- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-668-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17863-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis P. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu 2019 m. sausio 1 d. apie 00.10 – 00.35 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, šalia pirties, veikdamas bendrai su E. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, mušė E. M. – sudavė po vieną smūgį kumščiu E. M. į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su E. R. ir A. M., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, mušė E. M. – E. R. kumščiu sudavė vieną smūgį E. M. į veidą, o nuo šio smūgio E. M. nukritus ir gulint ant žemės, E. R. 2–3 kartus spyrė jam į viršutinę kūno dalį, P. M. du kartus spyrė E. M. į šlaunų – užpakalio sritį, A. M. du kartus spyrė E. M. į viršutinę kūno dalį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinio antakio išorinio galo srityje ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos visoje gleivinėje ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, dėl to nežymiai jį sužalojo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su draugais šventė Naujųjų metų sutiktuves (duomenys neskelbtini) pirtyje, kurią jis išnuomojo. Vakarėlyje buvo jis, E. R., A. V., G. V., R. V., R. M., A. M., A. K., M. D., A. M., Aurimo draugė L. M., E. S., E. M. ir jo draugė D. P.. Tarp jo ir E. M. prieš tai jokių pykčių nebuvo. Apie vidurnaktį E. M. nuėjo į kitą pastatą, kur šventė kita kompanija, todėl vyrukai iš tos kompanijos jį parvedė. Kai jį parvedė, jis, E. R., A. V., A. M., A. M., stovėjo lauke, šalia įėjimo į pirtį. E. M. buvo neblaivus, vos pastovėjo. Jis E. M. papriekaištavo dėl to, kad jis ėjo pas kitą kompaniją, nes jis (P. M.) buvo atsakingas, kad vakarėlis vyktų tvarkingai, būtų turėjęs atsakyti už nuostolius. A. M. E. M. taip pat paklausė, kodėl jis ėjo į tą pastatą. Po A. M. žodžių E. M. iš karto jį puolė, pastūmė. Dėl to jis ir E. R. puolė E. M.. Jis sudavė dešinės rankos kumščiu E. M. į veidą, pataikė galbūt į kažkurį skruostą ar lūpas. Po jo smūgio, E. M. vieną smūgį kumščiu sudavė ir E. R.. Kiek prisimena, E. M. nuo E. R. smūgio parkrito ar suklupo. Įtariamasis jam pasakė, kad dingtų iš čia, o pats nuėjo į pirties vidų, šventė toliau. Vėliau, kiek prisimena, kažkas atidaręs lauko duris šūktelėjo, kad E. M. ant kelio. Tuomet visi išbėgo į lauką. Jis, A. M., E. R. nubėgo link kelio. E. R., išbėgęs į kaimo keliuką, pasuko kairėn, todėl paskui jį bėgo ir jis (P. M.). Nubėgę pamatė E. M. ir jo draugę D. P.. E. R. prie jų pribėgo pirmas ir trenkė E. M. į veidą 1 ar 2 smūgius. E. R. nuo smūgių parkrito. Jis pats pribėgęs spyrė 2 kartus E. M. į užpakalį – galėjo pataikyti ir į šlaunį. A. M. taip pat E. M. spyrė porą kartų, kur pataikė, nežino. Mušant E. M., E. R. buvo jam (P. M.) iš dešinės, o A. M. kairiau. Atitinkamai, kadangi E. M. gulėjo ant žemės išsitiesęs, E. R. stovėjo maždaug ties jo galva, A. M. ties kojomis, o jis – ties viduriu. Kur tuo metu buvo D. P., jis nematė. Sudavę smūgius, jie grįžo į pirtį. Jis įvykį prisimena pakankamai neaiškiai dėl to, kad buvo neblaivus. Mano, jeigu būtų buvę blaivūs, būtų taip nesielgę. Jis E. M. žalą atlygino, jo atsiprašė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (1 t., b.l. 153–154, 157–158, 165).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo P. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, E. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atvažiavo pas draugus į sodybą (duomenys neskelbtini), švęsti senųjų metų išlydėtuves. 2019 m. sausio 1 d. tarp jo ir A. M. kilo konfliktas. Norėdamas išvengti didesnio konflikto, jis su drauge D. P. išėjo link Alytaus. Einant pagrindine gatve, juos pasivijo kartu šventę trys pažįstami – P. M., E. R., A. M.. Pribėgęs E. R. dešinės rankos kumščiu kirto jam į veidą. Po smūgio jis parkrito ant žemės ir E. R. dar vieną kartą spyrė jam į veidą, dėl to jis pajuto didelį fizinį skausmą ir prarado sąmonę. Sprendžiant pagal sužalojimus mano, kad jį galėjo mušti visi trys vaikinai. Papildomai apklaustas patikslino, kad kažkuriuo metu pamatė, kad A. M. ir E. S. reiškė pretenzijas D. P., sakydami, kad ji nagais apdraskė A. M. veidą. D. P. sakė, jog ji nieko jam nedarė. E. M. girdėjo kitų švenčiančių balsus, jog jis negintų D. P.. D. P. pradėjo verkti ir išėjo iš pastato, jis išėjo jai iš paskos. Abu ėjo link Alytaus. Išėję iš pastato, kuriame šventė ir paėję apie 100 – 200 m jie sustojo, nes pamatė, jog kažkas link jų atbėga. Jis atpažino atbėgusį E. R.. E. R. kumščiu trenkė jam į galvą ir jis daugiau nieko nepamena. Atgavęs sąmonę su D. P. toliau ėjo link miesto. Pamatė, kad kažkas vėl atbėga link jo. Iš paskos atbėgo A. M., P. M. ir E. R.. Kažkuris jam pasakė „ką tu gaidį padarei“, po šios frazės pajuto smūgį į veidą. Po smūgio jis nukrito ant žemės. Sąmonės jis neprarado, rankomis užsidengė veidą. Jautė apie 10 smūgių į galvą, pečius, nugarą. Vieni smūgiai buvo stipresni ir skausmingi, kiti silpnesni. Jis vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjęs burnoje jautė daug skysčio, pradėjo spjaudyti krauju. Po to su D. P. užėjo į arčiausiai buvusį gyvenamąjį namą ir iš ten iškvietė policiją. P. M. ir E. R. jam žalą atlygino, civilinio ieškinio jis nereikš, jis jiems pretenzijų neturi, su jais ir A. M. susitaikė (1 t., b.l. 29, 41-42, 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. jis su draugais E. R., P. M., A. M., R. M., A. V., jo žmona ir seserimi, P. M. draugės E. S. draugais – A. M., E. M., D. P., šventė Naujųjų metų sutiktuves (duomenys neskelbtini) pirties pastate. Tuoj po vidurnakčio iš šalia esančio pastato nepažįstami žmonės parvedė E. M., kuris būdamas girtas ten nuėjo, nors buvo pasakyta neiti. Kai E. M. parvedė, terasoje buvęs P. M. pakeltu tonu jo paklausė, kodėl jis ėjo į tą pastatą. E. M. nieko neatsakė. A. M. taip pat E. M. paklausė „ar tu ten ką pažįsti, kad eini“. E. M. dėl minėtų klausimų supyko. Po to E. R. priėjęs sudavė E. M. 1 ar 2 smūgius į veidą, dėl kokių priežasčių jis nežino, nematė ir negirdėjo. Po E. R., E. M. trenkė P. M.. Nukritusio E. M. niekas nemušė. Kai jis atsikėlė, P. M. jam pasakė, kad „arba jis raminasi, arba dingsta iš čia|“. Tada E. M. ir jo draugė išėjo link pagrindinio kelio. Daugiau jokių konfliktų jis nematė. (1 t., b.l. 81–82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad E. M. parvedus iš greta buvusio pastato, visi supyko, nes šeimininkų buvo pasakyta ten neiti, todėl visi pradėjo ant jo rėkti. Po barnio, E. M. nuėjo į tualetą, ir tuoj pat iš tualeto išėjo A. M., kuris buvo kruvinas, sužalotu veidu ir trūkusiu viršugalviu. Visi pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko. A. M. nieko neatsakė, bet beklausinėjant iš tualeto išėjo E. M.. Visi pradėjo klausinėti, „ką tu padarei A. M., nors A. M. nebuvo sakęs, kad jį sumušė E. M.. Po to, visi išėjo į lauką ir ten konfliktas tęsėsi, visi keikėsi dėl E. M. veiksmų, rėkė, kodėl jis sumušė A. M., kodėl ėjo į tą vilą, daugiausiai barėsi P. M., E. R., A. M.. Pamatęs, kad gali kilti muštynės, jis prasibrovė prie jų, atsistojo tarp E. M., P. M., E. R. ir A. M., pasakė, kad baigtų. Tuo metu kažkas E. M. sudavė smūgį, dėl kurio jis buvo nusviestas nuo terasos, priklaupė, suklupo ant žemės. A. V. pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas. Kas E. M. sudavė, jis nematė, bet, mano, kad kažkuris iš tų trijų vaikinų, nes jie buvo pikčiausi. Pamena, kad lyg jis (A. V.) pasakė visiems eiti į vidų. Po kurio laiko visi pradėjo kalbėti „varom, jis ant kelio“. Jis suprato, kad ant kelio, galimai, E. M. ir su juo bus aiškinamasi. Visi bėgo link kelio, pasuko kairėn, užbėgo ant kalnelio. Būdamas maždaug pusiaukelėje tarp įsukimo į sodybą ir kalno, jis išgirdo, kad ant kalnelio jau triukšmaujama, rėkiama. Iš garsų suprato, kad E. M. gali būti mušamas, nes riksmai skambėjo labai agresyviai. Artėdamas prie kompanijos, jis išgirdo, kad labiausia ant E. M. ir jo draugės (jie stovėjo kartu), rėkė jo žmona G. V.. Taip pat prie E. M. ir jo draugės stovėjo A. M., P. M., E. R., A. M.. Priėjęs jis pasakė savo žmonai ir E. M., kad eitų iš ten. Jis išėjo su žmona, kiti lyg ėjo paskui. Priėjęs prie kompanijos jis matė, kad E. M. iš nosies bėgo kraujas, tačiau jam iš nosies kraujas bėgo jau ir tuomet, kai buvo suduotas smūgis terasoje, todėl nepagalvojo, kad jį ir vėl mušė (1 t., b.l. 89–90, 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. D. parodė, kad E. R. ir P. M. yra jo draugai. Kitus, kurie 2018 m. gruodžio 31 d. susirinko (duomenys neskelbtini) vilos pirtyje švęsti Naujųjų metų, jis matė pirmą kartą. Praėjus apie 15 min. po vidurnakčio, būdamas pirties viduje, pamatė, kad lauke vyksta konfliktas. Pirties viduje taip pat buvo A. M., A. V., A. M., R. M., G. V.. Lauke buvo P. M., E. R., E. M., D. P., L. M.. Kai visi, kurie buvo lauke, grįžo į pirties vidų, jis pamatė, kad P. M. krumpliai kruvini, o E. R. – paraudę. Išgirdo juos sakant, kad E. M. pradėjo stumdyti E. R., tuomet E. R. ir P. M. trenkė E. M., abu trenkė po 1 kartą. Jis pats šio įvykio nematė, bet dar prieš vidurnaktį E. M. apsižodžiavo su P. M. ir E. R. dėl to, kad E. M. mergina D. P. apdraskė A. M. veidą. E. R. ir P. M. tuomet gražiuoju liepė E. M. ir jo merginai išeiti iš baliaus, nes abu kėlė nesusipratimus (1 t., b.l. 94–95).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad su draugų kompanija sutinkant Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) pirtyje, apie vidurnaktį du vyriškiai iš gretimai esančio pastato atvedė E. M., pasakė, kad jis buvo nuėjęs į jų vilą, nors buvo sakyta ten neiti. P. M. E. M. dėl to priekaištavo, todėl E. M. supyko, norėjo įspirti P. M.. Visi išėjo į lauką, E. M. išsivedė kartu, išsiaiškinti santykius. Ji į lauką nėjo, žiūrėjo kas vyks pro langą. Lauke santykius aiškinosi terasoje. Jo nemušė, tik rėkė ant jo. Rėkė P. M., E. R.. Kiti stebėjo. Tada E. M. pradėjo bėgti link išėjimo iš vilos teritorijos, į kelią link Alytaus. Ji nematė, kad jis būtų buvęs mušamas terasoje. E. M. pradėjo vytis P. M., E. R., bei dar kažkuris iš vaikinų. Ji pagalvojo, kad būtų įdomu pažiūrėti, kuo viskas pasibaigs, ir nubėgo paskui juos. Kai ji pribėgo, E. M. minėta trijulė jau mušė, rėkė ant jo. Kuris vaikinas konkrečiai E. M. sudavė smūgius, ji nematė, jie visi keturi buvo vienoje vietoje, buvo tamsu. Ji pribėgo prie E. M. draugės. Nuo jų iki mušamo E. M. ir jį mušusių asmenų buvo apie 2 metrų atstumas. Pribėgęs jos sutuoktinis A. V. pasakė jai eiti į pirtį, nesikišti. Ji nubėgo atgal į pirtį. Kažkuriuo momentu, dar stovėdama prie tos merginos, ji pamatė, kad E. M. jau parmuštas guli ant žemės. Ji nematė, kad tuo metu jį kas muštų, – nekreipė dėmesio ar jis buvo mušamas. Kiek paėjusi ji palaukė, kol ją pasivijo sutuoktinis ir P. M. su E. R., trečiasis jaunuolis prie jų negrįžo. Grįžus į pirtį, ji matė, kad P. M. kažkurios rankos krumpliai kruvini (1 t., b.l. 97–98).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, jog A. M. apkaltinus, kad ji jį apdraskė, ir E. S. su A. M. stovint prie jos, norint iš jos išpešti prisipažinimą, kad neva ji jį apdraskė, ją užstojo E. M.. Visi pradėjo ant jo šaukti, kad nesikištų. Tada ji nusprendė išeiti iš tos kompanijos. Jai išėjus į kelią, prie jos atbėgo E. M.. Jis buvo truputį kruvinas. Pasakė, kad jai išėjus jis kalbėjo su E. S. ir jos draugu P. M., ginčijosi, kad ji negalėjo apdraskyti A. M., ir dėl to P. M. jam sudavė smūgį į veidą. Jiems būnant ant kelio, atbėgo rėkdamas E. R., kuris trenkė E. M. smūgį į galvą. E. M. nukrito, prarado sąmonę. E. R. trenkęs smūgį pabėgo visiems pasakyti, kad juos rado. Kai E. M. atsigavo, jie toliau ėjo keliu. Kiek paėjus, prie jų vėl pribėgo E. R., A. M., P. M., E. S. ir kita mergina. Prie E. M. pribėgo vaikinai. Jie buvo nusiteikę labai agresyviai, pasirengę muštis. Prie jos pribėgę merginos vėl klausinėjo apie A. M. apdraskymą. Vienu momentu ji išgirdo garsą, lyg batų padų slystelėjimą, ir pagalvojo, kad parkrito E. M., nes jo batų padai skleidžia tokį garsą kai slysta. Merginoms išsiaiškinus su ja, jos pradėjo eiti atgal. Tada nuo E. M. pasitraukė ir vaikinai. Kai merginos nuo jos pasitraukė, ji pamatė, kad A. M. spyrė E. M. į kažkurį, lyg į dešinį, petį. Ji priėjo prie E. M.. Jis buvo be sąmonės. Jo džinsai buvo visi kruvini. Kai jis atsikėlė, spjaudė krauju, išsikruvino striukę. Ji matė, kad jam prakirsta lūpa, buvo mušimo žymė po dešine akimi. (1 t., b.l. 100–101).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad prieš 00.00 val. E. M. parvedė iš gretimai buvusios vilos, tuomet lauke kilo kažkoks sambrūzdis. Kas ten vyko, ji nematė – ji buvo pirties pirmo aukšto salėje. Kai iš lauko pradėjo eiti žmonės, tai jos draugas A. M. pasakė, kad E. M. nuėjo į kitą vilą, kad jį parvedė ten šventę žmonės, dėl to P. M. supyko ir trenkė E. M. į veidą, liepė išeiti iš baliaus. Po kokios 10 min., galėjo būti tarp 00.00 ir 00.30 val., pirties duris atidarė E. R. ir pasakė, kad trenkė E. M., tuomet išbėgo atgal. Iš karto paskui E. R. nubėgo P. M. ir A. M.. Ji pakilo į antrą aukštą ir užmigo, pabudo atvažiavus policijai. Policijos pareigūnai išsivežė P. M., E. R., A. M.. Likę kiti kalbėjo, kad „prisidirbo“, bet nieko aiškaus. Po kurio laiko A. M., E. R. ir P. M. parvažiavo. Ryte E. R. ir P. M. kalbėjo, kad mušė E. M., išgyveno dėl to. A. M. nekalbėjo apie mušimą, nes dėl girtumo neatsiminė, ką veikė (1 t., b.l. 105–106).
Įtariamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su draugais M. D. ir A. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) pirtį sutikti Naujuosius metus. Baliuje taip pat buvo P. M., E. S., A. M., R. M., G. V., A. V., L. M., A. M., R. V., E. M. ir jo draugė D. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Prie pirties buvo vila, kurioje šventė kita kompanija. Po vidurnakčio viloje šventę žmonės atvedė į pirtį E. M., pasakė, kad jis buvo nuėjęs pas juos. Rūkant lauke šalia pirties – rūkė beveik visi (A. K., P. M., A. M., A. V., L. M., A. M., E. M., D. P.), E. M. pradėjo šūkauti, rėkti ant D. P., dėl to A. M. jam liepė ramintis, papriekaištavo, kad E. M. tą vakarą jau užtenkamai prisidirbo, t. y. sudaužė pirties šiukšliadėžę ir dar nežinia ką padarė nuėjęs į vilą. E. M. pasakė „kas tu man toks, nei tu užsakei šitą pirtį nei ką“ ir pastūmė A. M.. Šis virto ir galva trenkėsi į balkį, laikantį stogelį. Tada jis (E. R), supykęs, kad E. M. muša A. M., trenkė jam kumščiu į veidą – pataikė į kairį skruostą. E. M. dėl to nukrito. P. M. bandė juos skirti, E. M. sudavė delnu į veidą ir pasakė, kad susirinktų savo daiktus ir dingtų. Trenkęs delnu E. M. per veidą, P. M. jį (E. R.) nuvedė į pirties vidų, nes jis norėjo dar daugiau mušti E. M.. P. M. jam neleido to daryti. E. M. ir D. P. išėjo iš pirties teritorijos. Po maždaug1 valandos atvažiavo policija ir išsivežė jį, P. M., A. M. į komisariatą. Komisariate jis matė ir E. M., matė, kad ištinęs jo kairys paakys (nuo jo smūgio), praskelta lūpa (galimai nuo P. M. smūgio). Papildomai apklaustas E. R. parodė, kad po vidurnakčio, t. y. 2019 m. sausio 1 d. lauke, prie pirties, P. M. susibarė su E. M. dėl to, kad E. M. sudaužė šiukšlinę, šūkavo. Kadangi E. M. vis tiek buvo neramus, P. M. jam liepė išeiti iš baliaus ir sudavė 1 smūgį kumščiu į veidą, po jo – jis (E. R) taip pat vieną kartą sudavė kumščiu E. M. į veidą – kažkur į skruostą, lyg kairį. Jis nuo šio smūgio nukrito. Sudavė dėl to, nes buvo pasipiktinęs jo elgesiu. Pyktis sudavus neatlėgo, todėl kai E. M. iš pirties išėjo link kelio, jis nusprendė, kad už tai ką padaręs E. M. nusipelno daugiau smūgių ir, kad jį reikia pamokyti dar. Nubėgęs link kelio, pamatė E. M. su D. P. einančius sodybos keliuku šalia pagrindinio kaimo kelio. Pribėgęs prie jų jis E. M. sudavė vieną smūgį į veidą – kažkur į skruostą, ir nuėjo link pirties. Prie pirties lauke stovėjo daugiau žmonių. Jis jiems pasakė, kad sudavė E. M. smūgį, kad jis yra ant kelio, ir vėl nubėgo link kelio, nes planavo dar pamokyti E. M.. Paskui jį bėgo ir daugiau žmonių. Jis pasivijo E. M. 100 – 150 m. nuo sodybos kelio ir pribėgęs smogė jam kumščiu – nepataikė, tada smogė antrą kartą. E. M. nugriuvo. Jam nugriuvus jis galėjo spirti, nes buvo supykęs ant jo, bet dėl girtumo neatsimena. Neneigia, kad galėjo įspirti keletą kartų į viršutinę kūno dalį. Pribėgęs P. M. vieną kartą spyrė gulinčiam E. M. tarp nugaros ir užpakalio, A. M. taip pat E. M. spyrė kažkur į nugarą. Sumušę E. M. jie grįžo į pirtį. Gailisi, kad taip pasielgė, atlygino E. M. padarytą žalą, atsiprašė jo (1 t., b.l. 110–111, 113–114, 116–117, 125–126).
Iš 2019 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. R. atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punkto, BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 5–9).
Įtariamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su drauge L. M. ir pažįstamais E. M. ir jo drauge D. P. nuvyko sutikti Naujųjų metų į draugų išnuomotą pirtį už Alytaus. Pirtyje buvo kitų žmonių, jis jų nepažinojo. Vakaro metu visi vartojo alkoholį. Jis apgirto tiek, kad dalies vakaro įvykių neatsimena. Atsimena, kad prieš apgirstant visi draugiškai šventė, jokių konfliktų nebuvo. Taip pat atsimena, kad jis, E. R. ir P. M. bėgo keliu nuo pirties link Alytaus, vijosi E. M. ir jo draugę. Iš paskos bėgo P. M. mergina E. S. ir G. V.. E. R. prie E. M. pribėgo pirmiau, nei jis ir P. M., ir sudavė E. M. smūgį kumščiu į veidą. Nuo šio smūgio E. M. nukrito. E. M. nukritus, pribėgo jis ir P. M.. Pribėgęs jis 1 ar 2 kartus spyrė E. M.. Dėl girtumo tiksliai neprisimena, kur jam pataikė. Kalbėdamas su E. M. ir jo mergina po įvykio, iš jų sužinojo, kad įspyrė jam į galvą ir krūtinę. Jis matė, kad E. R. spyrė E. M. apie 3 kartus. Kur pataikė, nematė, tačiau jie visi spardė į viršutinę kūno dalį. Jis nematė, ar E. M. spyrė ar sudavė P. M.. Kiek atsimena, jie trise pribėgo nusiteikę mušti E. M., o suduodant smūgius nei vienas iš jų jo negynė, visi stovėjo šalia E. M., todėl mano, kad ir jis sudavė E. M. ar jam spyrė. Daugiausiai E. M. mušė E. R.. Kitą rytą jis kalbėjo su P. M. ir L. M., kurie pasakė, kad po vidurnakčio E. M. nuėjo į gretimai esančią vilą, nors buvo sakyta neiti. Dėl to, kai grįžo, P. M. jam sudavė smūgį į veidą. Apie tai pasakė pats P. M.. E. M. tuomet iš pirties teritorijos išėjo link Alytaus, o neilgai trukus į pirtį atbėgęs E. R. pasakė, kad jis E. M. ant kelio sumušė. Visi nusprendė E. M. vytis. Su E. M. jis susitaikė, atsiprašė jo dėl to, kas įvyko (1 t., b.l. 130–132, 139–140).
Iš 2019 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto, BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 5–9).
Iš protokole – pareiškime fiksuotų E. M. parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė, t.y. sukėlė fizinį skausmą, 3 pažįstami asmenys – P. M. ir dar du pažįstami, kurių vardų ir pavardžių nepamena (1 t., b.l. 106).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. dėl Alytaus AVPK gauto D. P. pranešimo, kad (duomenys neskelbtini), jos draugą sumušė nepažįstami asmenys, nuvykus į įvykio vietą, nukentėjęs E. M. paaiškino, kad švenčiant Naujuosius metus su D. M. pradėjo konfliktuoti A. M. draugė, todėl jie, tapę nepageidaujami, nusprendė išeiti. Išeinant iš sodybos, atbėgo E. R. ir sudavė E. M. į galvą. P. M. ir A. M. įsitraukė į konfliktą. E. M. 01.15 val. nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, E. R. 01.45 val. – 1,78 promilės neblaivumas, P. M. 01.49 val. – 1,15 promilės neblaivumas, A. M. 02.08 val. – 1,90 promilių nebalivumas, D. P. 03.23 val. – 0,53 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 13).
Iš akistatos protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad P. M. akistatoje su E. R. patvirtino savo parodymus, jog pasivijus kaimo keliu einantį E. M., jis jam smūgio į veidą kumščiu nesudavė, o tik įspyrė, kai šis nukrito (1 t., b.l. 161–162).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad E. M. pateikė striukę ir džinsines kelnes, paaiškindamas, kad iki įvykio rūbai buvo švarūs, nesuplėšyti, o dabar ant rūbų yra kraujo dėmės, išpurvinimai, įplėšimai, padaryti mušimo metu (1 t., b.l. 57).
Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad apžiūrint pateiktą striukę ir kelnes nustatyta: ant kelnių, striukės krūtinės srityje ir ant kairės rankovės, kelnių priekinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmių, kelnių užpakalis purvinas, dešinėje klešnėje yra 8x8 cm dydžio įplyšimas, striukės kapišono kailis kairėje pusėje kruvinas (1 t., b.l. 58–63).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad E. M. (duomenys neskelbtini), parodė sodybą adresu (duomenys neskelbtini), ir joje esančią pirtį, kurioje vyko balius; šalia pirties terasos parodė vietą, kur vyko ginčas su šventusiais asmenimis ir jam į veidą buvo suduotas smūgis, kurį tikriausiai sudavė P. M., nes prieš smūgį kaip tik su juo ginčijosi; E. M. paaiškino, kad po smūgio jis išėjo link Alytaus; vos priėjus pagrindinį kelią, pasivijo E. R. ir bandė suduoti jam vieną smūgį į galvą, bet nepataikė, antru smūgiu pataikė kumščiu į galvą. Jis nuo smūgio nukrito ant žemės ir prarado sąmonę; atgavęs sąmonę su D. P. vėl ėjo link Alytaus; paėjus apie 150 m, jį prisivijo P. M., A. M., E. R. ir sudavė smūgį į veidą, o jam nukritus, apie 10 smūgių buvo suduota į visą kūną (1 t., b.l. 50–55).
Iš akistatų protokoluose užfiksuotos informacijos matyti, kad, kad E. M. akistatose su P. M. ir E. R. patvirtino savo parodymus, paaiškino, kad jau po vidurnakčio A. M. pradėjo kibti prie D. P., kad neva ji jį apdraskė. Jis (E.M.) užstojo draugę. Visi išėjo į lauką. Ten jis ginčijosi su visais, labiausia – su P. M., ir kažkas jam sudavė smūgį į veidą. Buvo tamsu ir jis tiksliai nematė, ar sudavė P. M., bet tikriausia jis, nes daugiausia ginčijosi su P. M.. Po smūgio P. M. išėjo link kelio, kur jį pasivijo E. R., kuris rėkdamas bandė jam suduoti smūgį, bet nepataikė, tada smogė antrą kartą, pataikė į veidą. E. M. nukrito. Atsipeikėjęs pamatė šalia savęs tik D. P.. Atsistojus ir paėjus apie 20–30 m, pasivijo P. M., A. M., E. R.. Jie pradėjo jį keikti, sudavė jam, dėl to jis nukrito ir vėl prarado sąmonę. Kai jam buvo suduotas smūgis, aplink jį buvo keli asmenys, smūgiai buvo suduodama taip, lyg juos suduotų keli žmonės (1 t., b.l. 44–45, 47–49).
Iš specialisto išvados Nr. G 6/2019 (06) matyti, kad E. M. buvo padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinio antakio išoriniame gale ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau 4 trauminių poveikių, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 34–36).
Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto ieškinio matyti, kad dėl E. M. gydymo buvo pateiktas 134,86 Eur civilinis ieškinys ( 1 t., b.l. 68–69), kurio Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė, kadangi žala jau atlyginta (1 t., b.l. 79).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. M. bendrais veiksmais su E. R. ir A. M., suduodami smūgius nukentėjusiajam E. M., nežymiai jį sužalojo ir tokiais savo veiksmais jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis P. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis P. M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (2 t., b.l. 18–23).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis P. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą P. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis P. M. neteistas (2 t., b.l. 8-9), tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b.l. 10–15), nebaustas administracine tvarka (2 t., b.l. 7). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis. Nagrinėjamu atveju P. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo P. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (2 t., b.l. 18–23).
Kadangi kaltinamojo P. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti P. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paimtai daiktai – kelnės ir striukė, 2019 m. sausio 4 d. pakvitavimu (1 t., b.l. 64) yra grąžinti nukentėjusiajam E. M., todėl jų klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir nevartoti alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir nevartoti alkoholinių gėrimų.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo metu P. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.
Išaiškinti, P. M., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam P. M..