Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-03-09 · Administracinė byla Nr. I-584-38/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
I-584-38/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės byla Nr. P438-58/2011
Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Sklypas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybų linija“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T3-324 ir įpareigoti Tarybą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą pagal 2004 m. gegužės 20 d. patvirtintas sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti su priedais. Skunde pareiškėjai paaiškino, kad parengė žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Gineitiškių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone (toliau – ir ginčo teritorija), detalųjį planą, kuriuo numatoma pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, suformuoti sklypus (gyvenamuosius, rekreacinius ir infrastruktūros) ir nustatyti statybos reglamentus bei veiklos apribojimus. Nurodė, kad detalusis planas buvo parengtas ir pirmą kartą pateiktas atsakovei derinti 2005 m. sausio 17 d. Atsakovas 2007 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. T3-138 netvirtinti parengto žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A575-1415-08 pagal pareiškėjų skundą dėl minėto Tarybos sprendimo, 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendime panaikino Tarybos 2007 m. gegužės 11 d. raštą ir įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą. Taryba, 2008 m. spalio 17 d. pakartotinai apsvarsčiusi pareiškėjų parengtą ginčo teritorijos detalųjį planą, nusprendė jo netvirtinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su Tarybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimu. Pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą pagrįstas tais pačiais motyvais, kuriuos LVAT pripažino neteisėtais ir nepagrįstais. LVAT konstatavo, kad „<...> dėl ginčo teritorijos planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. liepos 8 d., ir pagal šias sąlygas pradėtos vykdyti planavimo procedūros, o 2004 m. gegužės 20 d. buvo išduotos patikslintos planavimo sąlygos, kurių patikslinimas <...> neturi reikšmės taikant 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 straipsnio 2 dalį.“ Apeliacinės instancijos teismas taikydamas 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 str. 2 d. nustatė, kad dėl ginčo teritorijos planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. liepos 8 d. Teismas taip pat nustatė, kad dėl ginčo teritorijos buvo sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros. Taigi, ginčo teritorijos detalusis planas turėjo būti baigtas rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai turi būti pagrįsti specialiais reikalavimais, išdėstytais 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo XXIX skyriaus „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ (toliau – ir Nutarimas) 127.9.1. punkte. Pažymėjo, kad Taryba, atsisakydama patvirtinti pareiškėjų parengtą detalųjį planą 2007 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuris LVAT panaikintas 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, taip pat rėmėsi Nutarimo 127.9.1 punktu, nurodydama, kad planuojama teritorija yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų, ir todėl turi būti taikomi Nutarimo 127.9.1. punkto reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nurodė, kad „taikydamas šią teisės normą, 2008 m. vasario 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-756-267/2008) vertino, kad byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog konkretus žemės sklypas yra kaimo teritorijoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas jokia teisės norma nepagrindė ir savo argumento, kad sąlyginėmis ribomis negalima vadovautis nustatant sklypų statybos reglamentus, kai valstybės institucijos nevykdo joms įstatymu nustatytų pareigų siūlyti ir atitinkamu teisės aktu patvirtinti gyvenamosios vietovės (šiuo atveju – Gineitiškių kaimo) teritorijos ribas (Administracinių vienetų įstatymo 10 str.)“. LVAT minėtoje 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje taip pat nustatė, kad bylos aplinkybę, jog žemės sklypai yra Gineitiškių kaime, patvirtina teismui pateikti įrodymai, o atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad planuojama teritorija yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų, ir tuo būdu „atsakovas (Vilniaus rajono savivaldybė) suklydo spręsdamas dėl teisės, kurios pagrindu turėjo būti sprendžiama dėl parengto detaliojo plano, klaidingai aiškino ir taikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 127 punktą, 127.9.1. punktą. Taigi, viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai.“ Teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjų skundą, įpareigojo Savivaldybę iš naujo spręsti dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo, teisę taikant taip, kaip nurodyta šiame sprendime.

Atsakovas ginčijamame sprendime rėmėsi Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. IS-2926(2.2), kuriuo Vilniaus rajono nuolatinė statybos komisija nepritarė pareiškėjų parengtam detaliajam planui. Komisijos sprendimą pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir VAVA). VAVA Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-106 nurodė, kad Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. rašte išdėstyti argumentai, dėl kurių komisija nusprendė nederinti sprendinių, yra nepagrįsti. VAVA sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis ir privalomas. Savivaldybės taryba nepagrįstai remiasi negaliojančiu Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos sprendimu.

Taip pat nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 310 punkto nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2008 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą netvirtinti parengto žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 25 d. Nuolatinės statybos komisijos nariai buvo nuvykę į vietą ir nustatė, kad pareiškėjai savavališkai vykdo statybos darbus. Planuojamojoje teritorijoje buvo nuniokotas vandens telkinio pakrantės gamtinis kraštovaizdis, atgabenta tūkstančiai kubinių metrų grunto, sunaikinta dalis vandens telkinio apsauginių želdinių, sugadintas derlingas žemės sluoksnis. Pakeistas planuojamos teritorijos reljefas, kuris dabar visiškai neatitinka topografinės nuotraukos, padarytos rengiant planą.

Nuolatinės statybos komisijos nariai konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4, 12, 15, 22, 24 straipsnius planai rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. 2004 m. gegužės 20 d. sąlygos detaliajam planui rengti negalėjo būti išduotos, nes Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 6 d. numato, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Nurodytas detalusis planas negalėjo būti rengiamas ir derinamas, nes toks keitimas nenumatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose.

Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje yra saugomas galiojantis specialusis planas „Vilniaus rajono Gineitiškių k. individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalus išplanavimas“, kuris 1998 m. buvo suderintas ir patvirtintas. Plane ginčo teritorijoje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. 2002 m. liepos 19 d. įsakymu iš 10,63 ha žemės sklypo suformuoti du žemės sklypai (0,2415 ha ir 10,3885 ha), 2002 m. spalio 22 d. jiems suteikti kadastriniai numeriai, Nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip suformuoti turto objektai. Šiam turtui (naujai suformuotiems žemės sklypams) sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos 2004 m. gegužės 20 d. Išdavus sąlygas, nuo 2004 m. gegužės 20 d. (detaliojo planavimo sąlygų patvirtinimo) iki 2005 m. sausio 17 d. (prašymo derinti detalų į planą pateikimo) buvo atliekami detaliojo planavimo dokumentų rengimo veiksmai. Esant tokiai situacijai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 d. kategoriškai nurodo, kad „Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus).“ Kadangi pareiškėjai ginčo teritorijoje planuoja statyti gyvenamuosius pastatus, turėtų būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. nuostata, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Tokių planų šiuo metu nėra.

Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. numato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Nuolatinė statybos komisija nustatė, kad pateiktame derinti detaliajame plane užstatymo teritorija numatyta nesilaikant būtino atstumo iki vandens telkinio, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. nuostatoms.

Pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą ir Lietuvos gamtinio karkaso schemą planuojama teritorija yra gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo juostoje.

Vadovaujantis 2001 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 str. l d., „gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas“. Minėto įstatymo 22 str. 6 d. nustatyta, kad „gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus“.

Pažymėjo, kad teisės aktų, patvirtinančių Vilniaus rajono Gineitiškių gyvenamosios vietovės ribas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi, todėl Lietuvos Respublikos adresų registre saugomos ribos laikytinos sąlyginėmis. Valstybės įmonė Registrų centras nėra kompetentinga spręsti, ar Lietuvos Respublikos adresų registre saugomos sąlyginės gyvenamųjų vietovių ribos yra tinkamos ir naudotinos sprendžiant teritorijų planavimo uždavinius ir nustatant statybos reglamentus. 1996 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 651 nurodyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka. Vilniaus rajono savivaldybė pagal šią tvarką neatliko Gineitiškių kaimo, esančio Zujūnų seniūnijoje, gyvenamosios teritorijos ribų nustatymo procedūrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi jokių nutarimų, kurie patvirtintų minėto kaimo ribas. Nurodytus darbus planuojama pradėti 2009 m. Kadangi šio kaimo ribos oficialiai nenustatytos, neapibrėžtos, jų negalima faktiškai nustatyti vietovėje, Vilniaus rajono savivaldybė visiškai pagrįstai ir teisėtai laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 p., 127.9 p. nuostatų. Pareiškėjų sklypai patenka į vandens telkinių apsaugos juostos teritoriją ir tai patvirtina 2002 m. spalio 22 d. valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4110/0800:694 ir kadastrinis Nr. 41100/0800:695).

2001 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 3 p. apibrėžta vandens telkinio apsaugos zonos bei apsaugos juostos sąvoka bei nurodyta, kad „vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio pakrantės ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai griežtesni nei likusioje zonos dalyje“. Apsaugos juosta yra 100 metrų. Pareiškėjų sklypai patenka į apsaugos juostos teritoriją. Pažymėjo, kad pareiškėjų parengtame detaliajame plane pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 127.9.1 p. nustatytas reikalavimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino 2008 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-324 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. 4110/0800:694, Nr. 4100/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano“. Įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. 4110/0800:694, Nr. 4100/0800:695), esančių Gineitiškių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą, parengtą pagal 2002 m. liepos 8 d. išduotas sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti ir 2004 m. gegužės 20 d. išduotas patikslintas planavimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 2003 m. gegužės 1 d. redakcija (galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) nenumatė apribojimų, susijusių su detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės, rengimu. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. vasario 7 d. redakcija, įsigaliojusi 2004 m. gegužės 1 d.) 24 str. 1 d. numatė, kad keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Šios redakcijos įstatymo 22 str. 6 d. buvo numatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi pritarti savivaldybės taryba.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 4, 12, 15, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2466 (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 16 d.) buvo pakeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 6 d. nuostatos, numatant, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jo dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. 2004 m. sausio 15 d. įstatymu Nr. IX-1962 (2004 m. rugpjūčio 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija, įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 16 d.) nustatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovavosi LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008. Minėtame sprendime išspręstas ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T3-138 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano nepatvirtinimo“. Taryba ginčo teritorijos detaliojo plano netvirtino vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d., Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Gineitiškių k. ribos pagal Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 651 nėra nustatytos, įvertinus Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. IS-2926 (2.2), savininkų prašymą ir pateiktus dokumentus. Tarybos motyvai dėl pareiškėjų parengto detaliojo plano netvirtinimo LVAT buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. T3-324 nusprendė netvirtinti parengto žemės ūkio paskirties sklypų esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 19 d., 20 d., 26 str., 3 d., 4 d., 5 d., 27 str. 4 d., Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-470 1 d., 2 d., 4 d., 12 d., 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 127.9.1 papunkčiu. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad parengtas detalusis planas neatitinka 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės išduotų sąlygų, atitinkančių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 19 d., ir 20 d. pateiktą apibūdinimą. Pagal nustatytas sąlygas teritorija turėjo būti padalyta į 20 sklypų, bet detaliajame plane dalijama į 68 sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad minėtame 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendime LVAT konstatavo, kad „apeliacinės instancijos teismas taikydamas 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 straipsnio 2 dalį nustatė, kad dėl ginčo teritorijos planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. liepos 8 d. Teismas taip pat nustatė, kad dėl ginčo teritorijos buvo sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros. Taigi padarė išvadą, kad ginčo teritorijos detalusis planas turėjo būti baigtas rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.“ Konstatavo, kad žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694 ir Nr. 4110/0800:695), esančių Vilniaus r. Zujūnų sen., Gineitiškių k., detaliojo plano rengimui turi būti taikoma 2004 m. sausio 15 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. IX-1962 4 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 2003 m. gegužės 1 d. redakcija (galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) nenumatė apribojimų, susijusių su detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės, rengimu.

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo santykiams taikytino Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, priėjo išvadą, kad Taryba, spręsdama dėl ginčo teritorijos detaliojo plano tvirtinimo, nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2004 m. gegužės 1 d. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime Taryba, spęsdama dėl ginčo teritorijos detaliojo plano tvirtinimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 p., 127.9 p. nuostatomis. Nutarimo 127.9.1. punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Atkreipė dėmesį, kad LVAT minėtame sprendime konstatavo, kad tik byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog konkretus žemės sklypas yra kaimo teritorijoje. Nustatė, kad aplinkybę, jog žemės sklypai yra Gineitiškių kaime, šio kaimo ribose, patvirtina įrodymai: VĮ Registrų centro išduoti pažymėjimai, apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 41-11426, Nr. 41-11427, Nr. 41-11428, apskrities viršininko 2002 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 2925-41, Zujūnų seniūnijos 2004 m. spalio 26 d. raštas Nr. 146, Žemės tvarkymo departamento 2004 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (30)-1.2-3738, Žemės sklypų ir gretimybių urbanistinė – žemėtvarkinė analizė. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nepagrindė savo teiginių kitomis teisės normomis nei 2007 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateiktame atsiliepime į skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T3-138 panaikinimo. Remdamasis byloje esančia medžiaga teismas nustatė, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo teritorija yra ne Gineitiškių kaimo ribose. Teismas priėjo išvadą, kad Savivaldybė skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Nutarimo Nr. 343 127, 127.9 punkto nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (l00)-l 1.81-106, patvirtintu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus, buvo nustatyta, kad „įvertinus Komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. IS-2926(2.2) bei atsižvelgus į 2006 m. gegužės 29 d. Seimo Kontrolierės pažymą Nr. 40-2005/03-1941, Komisijos argumentai – nederinti sprendinių, laikytini nepagrįstais.“ 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte yra padaryta išvada, kad projektų rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūros bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ši išvada patvirtina, kad pareiškėjų parengtas detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir pareiškėjai nepažeidė projektų rengimo derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Minėtas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 str. 8 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, patvirtintais 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 370, teismui nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą netvirtinti pareiškėjų parengto detaliojo plano, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos išvadomis. LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė, iš naujo spręsdama dėl ginčo teritorijos detaliojo plano tvirtinimo teisę turi taikyti taip, kaip nurodyta minėtoje nutartyje. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė nurodyto reikalavimo ir ginčo teritorijos detaliojo plano netvirtino nagrinėjamu atveju netaikytinų teisės aktų nuostatomis, taip pažeisdamas Administracinių bylų teisenos 13 str. 1 d. ir 2 d., 14 str. 1 d. nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, byloje esančią rašytinę medžiagą ir į LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendime padarytas teisės aktų aiškinimo ir taikymo išvadas, teismas konstatavo, kad Savivaldybė 2008 m. spalio 17 d. sprendimu atsisakiusi patvirtinti pareiškėjų parengtą detalųjį planą, neteisėtai rėmėsi ginčo santykiams netaikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, Nutarimo Nr. 343 127, 127.127.9.1 punktais ir Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytais argumentais. Teismas nusprendė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T3-324 panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o Tarybą įpareigojo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą pagal 2004 m. gegužės 20 d. patvirtintas sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti su priedais.

III.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindė šiais motyvais:

1. Teismas neįvertino, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigalioja Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. nuostata, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Tokių planų šiuo metu nėra. 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti projektavimo sąlygų sąvado.

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Buvo nustatyta, kad pateiktas projektas prieštarauja specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimams dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

3. Vadovaujantis 2001 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 str. l d., „Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas“. 22 str. 6 d. nustatyta, kad „Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai buvo nuvykę į vietą ir nustatė, kad UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ savavališkai vykdo statybos darbus. Planuojamojoje teritorijoje nuniokotas vandens telkinio pakrantės gamtinis kraštovaizdis, atgabenta tūkstančiai kubinių metrų grunto, sunaikinta dalis vandens telkinio apsauginių želdinių, sugadintas derlingas žemės sluoksnis. Pakeistas planuojamos teritorijos reljefas, kuris dabar visiškai neatitinka topografinės nuotraukos, padarytos rengiant planą. Teismas neįvertino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą dėl padarytos žalos gamtai nustatymo sklypuose (kad. Nr. 4110/0800:695; 4110/0800:694) ir priemonių Gineitiškių ežero pakrantei rekultivuoti.

4. 1996 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 651 nurodyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka. Detaliai ir konkrečiai nustatyta, kokie privalo būti atlikti veiksmai, kuriuos atlikus būtų laikoma, jog yra nustatytos kaimo ribos. Vilniaus rajono savivaldybė pagal šią tvarką neatliko Gineitiškių kaimo, esančio Zujūnų seniūnijoje, gyvenamosios teritorijos ribų nustatymo procedūrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi jokių nutarimų, kurie patvirtintų minėto kaimo ribas. Nurodytus darbus planuojama pradėti 2009 m. Kadangi šio kaimo ribos oficialiai nenustatytos, neapibrėžtos, jų negalima faktiškai nustatyti vietovėje, Vilniaus rajono savivaldybė visiškai pagrįstai ir teisėtai laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 p., 127.9 p. nuostatų, vienodai taikomų analogiškoms vietovėms prie vandens telkinių, esančių rajono teritorijoje, tam, kad būtų saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis, jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos.

5. 2001 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 3 p. apibrėžta vandens telkinio apsaugos zonos bei apsaugos juostos sąvoka bei nurodyta, kad „vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta-paviršinio vandens telkinio pakrantės ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai griežtesni nei likusioje zonos dalyje“. Apsaugos juosta yra 100 metrų. Kaip nustatyta, pareiškėjų sklypai patenka į apsaugos juostos teritoriją, vadinasi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 p. ,127.9 p. vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Atsiliepimas

Pareiškėjai UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime dėstė šiuos argumentus:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė atsisakė patvirtinti Pareiškėjų parengtą detalųjį planą, vadovaudamasi netaikytinu teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje LVAT įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę per 3 (tris) mėnesius iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą, teisę taikant taip, kaip nurodyta 2008 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1415-08. Šiuo atveju, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, Apeliantas ne tik nevykdo LVAT įpareigojimų, nurodytų 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, bet ir toliau laikosi neteisėtais pagrindais paremtos pozicijos ir tuo būdu piktnaudžiauja suteikiamomis teisėmis bei vilkina procesą

2. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 22 str. 5 d. nustatyta, kad Gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Šiuo atveju pats Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokių planų (t.y. savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo ar specialiojo plano) šiuo metu nėra.

Šalies argumentai

3. Apeliantas neatsižvelgė į 2008 m. rugpjūčio 11 d. LVAT nutartyje nurodytą išaiškinimą, ir apeliaciniame skunde ir toliau nepagristai vadovaujasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343,127.9.1 punktu. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127.9.1 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nurodė, kad „taikydamas šią teisės normą, 2008 m. vasario 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-756-267/2008) vertino, kad byloje esančiu įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog konkretus žemės sklypas yra kaimo teritorijoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas jokia teisės norma nepagrindė ir savo argumento, kad sąlyginėmis ribomis negalima vadovautis nustatant sklypų statybos reglamentus, kai valstybės institucijos nevykdo joms įstatymu nustatytų pareigų siūlyti ir atitinkamu teisės aktu patvirtinti gyvenamosios vietovės (šiuo atveju – Gineitiškių kaimo) teritorijos ribas (Administracinių vienetų įstatymo 10 str.)“. LVAT minėtoje 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje taip pat nustatė, kad bylos aplinkybę, kad žemės sklypai yra Gineitiškių kaime, patvirtina Teismui pateikti įrodymai, o atsakovas (Vilniaus rajono savivaldybė) Teismui nepateikė jokių įrodymų, kad planuojama teritorija yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų, ir tokiu būdu „atsakovas (Vilniaus rajono savivaldybė) suklydo spręsdamas dėl teisės, kurios pagrindų turėjo būti sprendžiama dėl parengto detaliojo plano, klaidingai aiškino ir taikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintu 1992 m. gegužės 12 d. nutarimų Nr. 343 127 punktą, 127.9.1. punktą. Taigi, viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai.“

4. Vilniaus apskrities viršininko administracija Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-106 (pateikta byloje) aiškiai nurodė, kad projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūros bei teritorijų planavimą reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimu esminiu pažeidimu nenustatyta, ir pateikė siūlymą tvirtinančiai institucijai patvirtinti Pareiškėjų parengtą detalųjį planą. Ši išvada patvirtina, kad Pareiškėjų parengtas detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir Pareiškėjai nepažeidė projektų rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeitė ir iš išdėstė sprendimo rezoliucinę dalį taip: „Pareiškėjų UAB „Sklypas“ ir UAB „Statybų linija“ skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T3-324 ir įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą“.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą ir vienodą teisės aktų aiškinimą būtina vadovautis LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008. Minėtoje nutartyje išspręstas ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T3-138 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano nepatvirtinimo“. Taryba ginčo teritorijos detaliojo plano netvirtino vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d., Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punktu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Gineitiškių k. ribos pagal Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 651 nėra nustatytos, įvertinusi Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. IS-2926(2.2). Tokie Tarybos motyvai dėl pareiškėjų parengto detaliojo plano netvirtinimo LVAT buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008 LVAT, taikydamas 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad dėl ginčo teritorijos planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. liepos 8 d. ir ginčo teritorijos detalusis planas turėjo būti baigtas rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Be to, LVAT pabrėžė, kad konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar planuojama teritorija yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų, taip pat nustatė, kad bylos aplinkybę, kad žemės sklypai yra Gineitiškių kaime, šio kaimo ribose, patvirtina įrodymai: VĮ Registrų centro išduoti pažymėjimai, apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 41-11426, Nr. 41-11427, Nr. 41-11428, apskrities viršininko 2002 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 2925-41, Zujūnų seniūnijos 2004 m. spalio 26 d. raštas Nr. 146, Žemės tvarkymo departamento 2004 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (30)-1.2-3738, Žemės sklypų ir gretimybių urbanistinė – žemėtvarkinė analizė. LVAT padarė išvadą, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad planuojama teritorija yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Tokių įrodymų nėra pateikta ir nagrinėjamoje byloje. Kadangi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127 punkte, 127.9.1. punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje), tai darytina išvada, kad ginčo teritorijai Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127 punkte, 127.9.1. punktai netaikytini. LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008 nustatė, kad atsakovo teiginys, kad pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą ir Lietuvos gamtinio karkaso schemą planuojama teritorija yra gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo juostoje, nėra pagrįstas įrodymais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sklypai yra gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo juostoje.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008 buvo nutarta pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-05-11 sprendimą Nr. T3-138 ir įpareigojant atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę per 3 (tris) mėnesius iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą. Vykdant šį įpareigojimą Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė 2008 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą. Vienas iš pagrindinių motyvų buvo tai, kad detalusis planas neatitinka 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės išduotų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį savivaldybės tarybos motyvą, padarė išvadą, kad savivaldybės taryba turėjo remtis 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (l00)-l 1.81-106, patvirtintu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus, kuriame buvo nustatyta, kad įvertinus Komisijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. IS-2926(2.2) bei atsižvelgus į 2006 m. gegužės 29 d. Seimo Kontrolierės pažymą Nr. 40-2005/03-1941, Nuolatinės statybos komisijos argumentai – nederinti sprendinių, laikytini nepagrįstais, tai pat šiame patikrinimo akte konstatuota, kad nebuvo nenustatyta projektų rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūros bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ši išvada patvirtina, kad pareiškėjų parengtas detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėjai nepažeidė projektų rengimo derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o patikrinimo aktas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 str. 8 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, patvirtintais 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 370, teismui nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis, o atsakovas, priimdamas sprendimą netvirtinti pareiškėjų parengto detaliojo plano, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos išvadomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (l00)-l 1.81-106 yra pastaba, pagal kurią ši tikrinimo išvada galioja vienerius metus nuo jos tvirtinimo datos, o nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo metu, kai Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą sprendimą, tai yra 2008 m. spalio 17 d., 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (l00)-l 1.81-106 jau nebegaliojo ir savivaldybės taryba juo jau nebegalėjo remtis. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 9 punktą tvirtinti teikiamas detalusis planas turi būti pakartotinai patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl detalaus plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, privalėjo remtis 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (l00)-l 1.81-106.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybė, iš naujo spręsdama dėl ginčo teritorijos detaliojo plano tvirtinimo, teisę turi taikyti taip, kaip nurodyta 2008 m. rugpjūčio 11 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentavusių teisės aktų nuostatų, įsigaliojusių po 2004 m. gegužės 1 d., taikymu nagrinėjamo ginčo santykiams buvo įvertinti kaip nepagrįsti. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 143 straipsniu, keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies.

V.

Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. spalio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Nr. A822-345/2010.

Šalies argumentai

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nurodo, jog, siekdami įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-345/2010, kreipėsi į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančią instituciją - Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos Vilniaus skyrių, - su prašymu pratęsti 2007 m. kovo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)- 11.81-106 galiojimo terminą arba iš naujo atlikti pareiškėjų parengto detaliojo plano tikrinimą ir išduoti naują patikrinimo aktą. Gavus šios institucijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, paaiškėjo, kad vadovaujantis iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusiais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais institucija negali šių veiksmų atlikti. Todėl, anot pareiškėjų, darytina išvada, kad jiems gavus 2010 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, paaiškėjo naujos aplinkybės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. jog nėra galimybės įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, jog tvirtinti teikiamas detalusis planas turi būti pakartotinai patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pagal Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 9 punktą. Tuo tarpu paaiškėjus, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 9 punktą ir kitus iki 2005 m. balandžio 1 d. galiojusius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus nėra galimybės to padaryti, nėra ir galimybės įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties. Be to, pasak pareiškėjų, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 nukrypo nuo šio teismo administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008 suformuotos praktikos. Todėl buvo neteisingai išspręsta byla ir nepagrįstai sutrikdytas administracinėje byloje Nr. A575-1415-/2008 suformuotos praktikos pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Pareiškėjų manymu, siekiant išvengti teismų praktikos formavimo klaidinga linkme, kai teismas, bylą nagrinėjantis tarp tų pačių šalių, iškilus tokio pat pobūdžio ginčui, priima sprendimą prieštaraujantį anksčiau įsiteisėjusia teismo nutartimi pateiktam teisės normų aiškinimui, procesas administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 privalo būti atnaujintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.

Kartu pabrėžtina, jog proceso atnaujinimas yra ypatingas procesinis institutas, kurio atžvilgiu ABTĮ įtvirtina specialias procesines normas. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė įstatymo nustatytu terminu, t. y. per tris mėnesius nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 2D-9077, su kuriuo siejamas naujų bylos aplinkybių paaiškėjimas, gavimo dienos.

Vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą iš esmės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti, pirmiausia tokios, kurios egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjai įvardina Institucijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-9077, kuriame viešojo administravimo subjektas nurodė, jog negali pakartotinai atlikti patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4110/0800:694; kad. Nr. 4110/0800:695), esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliojo plano projekto tikrinimo ir išduoti naujo patikrinimo akto detaliojo plano projektui, vadovaujantis iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusiu Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teritorijų planavimą reglamentavusiais teisės aktais, kaip tai numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 (prašymo dėl proceso atnaujinimo 9-as priedas). Pažymėtina, jog minėtas Institucijos raštas buvo parengtas jau išnagrinėjus administracinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, be to, iš šio rašto turinio matyti, kad jame Institucija tik išdėstė savo poziciją dėl jau nustatytų ir bylos nagrinėjimo metu buvusių žinomomis administracinės bylos Nr. A822-345/2010 aplinkybių teisinio vertinimo (teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo) ir nekonstatavo jokių naujai paaiškėjusių šios bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad vien tik Institucijos rašte suformuluoti teisiniai argumentai dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių reikšmės vykdant teritorijų planavimo procedūras per se nėra ir negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis esminėmis administracinės bylos aplinkybėmis, egzistavusiomis nagrinėjant šią bylą iš esmės. Todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo keliami klausimai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 vykdymo yra spręstini taikant ne proceso atnaujinimo teisinį institutą, bet ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarką bei šių sprendimų neįvykdymo teisines pasekmes.

Kita vertus, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas, kuriuo papildomai remiamasi pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo, nustato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Pareiškėjų teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 prieštarauja šio teismo praktikai, suformuotai administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjai, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 motyvuojamosios dalies (b. l. 165) turinio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tiesiogiai rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota nagrinėjant administracinę bylą Nr. A575-1415/2008 (apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybė, iš naujo spręsdama dėl ginčo teritorijos detaliojo plano tvirtinimo, teisę turi taikyti taip, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareiškėjai nepagrindė objektyviai egzistuojančios būtinybės užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką ir, atitinkamai, procesas administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 taip pat negali būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte apibrėžtu pagrindu.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas