Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas: 1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo; 2) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė pakeista 90 parų arešto, bausmę atlikęs; 3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2020 m. gegužės 17 d., apie 16:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kairės rankos dilbiu sudavė savo sugyventinei K. S. į kairį veido skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad K. S. yra jo sugyventinė, gyvena kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris jai yra priskirtas, kaip socialinis būstas. Turi bendrą sūnų - K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su K. gyvena beveik tris metus, veda bendrą ūkį. 2020 m. gegužės 17 d. dienos metu buvo trise namuose, jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, buvo neblaivus, sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, K. taip pat sėdėjo ant lovos, ji sėdėjo vienoje lovos pusėje, jis kitoje. Su K. pradėjo kalbėti ir sukonfliktavo dėl asmeninių reikalų, konflikto metu jis tyčia kaire ranka jai sudavė į veido kairį skruostą, taip pasielgė apimtas pykčio, smūgis buvo stiprokas. K. iškart sureagavo labai emocionaliai, ji pradėjo šaukti ir iškart skambino į policiją, girdėjo, kaip ji pranešė, jog smurtavo prieš ją. Atvykus policijos pareigūnams jie jį sulaikė ir išsivežė. Konflikto metu namuose buvo ir mažametis jų sūnus K., tačiau jis jo tikrai nesužalojo, mano, jog jis konflikto metu miegojo. Tai ne pirmas kartas kuomet smurtavo prieš K., tačiau pasižada daugiau taip nesielgti, supranta, jog pasielgė neteisėtai, pilnai savo kaltę pripažįsta. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas apsistos pas savo draugą P. G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nesilankys ir su K. nebendraus (b. l. 51–52).

Kaltinamojo R. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 16:00 val., buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos neblaivus sugyventinis R. V. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės rankos dilbiu vieną kartą jai sudavė į kairį veido skruostą, taip jai sukeldamas trumpalaikį fizinį skausmą. Konfliktą matė ir girdėjo jų bendras mažametis sūnus K. S. gim. (duomenys neskelbtini). R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją kreipdavosi ne visais atvejais. Šio įvykio metu jam buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti, todėl į gydymo įstaigą ir Valstybinės teismo medicinos tarnybą nesikreips (b. l. 10–16).

2020 m. gegužės 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji K. S. nurodė, jog ji gyvena jai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu R. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir jų bendru mažamečiu vaiku K. S. gim. (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu niekur nedirba, o R. dirba pagal individualią veiklą. Kartu su R. gyvena apie du metus laiko, veda bendrą ūkį. Ji nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau R. jais piktnaudžiauja. Jos sugyventinis išgėręs alkoholinių gėrimų nuolatos konfliktuoja su ja be jokios priežasties, būna agresyviai nusiteikęs. 2020 m. gegužės 17 d. visą dieną nuo ryto ji, K. ir R. buvo namuose, ankščiau minėtu adresu. Visą dieną su R. nesipyko, tarp jų buvo geri santykiai, tačiau 2020 m. gegužės 17 d. apie 16:00 val., jiems būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir R. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji jam liepė nesikišti į svetimų žmonių asmeninius gyvenimus, o šis pamanė, kad ji jį provokuoja. R. žodinio konflikto metu tapo agresyvus ir kairės rankos dilbiu vieną kartą jai sudavė į kairį veido skruostą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Kilus konfliktui jų mažametis sūnus miegojo tame pačiame kambaryje, tačiau konflikto metu mažametis sūnus pabudo ir matė dalį konflikto. Konflikto metu ji bandė nuraminti R., kadangi bijojo, kad dėl savo ir vaiko saugumo, tačiau šis nesiliovė konfliktuoti, todėl ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją kreipdavosi ne visais atvejais. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo visas įvykio aplinkybes ir šie sulaikė R. Prieš konfliktą ji šiek tiek vartojo alkoholinių gėrimų, pareigūnams atvykus, jai buvo nustatytas 0,25 prom. neblaivumas. R. konflikto metu buvo stipriai neblaivus. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti, todėl į gydymo įstaigą ir Valstybinės teismo medicinos tarnybą nesikreips. Šio įvykio metu jos mažametis sūnus nenukentėjo (b. l. 10–16).

2020 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra penkių aukštų dviejų laiptinių bendrabučio tipo daugiabutis gyvenamasis namas. Butas Nr. 420 yra pirmosios iš kairės laiptinės ketvirtajame aukšte. Pro duris įėjus į butą patenkame į prieškambarį, kuriame kairėje prie sienos stovi spintelė, tiesiai yra praėjimas į kambarį, dešinėje prie sienos stovi šaldytuvas ir spintelė. Kambaryje, stovint nugara į prieškambarį, kairėje prie sienos stovi sekcija su televizoriumi, toliau kairėje stovi stalas, tiesiai po langu stovi išskleista sofa-lova, dešinėje prie sienos stovi spinta ir vaikiška lovytė. Aplinka bute tvarkinga, dėmių panašių į kraują nerasta. Butas vaizdo kameromis nestebimas (b. l. 23–29).

2020 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, 2020 m. gegužės 17 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose K. S. paaiškino, kad jos sugyventinis R. V. ranka trenkė jai į veido sritį vieną kartą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 30–34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės K. S. atžvilgiu: 2020 m. gegužės 17 d., apie 16:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kairės rankos dilbiu sudavė savo sugyventinei K. S. į kairį veido skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 117–118).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 70), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 72), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-594/2020 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 76).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę prokurorės prašomam terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja savo šeimos nario atžvilgiu, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53–54) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 17 d. 17:05 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 10:47 val. (b. l. 43–44, 45–47), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (mėnesiams), įpareigojant R. V. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant R. V. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 17 d. 17:05 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 10:47 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.