Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-20-2-00070-2011-6

2013 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam R. N., jo gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei, nukentėjusiajai L. N., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respubliks BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2(dvejiems) metams, įpareigojant R. N. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų L. N., S. N., K. N., uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiomis, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusiosios, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėn., skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo R. N. priteista: L. N., S. N. ir K. N. – po 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos bei 1000 (tūkstantis) litų nukentėjusiajai L. N. – atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d., siekdamas įbauginti savo nepilnametes dukras S. N. ir K. N., jas nuolat sekiojo, menkino, taip pat baugino naudodamas psichinę prievartą, tokiu pačiu tikslu sekiojo ir stumdė sutuoktinę L. N., nuolat ją žemino ir menkino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tokiu būdu sistemingai terorizavo ir baugino naudodamas psichinę prievartą S. N., K. N. ir L. N., t. y. 2009 m. sausio 19 d., apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), grasino L. N. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad išmes iš šešto aukšto bei klausdamas, ar jau nusipirko parašiutą, o grasinimų realumui parodyti liepė jai jį nusipirkti; tuo pačiu dukrai S. N. grasino, kad bet kada gali ją ir K. N. bei jų motiną L. N. išmesti į gatvę; 2009 m. vasario 20 d. L. N. darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Kaune, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, grasino L. N., kad su ja susidoros, sieks, kad ji būtų atleista iš darbo, L. N. darbdaviams teigė, kad ši iš darbo vagia, po to juokėsi iš L. N., kad dabar ją išmes iš darbo, kad ji su dukromis badaus, o jis joms niekuo nepadės; 2009 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje R. N. L. N. gąsdino ir grasino jai neva tai perspėdamas, kad lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti, tuo duodamas jai suprasti, kad pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką; 2009 m. kovo 19 d., apie 6.30 val., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini) ir norėdamas paimti automobilio raktus ir dokumentus, nepilnamečių dukrų akivaizdoje tampė L. N. už rankų po butą; 2009 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu būdu visus šaldytuve buvusius maisto produktus; 2010 m. gruodžio 31 d., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini) šaukė ant dukrų S. N. ir K. N., kad šios netvarkingai gyvena, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu, dukrą S. N. vadino melage, šaipėsi iš judviejų; 2011 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini) tyčia norėdamas prikibti prie dukrų S. N. ir K. N. reiškė nepasitenkinimą jų apranga bei elgesiu, jų akivaizdoje L. N. vadino necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais ,,žiurkė“, ,,kekšė“, ,,sutrauka“, ,,vagis“, sekiojo L. N. ir tyčia stipriai vieną kartą pastūmė, dėl ko ji petimi trenkėsi į sieną, be to pasakė, kad bute viskas yra jo, ką jis nori, tą ir daro, taip pat grasino, kad išmes jas visas iš šeštojo aukšto, kad vieną dieną L. N. su dukromis išlėks į orą, kad L. N. nevaikščios ant žemės, kad jai nebus gyvenimo; 2011 m. sausio 25 d., apie 12.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) nieko prieš tai nesakęs, nepilnametės dukros S. N. akivaizdoje pagriebė kompiuterį, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempdamas per kambarį nunešė į kitą kambarį; tęsdamas nusikalstamą veiką kaltinamasis R. N. aukščiau nurodytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), šaipėsi iš dukrų S. N. ir K. N. drabužių, sakė ,,ką, motka nenuperka“, neleido niekam pas dukras užeiti į svečius, gąsdino, kad jos vieną kartą išlėks į orą, kad viskas į orą išskris, grasino, kad išmes iš šeštojo aukšto, nuolat sekiojo, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, provokavo, šaukė ant jų.

Byloje nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų bei nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, o nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, nors baudžiamojo proceso įstatymas daryti tai draudžia. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas jį pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai turi patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės yra ir turi būti vertinamos tik kaltinamojo naudai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios L. N., jos atstovės, prokurorės prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo R. N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., stengiasi sumenkinti nukentėjusiosios parodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, visą baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), tai yra, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, apkaltinamajame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo R. N. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis paremtas prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje buvo išsamiai išnagrinėti ir priimtame nuosprendyje išdėstyti bei aptarti visi įrodymai: tai ir paties nuteistojo, ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, taip pat ir kiti byloje surinkti duomenys. R. N. savo apeliaciniame skunde apie jokius papildomus įrodymus šioje baudžiamojoje byloje, kurie nebūtų buvę teismo išnagrinėti ir įvertinti, ir kurie būtų turėję ypatingą reikšmę teisingam teismo nuosprendžiui, nenurodo. Nuteistojo skundo motyvas, kad jo kaltė nuosprendyje iš esmės yra pagrįsta vien tik nukentėjusiosios L. N. bei perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. duotais parodymais, kurie, yra nenuoseklūs ir net prieštaringi, niekuo nepagrįstas, nes iš nuosprendžio akivaizdžiai matosi, kad teismo išvados pagrįstos ne tik jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais objektyviais ir nenuginčijamai nukentėjusiųjų parodymus patvirtinančiais įrodymais.

Niekuo nepagrįstas yra ir nuteistojo R. N. skundo argumentas, jog teismas be jokio pagrindo atsisakė patenkinti jo pateiktą prašymą skirti teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę. Teisiamojo posėdžio protokolas akivaizdžiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visus prašymus išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka ir tai padarė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nurodydamas tokių savo sprendimų motyvus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis tokio prašymo jau nebereiškė, be nepageidavo jokio įrodymų tyrimo atlikimo byloje.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina R. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Nuteistojo teiginiai, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku ar jis nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką ar už kelias veikas, yra nepagrįsti. R. N. skundžiamas nuosprendis aiškiai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, jog nuteistasis nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d., siekdamas įbauginti savo nepilnametes dukras S. N. ir K. N., jas nuolat sekiojo, menkino, taip pat baugino naudodamas psichinę prievartą, tokiu pačiu tikslu sekiojo ir stumdė sutuoktinę L. N., nuolat ją žemino ir menkino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tokiu būdu sistemingai terorizavo ir baugino naudodamas psichinę prievartą S. N., K. N. ir L. N., t.y. padarė tęstinį nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Pagal šį straipsnį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumą, yra atsižvelgiama į tai, kaip realumą suprato asmuo, kuriam jis adresuotas, o grasinimo realumui užtenka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos. Asmens bauginimas gali būti išreikštas įvairiais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą sukeliančiais veiksmais, ne tik tiesiogiai išsakant grasinimus ar atliekant kokius nors veiksmus, tačiau ir bendraujant įvairiomis ryšio priemonėmis, tuo labiau, kai iš bendravimo turinio ir ryšio priemonių priklausomybės asmuo, kurio atžvilgiu išsakomi bauginimai suvokia, kas minėtus pranešimus siunčia.

Nuteistasis R. N. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino. Jis neigė atlikęs bet kokius nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąsias. Kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis kaltės ir nepripažino, ji yra patvirtina ne tik nuosekliais nukentėjusiųjų L. N.. S. N., K. N., bet ir liudytojų J.M. G., R. V., V. J., R. B. parodymais, apklaustos specialistės paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis. Nukentėjusioji L. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie nuteistojo veiksmus. Ji nuosekliai parodė kaip ir kokiu būdu nuteistasis sistemingai baugino ją pačią ir jų dukras, kaip gudriai naudojo psichologinę prievartą, sukėlusią joms baimę, stresą ir nerimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios L. N. parodymais, kuriuos patvirtina kiti objektyvius byloje esantys įrodymai, nėra.

Nuteistojo R. N. dukros S. N. ir K. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant pačiam nuteistajam, psichologei ir vaiko teisių apsaugos atstovui. Teisiamojo posėdžio matu šie nukentėjusiųjų parodymai buvo perskaityti įstatymo numatyta tvarka. Abi dukros patvirtino motinos L. N. parodymus apie nuteistojo elgesį, apie tai, kad jos bijo gyventi kartu su tėčių, kad jis nekartą stumdė mamą, kad net yra išvaręs jų draugę. Nukentėjusioji S. N. patvirtino, kad tėtis jai kartą sakė, jog viskas sprogs, kad viskas lėks iš šešto aukšto, kad jis darys ką nori. Jokio pagrindo netikėti šiais mažamečių nukentėjusiųjų parodymais nėra, nes jų apklausose dalyvavusi psichologė S. D. paaiškino, kad S. N. parodymai buvo išsamūs, kad didžiąją dalį jų ji pateikė spontaniškai, tai yra laisvo pasakojimo metu, kad apklausos metu ji verkė, kad prisipažino jaučianti baimę, o tokius jos parodymus atitiko kūno kalbos signalai. Nukentėjusiosios K. N. parodymai apie nuteistojo elgesį taip pat yra pakankamai išsamūs. Pagal mergaičių parodymus galima daryti išvadą, kad jos jautė realią grėsme, kylančią iš tėvo pusės. Jų apklausų metu grėsmės pojūtis dar nebuvo išnykęs, o tai rimtas signalas, kad mergaitės kenčia nuo psichologinės traumos bei patiria šios traumos padarinius – potrauminio streso sutrikimą ir joms yra būtina psichologinė pagalba. Iš jų parodymų seka, kad R. N. keliamos grėsmės objektu jos suvokė esant ne tik savo mamą, bet ir save. Jų parodymų seka ir turinys atitinka jų amžiaus pažintinius gebėjimus. Tam tikri pasikartojimai, nenuoseklumai ar temos pakeitimai atspindi kaip apklausai aktualius įvykius realiai išgyveno mergaitės, kokios detalės ir kokios veiksmų pasekmės joms sukėlė stipriausius neigiamus psichologinius išgyvenimus.

Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojomis kaltinamojo sesuo R. N. – J. ir pusseserė E. N., nuteistojo R. N. elgesį apibūdino palankiai. Visi kiti išnagrinėti įrodymai paneigė nuteistojo bei šių liudytojų parodymus.

Visiškai nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo kaltę paneigia byloje esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nutarimas, kuriuo administracinio pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. nutraukta. Kolegijos nuomone, šis nutarimas niekaip neįtakoja ir nepaneigia šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismo nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo R. N. padaryta veika pagal visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų įvertinimu. Apelianto R. N. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra objektyvus, teisingas ir teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra. skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.