yra senelio sesuo. 2006 m. vasario 28 d. pas ją į namus atvažiavo J. K.. Ji buvo apsiverkusi, sakė, kad su V. P. negyvens, nes jis ją muša, sakė, kad paims vaikus ir gyvens su jais. Prabuvo pas ją 2 dienas ir kovo 2 dieną išvažiavo. Kad J. K. negrįžo į namus, ji sužinojo tik vėliau. Vaikų tėvas R. K. tų vaikų nepaėmė, tada ji nutarė juos kažkaip paimti. Jos dukra R. S. yra M. krikšto mama. Ji buvo nuvažiavusi pas juos, buvo mokykloje. Grįžusi ji papasakojo apie jų gyvenimo sąlygas, pasakė, kad mokytojai užstoja V. P., gina jį kaip pavyzdingą tėvą, o vaikai neprižiūrėti, neprausti, nepavalgę. Dukra važiavo jiems suteikti pagalbos, paimti juos, tačiau jai tų vaikų nedavė. Birželio mėnesį, tikslios datos nežino, tačiau mokykla jau buvo pasibaigusi, dukra vėl nuvažiavo pas juos, tačiau atsivežė tik M., nes V. P. ir tų vaikų močiutė A. Č. M. neišleido, nes jai reikia vaikus prižiūrėti. M. per vasarą prabuvo pas juos, tada berniuką ji nuvežė jo močiutei B. K., kuri jį prisiėmė ir sutiko, kad pas ją būtų atvežta ir M.. B. K. gyvena kartu su vaikų tėvu R. K., tik tėvo tuo metu nebuvo namie, jis dirbo Vilniuje, turėjo grįžti rytojaus dieną. Ji nuėjo į vaiko teisių apsaugos tarnybą pas J. M., sakė jai, kad važiuoja atsivežti M.. Ji norėjo M. iš ten paimti, nes ji ten neidavo į mokyklą, mokslai buvo užleisti, jai reikėdavo vaikus prižiūrėti. Kai nuvažiavo, namuose buvo baisus kvapas, šaldytuvas buvo tuščias, spintelė tuščia, elektros ir tualeto nebuvo, 2 berniukai vaikščiojo išvis nuogi, viena lova buvo visa prišlapinta, M. apsivėlusi, purvina. Ji paklausė M., kur ji miega, nes ten buvo 2 suverstos lovos. M. atsakė, kad miega su tėčiu. Tik jai įėjus, atėjo socialinė darbuotoja, kuri sakė, kad ji negali M. išsivežti, nes ji vaikus prižiūri. Tada ji susibarė su ta darbuotoja. Atėjo seniūnas, prisirinko žmonių, kurie sakė, kad greičiau ji išsivežtų mergaitę, nes ji ten kaip tarnaitė. Jos stengėsi greičiau išvažiuoti, nes bijojo, kad negrįžtų V. P.. M. sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas tėtį, kur yra ir jos brolis. M. nuvežė į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ten J. M. klausė jos, kaip V. P. su ja elgėsi, ar nepriekabiavo. Tokia mintis buvo kilusi jai, tačiau M. tik nuleido galvą ir nieko nesakė. Tada ji M. nuvežė pas močiutę. Spalio mėnesį vaikams buvo atostogos, M. atvažiavo pas ją į Klaipėdą. Jos abi sėdėjo, kalbėjo ir ji paklausė M., kaip suprasti tą jos miegojimą su V. P., ar jis prie jos nesikabinėjo. M. tik nuleido galvą, pasakė „taip“ ir pradėjo labai verkti. Ji dar klausė, kaip tą kabinėjimąsi mergaitė supranta. Tada M. pasakė, kad V. P. elgiasi su ja kaip su moterimi. Mergaitė sakė, kad V. P. prie jos kabinėdavosi ne tik vakarais, bet ir rytais. Ji sakė „jis norėdavo ir rytais“. Ji labai verkė, kūkčiojo, ji daugiau jos neklausė, nes nežinojo, kaip paklausti, todėl nuvežė M. į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybą pas inspektorę. Iš pradžių pas inspektorę įėjo viena, mergaitė liko koridoriuje, papasakojo, ką jai M. pasakojo. Po to nuvedė mergaitę, kuri pas inspektorę pasakojo, kad V. P. liepė jai nusirengti, kad matė V. P. nuogą, kad šis duodavo jai gerti alaus. Inspektorė M. klausinėjo labai atsargiai, kaip vaiką. M. labai verkė, buvo susinervinusi. Tuo metu kabinete buvo J. M., pavaduotoja ir ji su M..
Mažametis liudytojas M. K. parodė, kad kai mama išėjo iš namų, jie gyveno blogai. V. P. gerdavo, labai juos bardavo, gaudavo diržo už paišdykavimus. Vyno, sidro iš patėvio nenugvelbdavo. Kad sesuo M. gertų, neteko girdėti. Yra matęs, kaip patėvis V. P. bartų M.. Vieną kartą, kai M. kažką virė ar kepė ir jai prisvilo, gavo barti. Kad M. būtų nusirengusi prie patėvio, kad bučiuotų, neteko matyti. Jie namie turėjo televizorių, šaldytuvą, viryklę, magnetofoną. Kaip atrodo videomagnetofonas žino, tačiau tokio daikto namie neturėjo. Dabar gyvena gerai.
Liudytojas R. K. parodė, kad 8 metus nematė vaikų, nes buvusi žmona su kitu gyveno, jis irgi gyveno ne vienas. Tada, kai jam paskambino ir pasakė, kad atveža vaikus, jis jų neatsisakė. Jiems nebuvo kur gyventi, todėl ir atvežė, vaikus išdalino. Jam vaikus atvežė apie 2006 m. rugpjūčio 24 d., galėjo dviem dienom anksčiau ar vėliau. Jis tuo metu dirbo Vilniuje, jam paskambino ir pasakė, kad vaikus atvežė. Pirma atvežė M., po to atvežė M.. Negali pasakyti, kaip jie atrodė, nes buvo juos senai matęs. Kai M. persikraustė, iš pradžių pas ją buvo baimė, naktimis per miegus šnekėdavo. Parodė, kad visą šitą istoriją sužinojo tada, kai M. kažkam pasisakė ir jam davė susipažinti su bylos medžiaga. M. jam pačiam nepasisakė. Dabar, kai susinervina, irgi šneka per miegus. Šiuo metu M. gyvena bendrabutyje prie mokyklos, mokosi, savaitgaliais grįžta namo. Jai ši istorija skaudi ir apie tai ji nenorinti kalbėti. Mano, kad dukrai padaryta 10 000 Lt neturtinė žala ir prašo jos naudai priteisti šią sumą.
Liudytoja A. S. parodė, kad su kaltinamuoju sieja tarnybiniai reikalai. Ji dirba vaiko teisių apsaugos tarnyboje, jo šeima įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, todėl ji lankosi jo šeimoje ir stebi ją. Ši šeima įtraukta į tą sąrašą dėl gyvenimo būdo. Šeima nepajėgi vykdyti savo pareigų vaikams, neužtikrina jų priežiūros, auklėjimo, aprūpinimo. (duomenys neskelbtini) kaime juos lankydavo J. M., o ji pati buvo (duomenys neskelbtini), kur vedė prevencinį pokalbį su kaltinamuoju, nes gavome pranešimą iš seniūnijos padėti jiems susitvarkyti, apginti vaikų teises. Kai buvo žmona, ten tik trūkdavo išlaikymo, kas liečia buitį. Kai V. P. liko vienas, kilo problemos dėl vaikų nepriežiūros. Kai jis palikdavo vaikus vienus, iškilo grėsmė jų saugumui. Du vaikai M. K. ir M. K. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Buvo rudens atostogos, lapkričio 6 d. pas juos atėjo R. D., pasakė, ką ji sužinojo iš mergaitės, nes mergaitė pas ją atostogavo. R. D. pasakė, kad patėvis naudojo seksualinę prievartą M. atžvilgiu. Tada ji pasikvietė M., kuri sakė, kad patėvis V. P. su ja elgėsi kaip su suaugusia moterimi, mergaitė pravirko. Pokalbio metu buvo ir J. M.. Daugiau ji neklausė, po to kreipėsi į prokuratūrą.
Liudytoja B. D. parodė, kad ji yra M. mokytoja, ją mokė nuo 2003 m. 3 metus, o 2006 metais ji išėjo į kitą mokyklą. 2006 m. pavasarį ji dar mokė M., nes mokslo metai baigiasi gegužės 31 d. arba birželio 1 d. Kai mokslo metai baigėsi, M. jau gyveno (duomenys neskelbtini). Kada išvyko, tiksliai nežino, bet vasarą jau buvo (duomenys neskelbtini). M. ji pradėjo mokyti, kai ji buvo palikta antriems metams pirmoje klasėje. Mergaitė neatitiko minimalių standartų reikalavimo, tą sąlygojo didelis pamokų nelankymas. 2004 metais M. buvo skirta modifikuota mokymo programa. 2006 metais vieną dieną per savaitę jos nebūdavo mokykloje, nes reikėdavo prižiūrėti vaikus. Ji ateidavo nepasiruošusi pamokoms, išsisukinėdavo, gindavosi, kodėl neparuošė pamokų. Ji buvo kaip šeimos rūpintoja, ji matydavo ją krepšelyje nešant namo duoną. Minėdavo, kad visur eidavo su tėčiu, visa pagalba moksle buvo iš tėvo pusės. Jai neteko lankytis jos namuose. Mergaitė labai nesiskųsdavo, kad ko trūksta, bet ji buvo kaip mama tiems vaikams. M. sakydavo, kad neparuošdavo pamokų, nes vaikus reikėdavo žiūrėti. Ji meluodavo, kad apgintų save, tačiau fantazijų nebuvo. Buvo tokių atvejų, kad V. P. teigdavo, kad jis M. rūpinasi, kad M. turi visas sąlygas paruošti namų darbus. 2006 metais V. P. dirbo viešuosius darbus mokykloje. Jis liko skolingas mokyklos bibliotekai knygų kaip skaitovas. Jis buvo įdarbintas per darbo biržą, bet pradėjo neateidinėti į darbą, todėl buvo atleistas. Būstas (duomenys neskelbtini) priklauso mokyklai, todėl jo suteikimo laikas mokyklai turėjo būti žinomas.
Liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju ūkiniams reikalams. V. P. buvo kelis kartus priimtas į darbą, darbo sutartis buvo pratęsiama. V. P. dirbo direktoriaus įsakymu nuo 2006-04-19. Tada V. P. dar negyveno tame bute. Mokyklos direktoriaus įsakymu nuo 2006 m. birželio 20 d. V. P. buvo priimtas į darbą. Vaikai ėjo į tą mokyklą, V. P. stovėjo darbo biržoje, todėl jį ir priėmė į tą darbą. Be to, iš darbo biržos buvo gauta rekomendacija. Kadangi V. P. gyveno nuošalyje, kaime, negalėjo privažinėti, dar prieš įdarbinant V. P. 2006 m. balandžio 28 d. panaudos sutartimi buvo suteiktas tarnybinis butas. V. P. į darbą priėmė buvęs mokyklos direktorius, o jis tik pasirašė panaudos sutartį. Butą V. P. perdavė balandžio 28 d. Pastarasis tikrai kokį pusę mėnesio remontavo butą. Gegužės mėnesį jo ten nebuvo, į darbą jis važinėjo su dviračiu. Apsigyveno kažkur birželio mėnesį, tačiau kada konkrečiai jis apsigyveno tame bute, neprisimena. Nurodo, kad pats buvo išvažiavęs, po to grįžęs padėjo V. P. persikraustyti. Seniūno nurodyta data – birželio 21 d. gali būti teisinga.
Teismo psichologė ekspertė Rasa Mikailienė paaiškino, kad nukentėjusioji M. viską puikiai prisiminė, viską konkrečiai išdėstė; jai nebūdingas polinkis meluoti, fantazuoti; pas ją yra įtaigumo požymiai baimės poveikyje. Ji negalėjo priešintis baimės poveikyje, nes bijojo, kad muš, todėl atliko tuos veiksmus. Šių veiksmų pasekmės ateičiai gali būti. Ji dabar stengiasi, bet ateityje koks nors sukrėtimas gali iššaukti praeityje esančius įvykius. Tokie veiksmai socialinei brandai kenkia. Pati išmąstyti ji to negalėtų. Baimės poveikyje įkalbinėjama R. D. ji negalėjo pasiduoti. Ji nepasiduos įtakai kitų. Kad apkalbėti V. P., R. D. baimės įtakai ji negalėjo pasiduoti.
Iš 2006-12-07 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 2023/06(05) matyti, kad M. K. apžiūros metu kūno sužalojimų nenustatyta, mergystės plėvės pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 20).
Iš 2007-01-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 4 matyti, kad nukentėjusioji M. K., atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, amžių, mąstymą, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. M. K., atsižvelgiant į jos individualias psichines-psichologines ypatybes, amžių, situacijos turinį bei psichinę-psichologinę būseną, negalėjo aktyviai priešintis. Pas nukentėjusiąją M. K. yra padidinto įtaigumo požymių baimės poveikyje. M. K. nebūdingas polinkis fantazuoti, meluoti, ji sugeba atskirti realius įvykius nuo įsivaizduojamų ir jų nepainioja. M. K. atlikti veiksmai turėjo neigiamą įtaką jos dabartinei psichinei būklei (emocinis stresas). M. K. atžvilgiu atlikti veiksmai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam tiriamosios asmenybės vystymuisi bei formavimuisi (t. 1, b. l. 32-33).
Iš 2007 m. gegužės 31- liepos 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 66 matyti, kad V. P. diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. įtariamos veikos vykdymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje nebuvo, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. V. P. taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia (t. 1, b. l. 113-114).
Iš panaudos sutarties kopijos matyti, kad 2006-04-28 tarp (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos atstovo A. L. ir V. P. sudaryta sutartis, kurios pagrindu V. P. buvo suteiktas tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9).
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9).
Dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę M. K.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad V. P. 2006 m. liepos mėnesio pirmomis dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, lovoje, seksualiai prievartaudamas savo sugyventinės J. K. mažametę dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu dėl mažametystės, liepė jai atsisėsti ant jo gulinčio bei kišdamas apnuogintą savo lyties organą į makštį, pasikėsino ją natūraliu būdu išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi mažametė nukentėjusioji, deklaruodama apie didelį skausmą, išgąsdino jį ir taip pasipriešino jam.
BK 149 str. 4 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai yra išžaginamas mažametis asmuo. Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra, vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. BK 149 str. dispozicijoje nurodyti veikos padarymo būdai yra alternatyvūs, tai yra pakanka vieno iš jų, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu. Kaltinamasis V. P. pasikėsino išžaginti M. K. pasinaudodamas jos bejėgiškumu ir priklausomumu dėl mažametystės. Tai neginčijamai įrodo byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai. M. K. nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, tai yra, jai buvo 11 metų. Tai patvirtina nukentėjusiosios gimimo liudijimo kopija (t. 1, b. l. 9), kurioje nurodoma, kad M. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9), o nusikaltimas padarytas 2006 m. liepos mėn. Akivaizdu, kad gyvendamas su podukra vienoje šeimoje V. P. žinojo, kokio ji yra amžiaus, suvokė, kad atlieka veiksmus būtent su mažamete nukentėjusiąja.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine arba psichine asmens būkle, kuri nulemia jo negebėjimą adekvačiai reaguoti į pavojingus žagintojo ketinimus. Psichinis bejėgiškumas – tai negalėjimas suprasti žagintojo ketinimų lytiškai santykiauti faktinės arba socialinės prasmės, šis negalėjimas gali būti nulemtas psichinės ligos ar sutrikimo arba amžiaus (mažametystės arba gilios senatvės). Todėl lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 4 pažymima, kad nukentėjusioji M. K. pagal individualias psichologines ypatybes, amžių, mąstymą galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau atsižvelgiant į jos individualias psichines-psichologines ypatybes, amžių, situacijos turinį bei psichinę-psichologinę būseną, negalėjo aktyviai priešintis (t. 1, b. l. 32-33). Taigi, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji M. K. nusikaltimo padarymo metu buvo bejėgiškos būklės. Tačiau nagrinėjamo nusikaltimo atveju V. P. pasinaudojo ne tik M. K. bejėgiškumu dėl jos amžiaus, bet ir jos priklausomumu. Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norint išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko valiai ir patenkinti jo seksualinius norus. Priklausomumas suponuoja tokius santykius tarp žmonių, kai vienos žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus geros valios. Nukentėjusioji M. K. parodė, tą patvirtino ir kaltinamasis, kad būtent jis išlaikė šeimą bei ja rūpinosi. Be to, sutinkamai su mažametės parodymais, jai elgiantis ne pagal patėvį ir nepatenkinus kokio tai jo noro, V. P. ją mušdavo. Visa ta patvirtina mažametės nukentėjusiosios priklausomumą nuo vienintelio šeimoje buvusio ir šeimą išlaikiusio V. P.. Taigi, kaltinamasis suprato, kad pasinaudodamas priklausomumu bei bejėgiškumu dėl mažametystės verčia mažametę podukrą M. K. prieš jos valią tenkinti jo lytinę aistrą, numatė, kad ji tai darys, ir to norėjo.
Išžaginimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą. Byloje esančių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad V. P. padarė nebaigtą nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 4 d. Tai įrodo nukentėjusiosios parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. G 2023/06(05), kurioje nurodyta, kad M. K. apžiūros metu mergystės plėvės pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 20). Pati nukentėjusioji M. K. parodė, kad kažkur liepos pradžioje, vakare vėl viskas vyko kaip ir anksčiau, bet be viso to, P. gulint ant nugaros, jis liepė jai atsisėsti ant jo, t. y. apžergti jį kojomis ir atsisėsti ant jo lytinio organo ir joti kaip ant arklio, tačiau V. P. lytinis organas niekur neįlindo ir P. pradėjo pats kišti į jos lytinius organus, bet jai labai skaudėjo ir ji apie tai jam pasakė, tada jis nustojo tai daryti. Netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, juose mažametė savo gyvenimiškos patirties apimtyje pakankamai vaizdžiai ir įtikinamai nupasakojo V. P. su ja atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą ir aplinkybes. Kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalba iš pykčio, fantazuoja, yra nepagrįstas, nes bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Liudytoja B. D. parodė, kad M. K. nėra linkusi fantazuoti. Nukentėjusiosios M. K. parodymų patikimumo įvertinimą atlikusi teismo psichologė ekspertė Rasa Mikailienė taip pat nesurado jokios priežasties netikėti mažametės parodymais. 2007-01-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 4 nurodyta, kad M. K. nebūdingas polinkis fantazuoti, meluoti, ji sugeba atskirti realius įvykius nuo įsivaizduojamų ir jų nepainioja.
Taigi, iš aukščiau minėtų M. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis dėjo pastangas, kad įkišti savo lytinį organą į mažametės M. K. lytinius organus, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes išsigando nukentėjusiosios reakcijos į skausmą. Nukentėjusiosios M. K. pasakymas kaltinamajam apie patiriamą didelį skausmą, pastarajam bandant savo lytinį organą kišti į jos lytinius organus, vertintinas kaip nukentėjusiosios priemonė bei galimybė nutraukti kaltininko prievartinius veiksmus, kas atitinkamai rodo pasyvios formos nukentėjusiosios pasipriešinimą kaltininkui. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikai minimoje situacijoje retai gali aktyviai pasipriešinti prievartautojui, ypač jeigu jis yra vaiko šeimos narys. Taigi, konstatuotina, kad V. P. nepavyko įvesti savo varpos į nukentėjusios makštį dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi mažametė nukentėjusioji, deklaruodama apie didelį skausmą taip pasipriešino jam. Kaltinamojo teiginiai, kad jo nekaltumą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nenustatyti jokie išžaginimo ar lytinių santykių požymiai, yra nepagrįsti ir kaltinamojo V. P. kaltės nepaneigia. Kaltinamasis V. P. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad prieš M. K. valią kėsinasi atlikti lytinį aktą su savo sugyventinės J. K. mažamete dukra M. K., pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu dėl mažametystės, ir norėjo taip veikti. Kaip pažymima teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 66, objektyvių duomenų, kad V. P. nusikaltimo darymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 113-114).
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog V. P. veika atitinka pasikėsinimą išžaginti, todėl ji perkvalifikuotina iš BK 149 str. 4 d. į BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl psichologinio smurto panaudojimo ir grasinimo panaudoti fizinį smurtą savo sugyventinės J. K. mažametės dukros M. K. atžvilgiu, nes tokių aplinkybių nenurodė nukentėjusioji M. K., jų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys.
Dėl mažametės M. K. seksualinio prievartavimo
Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas taip pat konstatuoja įrodytu tai, kad V. P., 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, lovoje, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su savo sugyventinės J. K. mažamete dukra M. K., pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Nors nuteistasis V. P. neigia seksualiai prievartavęs savo sugyventinės J. K. mažametę dukrą M. K., tačiau nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Sutinkamai su nukentėjusiosios M. K. parodymais, jos mamai išėjus iš namų, ji likusi gyventi su patėviu V. P., dvejomis seserimis ir trimis broliais, jiems visiems persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) butą, 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, jos patėvis V. P. lindo prie jos ir elgėsi su ja kaip su moterimi, t. y. liepdavo jai nusirengti, glostydavo jos krūtinę, liesdavo rankomis ir laižydavo jos lytinius organus, bučiuodavo, kišdavo pirštus į makštį, liepdavo paimti apnuogintą jo lyties organą į burną ir jį čiulpti, taip pat paėmus apnuogintą jo lyties organą į rankas jį masturbuoti. Byloje nėra jokių duomenų ir pagrindo netikėti mažametės M. K. parodymais apie patėvio seksualinę prievartą prieš ją, nes juose mažametė savo gyvenimiškos patirties apimtyje pakankamai vaizdžiai ir įtikinamai nupasakojo V. P. su ja atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą ir aplinkybes. Tai, kad M. K. buvo aiškiai prigąsdinta patėvio niekam nepasakoti apie jo veiksmus, matyti iš liudytojos R. D. parodymų – mažametė paklausta, ar V. P. prie jos nesikabinėjo, M. tik nuleido galvą, pasakė „taip“ ir pradėjo labai verkti. Be to, prabilti apie netinkamus V. P. veiksmus jos atžvilgiu, nukentėjusioji M. K. sugebėjo tik jai nebegyvenant su kaltinamuoju, kas taip pat parodo jos baimę atskleisti V. P. uždraustą tiesą. Kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalba iš pykčio, fantazuoja, yra nepagrįstas, nes bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Liudytoja B. D. parodė, kad M. K. nėra linkusi fantazuoti. Nukentėjusiosios M. K. parodymų patikimumo įvertinimą atlikusi teismo psichologė ekspertė Rasa Mikailienė taip pat nesurado jokios priežasties netikėti mažametės parodymais. 2007-01-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 4 nurodyta, kad M. K. nebūdingas polinkis fantazuoti, meluoti, ji sugeba atskirti realius įvykius nuo įsivaizduojamų ir jų nepainioja. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. K. nurodytomis įvykių aplinkybėmis laiko, kaltinamojo veiksmų bei jo tyčios kontekste. Sutinkamai su mažametės nukentėjusiosios parodymais, V. P. jai sakė apie jų atliekamus veiksmus niekam nieko nesakyti, nes tai yra normalu, kad visi tėvai taip elgiasi su mergaitėmis, kurios neturi mamos. Tokie kaltinamojo žodžiai, nors išsakyti netiesiogiai teismui, bet nukentėjusiajai, kurios parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, rodo, kad kaltinamasis V. P. turėjo vieningą sumanymą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. K..
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 17 punktas skelbia, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Tačiau atskirų kategorijų bylose, tame tarpe ir nusikaltimų seksualinei laisvei, tęstinėms nusikalstamoms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai, kaip antai, lytinės aistros tenkinimas su vienu nukentėjusiuoju.
Aukščiau nukentėjusiosios minimi kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu – jos krūtinės bei lytinių organų glostymas, lytinių organų laižymas, pirštų įvedimas į makštį, jos įtraukimas į kaltininko masturbavimą, lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu įeina į seksualinio prievartavimo objektyviąją pusę. Šiuos veiksmus nagrinėjamoje byloje kaltinamasis darė ir savo lytinę aistrą tenkino tik su ta pačia mažamete M. K.. Iš nukentėjusiosios parodymų bei bylos aplinkybių matyti, kad pirmą kartą seksualiai prievartaudamas mažametę podukrą, kaltinamasis žinojo, kad ir toliau tai darysiąs, kas patvirtina buvus jo veiksmuose vieningą tyčią tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. K.. Be to, jo lytinės aistros tenkinimai sekė vienas paskui kitą. Todėl darytina išvada, kad 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais V. P. mažametės M. K. atžvilgiu atlikti seksualinio prievartavimo veiksmai sudarė tos pačios kaltinamojo lytinės aistros tenkinimo su nukentėjusiąja tąsą. Todėl yra pagrindas kaltinime V. P. inkriminuotus seksualinio prievartavimo veiksmus laikyti ne kelių nusikaltimų, kurie dar nėra ir aiškiai atriboti laiko atžvilgiu, sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika. Visus seksualinio prievartavimo veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad pasinaudodamas priklausomumu bei bejėgiškumu dėl mažametystės verčia mažametę podukrą M. K. prieš jos valią tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio, ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog V. P. padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl psichologinio smurto panaudojimo ir grasinimo panaudoti fizinį smurtą savo sugyventinės J. K. mažametės dukros M. K. atžvilgiu, nes tokių aplinkybių nenurodė nukentėjusioji M. K., jų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Taip pat šalintina aplinkybė, kad tam tikrus seksualinio prievartavimo epizodus V. P. atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes byloje nėra tai patvirtinančių neginčytinų įrodymų, o pats nukentėjusiosios nurodomas alkoholinių gėrimų pavartojimo faktas dar nesąlygoja kaltinamojo būsenos, kurią būtų galima įvardinti kaip turėjusią įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadijas, kaltinamojo asmenybę, taip pat jo atsakomybę sunkinančių bei ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis yra pilnametis, pakaltinamas, padarė dvi tyčines labai sunkias nusikalstamas veikas, viena kurių yra tęstinė baigta, o kita – pavienė, nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis V. P. yra neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, charakterizuojamas neigiamai, piktnaudžiauja alkoholiu (t. 1., b.l. 71-117; t. 2, b.l. 11-16). Jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau tai netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1 b.l.113-114). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, o taip pat įvertinus tai, kad nėra jokių jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, V. P. už pasikėsinimą išžaginti skirtina bausmė, artimesnė įstatymo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai, o už ilgą laiką besitęsusį seksualinį mažametės prievartavimą – laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nors pasikėsinimas išžaginti buvo įvykdytas iš karto po vieno iš seksualinio prievartavimo epizodų, tačiau tai nesudaro idealiosios veikų sutapties, nes seksualinio prievartavimo veiką sudaro keletas epizodų ir šios veikos tęstinumas laiko bei veiksmų kontekste apima kitokį nei BK 22 str., 149 str. 4 d. numatyto nusikaltimo vieningą sumanymą. Todėl už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinai jas sudedant (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Į skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį V. P. nuo 2007-05-31 iki 2007-07-02 praleido sveikatos priežiūros įstaigoje – Utenos ekspertiniame skyriuje, kur jis buvo atiduotas teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui (t. 1, b.l. 113-114), o taip pat jo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2009-02-23 (BK 66 str., BPK 406 str. 2 d.).
Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą R. K. mažametės nukentėjusiosios M. K. interesais pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 d.). Nukentėjusioji, nors įvykio metu ir buvo mažametė, bet pagal psichologinių tyrimų duomenis suprato kaltinamojo su ja atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę – taigi, jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis išsikreipė visam gyvenimui ir tapo neigiama. Tai, kad ji patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus nė kiek neabejotina. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinus visas aplinkybes prašoma priteisti 10 000 Lt suma nukentėjusiajai M. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, protinga ir sąžininga, todėl priteistina.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. P. nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. liepos 2 d. praleido sveikatos priežiūros įstaigoje, o taip pat jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. liepos 2 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. liepos 3 d.
Priteisti iš V. P. M. K. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.