Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-361-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
1A-37-361-2013
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00712-2008-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
J. M.
Nuteistasis
K. A., D. B., R. K., A. Š.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-361/2013

Teisėjas P. Kontrimas Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00712-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 1.1.8.7.9.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,nukentėjusiajai J. M.,gynėjams advokatams Romui Kersnauskui, Edvardui Staponkui ir Jovitai Usonytei,nuteistiesiems K. A., D. B., R. K. ir A. Š.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. A., A. Š., D. B., R. K. gynėjos advokatės J. U. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009-01-15 iki 2009-06-15, nuo 2010-05-27 iki 2010-12-26 ir nuo 2012-05-10.

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir K. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011-04-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bausmė, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuojama bausmės dalis, atlikta pagal 2011-04-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. M. iš D. B. priteista 12500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš R. K. 12500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš A. Š. ir K. A. po10500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, t. y.: 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S. (dabar M.), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasinamai liepdamas nepilnametei J. S. nusirengti, šiai atsisakius, pavartodamas fizinį ir psichinį smurtą – jėga nepilnametę nukentėjusiąją nurengdamas, grasindamas tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, jėga laikydamas ir spausdamas jos rankas, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą rankos alkūne į veidą, rankomis spausdamas kaklą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kakle, muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ant kairio riešo sąnario, tai nukentėjusiajai J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pargriaudamas ant lovos, užguldamas ir taip palauždamas jos valią bei atimdamas galimybę priešintis, prieš nepilnametės J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad bendrininkavo, pasikėsinant išžaginti nepilnametį asmenį, t. y.: 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su K. A., R. K. ir A. Š., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant A. Š. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., jis pavartojo prieš nepilnametę nukentėjusiąją J. S. fizinį smurtą, tai yra jėga laikė nukentėjusiosios rankas virš galvos, rankomis spaudė jos kaklą, sudavė rankos alkūne vieną smūgį į veidą, tuo pačiu metu K. A. ir R. K. jėga laikant nukentėjusiosios kojas, dėl to A. Š., pasinaudojęs bendrininkų pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, pasikėsino prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji J. S., intensyviai priešindamasi, sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad bendrininkavo išžaginant nepilnametį asmenį, t. y.: 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su K. A., R. K. ir A. Š., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant K. A. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., pavartojo prieš nepilnametę nukentėjusiąją J. S. fizinį smurtą, tai yra jėga laikė nukentėjusiosios rankas prispaudęs prie lovos, dėl to K. A., pasinaudojęs D. B. pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, prieš nukentėjusiosios valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino.

D. B. nuteistas ir už tai, kad su bendrininkų grupe išžagino nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su K. A., A. Š. ir R. K., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra jo paties nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su D. B., K. A. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, prieš nepilnametės J. S. valią du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, tai yra nepilnametę J. S. du kartus išžagino.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su K. A., A. Š. ir R. K., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra jo paties nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su D. B., K. A. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs, laikė jos rankas ir pasikėsino prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į jį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pagriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir laikydamas už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu.

K. A. nuteistas už tai, kad bendrininkavo, pasikėsinant išžaginti nepilnametį asmenį, t. y 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir A. Š., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant A. Š. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., jis pavartojo prieš nepilnametę nukentėjusiąją J. S. fizinį smurtą, tai yra kartu su R. K. jėga laikė nukentėjusiosios kojas, tuo pačiu metu D. B. rankomis spaudžiant jos kaklą, sudavus rankos alkūne vieną smūgį į veidą, dėl to A. Š., pasinaudojęs bendrininkų pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, pasikėsino prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tai yra pasikėsino ją išžaginti, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji J. S., intensyviai priešindamasi, sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti.

Be to, K. A. nuteistas ir už tai, kad su bendrininkų grupe išžagino nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir A. Š., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. B. pavartojus prieš nepilnametę nukentėjusiąją J. S. fizinį smurtą, t. y., jėga laikant nukentėjusiosios rankas prispaustas prie lovos, bei pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, prieš J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino.

Be to, K. A. nuteistas už tai, kad bendrininkavo išžaginant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., A. Š. ir R. K., bute, esančiame J(duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino ir bendrininkavo pasikėsinant išžaginti, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, prieš nepilnametės J. S. valią du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, tai yra nepilnametę J. S. du kartus išžagino.

K. A. nuteistas ir už tai, kad bendrininkavo seksualiai prievartaujant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., A. Š. ir R. K., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – nepilnametę J. S. išžagino ir bendrininkavo pasikėsinant išžaginti, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs, laikė jos rankas ir pasikėsino prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į D. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pargriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir laikydamas už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu.

A. Š. nuteistas už tai, kad su bendrininkų grupe pasikėsino išžaginti nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Š., turėdamas tikslą atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. B. laikant nepilnametės J. S. rankas ir rankomis spaudžiant kaklą, rankos alkūne sudavus vieną smūgį į veidą, R. K. ir K. A. laikant nukentėjusiosios kojas, pasinaudojęs bendrininkų pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, pasikėsino prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji J. S. intensyviai priešindamasi, sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti.

Be to, A. Š. nuteistas ir už tai, kad su bendrininkų grupe išžagino nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Š., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant K. A. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą –pasikėsino nepilnametę J. S. išžaginti, dėl to K. A., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. jėga laikant nukentėjusiosios rankas prispaustas prie lovos, anksčiau D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, prieš J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino.

Be to, A. Š. nuteistas ir už tai, kad bendrininkavo išžaginant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Š., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – pasikėsino nepilnametę J. S. išžaginti ir bendrininkavo ją išžaginant, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, prieš nepilnametės J. S. valią du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, tai yra nepilnametę J. S. du kartus išžagino.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad bendrininkavo seksualiai prievartaujant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Š., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., R. K. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – pasikėsino nepilnametę J. S. išžaginti ir bendrininkavo ją išžaginant, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs, laikė jos rankas ir pasikėsino prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į D. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pargriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir laikydamas už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu.

R. K. nuteistas už tai, kad bendrininkavo, pasikėsinant išžaginti nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., K. A. ir A. Š., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant A. Š. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., jis pavartojo prieš nepilnametę nukentėjusiąją J. S. fizinį smurtą, tai yra kartu su K. A. jėga laikė nukentėjusiosios kojas, tuo pačiu metu D. B. rankomis spaudžiant jos kaklą, sudavus rankos alkūne vieną smūgį į veidą, dėl to A. Š., pasinaudojęs bendrininkų pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, pasikėsino prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tai yra pasikėsino ją išžaginti, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji J. S. intensyviai priešindamasi, sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad bendrininkavo išžaginant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., A. Š. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant K. A. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – bendrininkavo nepilnametę J. S. pasikėsinant išžaginti, dėl to K. A., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. jėga laikant nukentėjusiosios rankas prispaustas prie lovos, anksčiau D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, prieš J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad bendrininkavo išžaginant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., A. Š. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – bendrininkavo nepilnametę J. S. pasikėsinant išžaginti ir išžaginant, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, prieš nepilnametės J. S. valią du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, tai yra nepilnametę J. S. du kartus išžagino.

R. K. nuteistas ir už tai, kad bendrininkavo seksualiai prievartaujant nepilnametį asmenį, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas bendrą tyčią su D. B., A. Š. ir K. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant D. B. atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., kartu su bendrininkais pavartojo prieš J. S. fizinį smurtą – bendrininkavo nepilnametę J. S. pasikėsinant išžaginti ir išžaginant, dėl to D. B., pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, tai yra D. B. nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jos išžaginimu, grasinimais tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, po to A. Š. kartu su K. A., D. B. ir R. K. pasikėsinus nukentėjusiąją išžaginti, po to K. A. kartu su D. B., A. Š. ir R. K. nukentėjusiąją išžaginus, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs, laikė jos rankas ir pasikėsino prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į jį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pagriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir laikydamas už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo išteisinti. Nurodo, kad kaltė neįrodyta, teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, su J. S. jokių lytinių santykių neturėjo, tai patvirtino ekspertas. Neįrodyta, jog jis smurtavo, yra apšmeižtas.

Nuteistasis K. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė. Neneigia, kad buvo kartu su kitais, tačiau praktiškai nebendravo su J. S., nes tai nebuvo jo pažįstama, ir nežinojo, kiek jai metų, su A. Š. greitai išvyko iš to buto ir buvo namuose, tai patvirtino liudytoja J. Š. , kuri gyvena su juo ir augina bendrą vaiką. A. Š., D. B., K. S. vykdami į klubą, pakeliui, prie „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės, jį pasiėmė ir išvyko į Klaipėdos miestą, į klubą jie nepateko, todėl visi nusprendė, jog K. S. susisieks su mergina iš (duomenys neskelbtini) kaimo (dabar žino, kad tai buvo J. S.). K. S. susitarė su J. S. susitikti (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Į sutartą vietą atvyko apie 23 val. J. S. į susitikimą atėjo viena, nors sakėsi ateis su seserimi, ji buvo apsirengusi raudonos spalvos striuke, trumpu mėlynos spalvos džinsiniu sijonu, mūvėjo pėdkelnes bei avėjo ilgaaulius batus, tai patvirtino ir kiti nuteistieji. Tuo metu jie visi keturi buvo išlipę iš automobilio. Pasikalbėjus apie 5 minutes pasidarė šalta, todėl sutarė sėsti į automobilį. Niekas jos į automobilio vidų per prievartą nesodino ir niekas negrasino ir nevertė sėstis. J. S. į automobilį įsėdo pati, niekieno neverčiama. Jis, K. S. ir J. S. atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės, J. S. per vidurį. D. B. sėdo į keleivio vietą, o A. Š. vairavo. Jie sugalvojo važiuoti pramogauti į Kretingą. D. B. pasiūlė nuvykti pas R. K. į svečius. J. S. neprieštaravo pasiūlymui. Važiuojant į Kretingą, pakeliui sustojo degalinėje Plungės rajone, nes vaikinai sugalvojo nusipirkti alkoholinių gėrimų bei maisto. Sustojus degalinėje, J. S. ir K. S. liko sėdėti automobilyje, o kiti išlipo. J. S. paprašė jai nupirkti 0,5 l talpos skardinę sidro bei traškučių. Jis matė, kad J. S. maigė mobiliojo ryšio telefoną, kodėl, nežino. D. B. ir K. A. nusipirko traškučių, mėsainių, o J. S. sidro. Ir visi išvyko į Kretingą. Atvykus prie R. K. namų, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad. namuose nedega šviesa. Suprato, jog R. K. nėra, todėl sugalvojo aplankyti brolius D. ir D. N., gyvenančius Rūdaičių kaime, Kretingos rajone. Vaikinai susisiekė su broliais ir pastarieji neprieštaravo priimti svečius. Į Rūdaičių k. jie atvyko 2008-12-07, apie 1 val. Duris atidarė vienas iš brolių N., nežino, kuris, nes jie dvyniai ir nelabai juos skiria, ir jie visi nuėjo į gyvenamojo namo rūsį. Čia buvo šokama, vartojami alkoholiniai gėrimai. Sidrą gėrė ir J. S., taip pat ji šoko, kadangi garsiai grojo muzika, todėl brolių N. tėvas paprašė juos išeiti iš namų, ir jie išvyko atgal į Kretingą, pas R. K.. Apie 1.20 val. atvykus į vietą (duomenys neskelbtini), D. B. nuėjo į butą ir sutarė su R. K., jog juos įleis pasisvečiuoti. J. S. pati iš automobilio išlipo ir pas R. K. į namus nuėjo pati, niekieno neverčiama. K. S., kuris jau buvo girtas, įnešė į buto vidų ir paguldė ant lovos viename iš kambarių, nes pastarasis buvo visiškai girtas. Į butą pas R. K. atėjo visi ir su savimi atsinešė turėtus alkoholinius gėrimus, kokius tiksliai, pasakyti negali. Pas R. K. namuose svečiavosi R. K. draugė, vardu V. Suėję į buto vidų, visi susėdo kambaryje, kur buvo televizorius. Kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. J. S. sėdėjo D. B. ant kelių. J. S. neprašė jos parvežti namo. Atsimena, kad J. S. klausė, kur yra tualetas, ir R. K. ją lydėjo į lauko tualetą. Jis ir A. Š. alkoholio nevartojo. Pabuvę bute apie 10 minučių, jis ir A. Š. išvažiavo namo. Jam būnant pas R. K. J. S. niekas negrasino, niekas jai pasimylėti nesiūlė, niekas jos nežagino ir nesikėsino išžaginti. Jis pats J. S. nesikėsino išžaginti ir jokios prievartos prieš ją nevartojo. Kokiu būdu jo sperma galėjo atsirasti ant J. S. kelnaičių, negali paaiškinti, nes jis su ja lytiškai nesantykiavo, specialisto išvada tik tikėtina. 2008-12-07, apie 9 val. ryte, jis atvyko į butą ir parvežė J. S. į (duomenys neskelbtini) Važiuojant J. S. nieko nekalbėjo, ant jos veido sužalojimų nesimatė. Teismas nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusioji J. S. (M.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 6 d., po pietų, ji susirašinėjo SMS žinutėmis su iš matymo pažįstamu K. S., ji su juo buvo susipažinusi interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir susitarė su juo ir jo draugais susitikti prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ji patvirtino, kad tarėsi, jog ateis su seserimi ir drauge, bet pastarųjų neišleido tėvai. Ir tą pačią dieną, apie 23 val., nuėjusi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad raudonos spalvos automobiliu „Toyota“ yra atvažiavę keturi vaikinai ir patvirtino, kad iki tol jo, K. A., nepažinojo. J. S. nurodo, kad norėjo išlipti, tačiau niekas jos neišleido ir ji mobiliojo ryšio telefonu bandė prisiskambinti draugei. Rašė jai SMS, bet niekas neatsakė. Savo sesei bei šeimos nariams neskambino ir nerašė SMS, o po to važiavo į Kretingą, tačiau teismas nuosprendyje nurodo, kad liudytoja E. S. paaiškino, kad yra nukentėjusiosios J. S. sesuo, 2008-12-07 ji su seserimi turėjo eiti susitikti su vaikinais, tėvai jos neišleido, todėl į susitikimą apie 23 val. sesuo nuėjo viena. Sakė, kad grįš po valandos. Tą naktį negrįžo. Ryte rado 1 val. nakties sesers parašytą SMS žinutę, kur klausė, ką sesuo veikia. J. grįžo kitą dieną sumušta. Buvo suplėšytos pėdkelnės. Sesuo verkė, pasakė, kad ją išžagino. Namie J. niekas nemušė, o sesers sumušimai atsirado po 2008-12-07 nakties įvykių. Teismas nenurodo tokių parodymų, kad sesuo jau ne pirmą kartą išeina iš namų ir nenakvoja, kad dėl to jų šeimoje yra konfliktų. Teismas nevertino to, jog jei jis kaltinamas tuo, kad 0 val. 30 min. pasikėsino ją išžaginti, o ji nepraėjus pusvalandžiui siunčia seseriai žinutę ne prašydama pagalbos, o su klausimu, ką ši veikianti, tai tik parodo, kad teismas įrodymų visumą vertina tendencingai ir neteisingai, taip pat neatsižvelgta, jog J. S. turėjo telefoną ir gindamasi turėjo galimybę juo pasinaudoti. Teismas nepašalino tokių prieštaravimų ir besąlygiškai tiki nukentėjusios parodymais, nors akivaizdžiai matyti, kad ji meluoja. J. S. nurodo, kad bute buvo moteris (Vijolė), kurią ji pažinojo iš matymo, tačiau neprašė jos pagalbos, taip pat nurodo, kad kai ėjo į lauką, į tualetą, ji neturėjo galimybės pabėgti, tačiau nepasakė, kad bent bandė tai padaryti ar šaukėsi pagalbos. Taip pat ji nurodo, kad meluojama, jog 2008-12-07 apie 1 val. buvo nuvykta į Rūdaičių k., pas brolius N., tačiau jiems meluoti nėra pagrindo.

J. S. prašo priteisti 46000 Lt neturtinės žalos, nes dėl padarytų nusikaltimų jai, ji patyrė didelį stresą, gėdą ir kitus nepatogumus. Po įvykio jai sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybė. Dėl įvykio jos niekas neatsiprašė, ji dėl sveikatos sutrikimų niekur nesikreipė, priešingai, ištekėjo, pasikeitė pavardę. Teismas neaišku kodėl nurodo kitas aplinkybes ar nurodo tas aplinkybes, apie kurias nukentėjusioji teismo posėdžio metu net nepasakojo, todėl neaišku, kaip jos atsidūrė teismo nuosprendyje, nes teismas turi daryti išvadą ir priimti teismo sprendimą tik iš byloje tirtų įrodymų, o ne stengtis savaip interpretuoti liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusioji problemų turėjo ir anksčiau: bėgo iš namų, nelankė mokyklos, gyveno lytinį gyvenimą, be to, bylos nagrinėjimo metu sukūrė šeimą, todėl ieškinys neaiškus. Nepilnametės nukentėjusiosios J. S. (bylos nagrinėjimo metu J. S. buvo pilnametė, todėl nėra aiškus N. S. procesinis statusas) atstovė pagal įstatymą N. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 6 d., apie 22.30 val., jos nepilnametė dukra J. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), o 2008 m. gruodžio 7 d., apie 11.30 val., sugrįžusi į namus, papasakojo, kad ją išžagino trys vaikinai. Dukra verkė. Ji pastebėjo suplėšytas dukros pėdkelnes, J. buvo sutinusi lūpa, matėsi mėlynės ir nudrėskimai ant rankų, spaudimo žymės ant kaklo, nors prieš jai išvykstant iš namų ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kadangi jos dukra J. S. buvo žadėjusi po valandos sugrįžti, 2008 m. gruodžio 7 d., apie 1.30 val., ji skambino į dukros mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šis buvo išjungtas. N. S., kaip nurodoma nuosprendyje, parodė, kad dėl išžaginimo jos nepilnametė dukra J. S. patyrė fizinį smurtą ir didelį šoką, dėl šio įvykio jai buvo reikalinga psichologo pagalba, pasidarė sunku su ja bendrauti, ji nebegalėjo mokytis, tačiau, kaip matyti, ji ir anksčiau konfliktavo su tėvais, blogai mokėsi, nepareidavo naktimis namo. Taip pat teisme apklausta liudytoja L. S. paaiškino, kad 2008-12-07 d, apie 10 val. ryto, pakeliui į darbą užėjo pas R. K. atsigerti kavos. Į butą pateko pro neužrakintas duris. Kambaryje buvo R. K., jo draugė V. bei jauna mergina, dabar žino, kad tai J. S., ir ji pasiūlė jai paruošti arbatos, o pastaroji sutiko. Kiek vėliau į kambarį įėjo K. S. ir atsigėrusi kavos, ji išėjo į darbą, jokių sumušimų ant J. S. ji nematė ir pastaroji nieko jai nepasakojo, o sėdėjo kartu ir gėrė kavą. Kaip liudytoja apklausta V. S. parodė, kad 2008-12-06 svečiavosi pas pažįstamą R. K. ir vėlai vakare pas jį atvyko vaikinai su J. S.. Panašiai po 1 val. atvykę asmenys nuėjo miegoti į kitą kambarį. Ji ir R. K. liko miegoti kitame kambaryje. Niekas prievartos prieš merginą nevartojo. Miegodama ji jokio triukšmo negirdėjo. Naktį ėjo į laukinį tualetą ir buto durys nebuvo užrakintos. Grįžusi iš tualeto, ji durų neužrakino. Atsikėlusi ryte, visa kompanija gėrė arbatą, kavą. Ji nepastebėjo, kad J. S. būtų suplėšyti rūbai ar ji būtų sumušta. J. S. niekuo nesiskundė ir nieko neprašė. Liudytojai D. N. ir D. N. buvo apklausti ir jų parodymai užfiksuoti 2010-11-04 nuosprendyje ir ten jie parodė, kad tikslios datos nepamena, bet 2008 metų žiemą, jau po 24 val., pas juos į namus, kur gyvena su tėvais, (duomenys neskelbtini), atvyko kaltinamieji su mergina (dabar žino, J. S.). Ji buvo apsirengusi raudona striuke bei žydros spalvos džinsiniu sijonu. Vaikinai atsivežė alkoholinių gėrimų. Visa kompanija svečiavosi namo rūsyje. J. gėrė sidrą, kiti gėrė atsivežtą alkoholį. Grojo muzika. J. šoko viliotinį. Jų tėvas, išgirdęs triukšmą, liepė svečiams važiuoti namo, ir pastarieji išvyko, prieš J. smurto niekas nevartojo ir ji pati buvo geros nuotaikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai jų net nenorėjo apklausti ir nesiaiškino, ar tikrai pas juos buvo J. S.. Teismas 2010-11-04 nuosprendyje nurodo, kad liudytoja V. G. (S.) paaiškino, kad ji 2008-12-07 atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes ji dirba Plungės rajono PK tyrėja. Ji apklausė nukentėjusiąją J. S. bei atliko būtinus kitus tyrimo veiksmus. Atsimena, kad apklausos metu J. S. verkė. Atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji vadovavosi BPK, tačiau teismas neaptarė procesinių pažeidimų ir neaptarė jos parodymų, kaip tuo pat metu buvo paimti nukentėjusiosios daiktai ir pati nukentėjusioji buvo tuo pat metu ir pas gydytojus, ir savo namuose, kodėl paimti daiktiniai įrodymai nebuvo aprašyti, individualizuoti, nufotografuoti, kodėl paimtų kelnaičių ir ekspertui nusiųstų kelnaičių skiriasi spalva, neaptarė to, kad tyrėja nematė jokių sužalojimų ant J. S., o tai yra neteisėtas įrodymų rinkimas ir esminiai proceso pažeidimai. Priimant 2010-11-04 nuosprendį buvo apklausta liudytoja J. J. ir teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad ji paaiškino, kad ji dirba Kretingos rajono PK tyrėja. Jai 2009 metų pradžioje iš Plungės rajono PK buvo perduota J. S. išžaginimo byla. Šioje byloje ji atliko keletą ikiteisminio tyrimo veiksmų, bet ikiteisminio tyrimo nebaigė. Atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji vadovavosi BPK, tačiau teismas nemini tokių aplinkybių, kad ji negalėjo atsakyti, kaip ji gavo daiktinius įrodymus ir kodėl ji gavusi sudaro daiktų aprašą, kuris skiriasi individualiais požymiais nuo poėmio akto, ji daro daiktų (daiktinių įrodymų) fotografijas ir nurodo, kad daiktai buvo pateikti bendroje dėžėje, ir jei jie buvo atsiųsti su byla, vadinasi, turėjo būti šios bylos daiktiniai įrodymai ir ji pirmą kartą byloje juos nufotografavo. Taigi byloje buvo netinkamai paimti, įforminti, persiųsti daiktai, neaišku, kodėl po ekspertizės apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir pridedami prie bylos. Taip pat tyrėja negalėjo atsakyti, kodėl ji įvykio vietą apžiūrėjo viena po daugiau kaip pusės metų, kai ten jau pusę metų gyveno kiti asmenys ir bute buvo kiti baldai, neaišku, ar išvis tas pats butas apžiūrėtas, taip pat kodėl buvo nuspręsta nekviesti ir neapklausinėti liudytojų, kurie paliudijo teisme, kad buvo važiuota į Rudaičius ir kad bute buvo kitos moterys, kurių pagalbos neprašė J. S., kodėl buvo daromas du kartus atpažinimas ir jis, K. A., atpažintas antrą kartą, o tai ir patvirtina, kad jis su J. S. nebendravo ir trumpai buvo bute, o automobilyje ji jam buvo už nugaros. Teismas remiasi specialisto išvada Nr. G 422/08 (07), tačiau neaišku, jei nukentėjusiąją pasikėsino išžaginti ir du kartus naudojant prievartą išžagino, tai kodėl yra padaryti tokie nežymūs sužalojimai, nors tai darė keturi asmenys. Išvadą teisme paaiškino ekspertas, kuris nedarė ekspertizės, nematė J. S. ir tik prieš teismo posėdį gavo aktą, kurį ir komentavo, nors teismas buvo nusprendęs iškviesti kitą ekspertą tą, kuris darė ekspertizę. Teismas turėjo aptarti visas nurodytas aplinkybes ir neatitikimus, o ne tikėti J. S. prieštaringais ir logiškai nepaaiškinamais parodymais. Teismas besąlygiškai atmeta jo ir kitų parodymus, liudytojų, bendravusių su J. S., parodymus, nevertina tyrėjų padarytų pažeidimų. Teismas iš pradžių ketino apklausti minėtus liudytojus bei pareigūnus, skirtos sankcijos už neatvykimą, tačiau vėliau atsisakyta juos kviesti nurodant, jog tai bylos vilkinimas, tačiau taip pažeidžiamos gynybos teisės. Teismas netyrė bylos nešališkai, todėl nebuvo galima įrodyti nekaltumo.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad į bausmės laiką neįskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-01-19 iki 2009-01-21, nusikaltimo nepadarė, neneigia, jog buvo kartu su kitais, bet su J. S. praktiškai nebendravo, nes ji ne jo pažįstama, nežinojo, kiek jai metų, jis alkoholio negėrė, nes vairavo automobilį, tai patvirtino ir kiti. Apeliantas skunde atkartojo savo duotus parodymus apie to vakaro aplinkybes, kada ir kur jie susitiko su J. S., nurodytos aplinkybės analogiškos toms, kurias savo skunde mini ir kitas nuteistasis K. A.. Nežino, kokiu būdu jo sperma galėjo atsirasti ant J. S. kelnaičių, nes su ja lytiškai nesantykiavo, Z. neprisistatinėjo, kodėl jį draugai taip vadino, nežino. J. S. sumokėjo 2000 Lt už tai, kad nekaltintų ir pasakytų tiesą, tačiau ji pareikalavo daugiau pinigų, civilinio ieškinio nepripažįsta. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkartoja ir nuosprendyje nurodytus J. S., E. S., N. S., L. S. bei V. S. parodymus, nurodo analogiškus prieštaravimus kaip ir K. A., pažymi, jog J. S. meluoja, nesutinka su tuo, jog nukentėjusioji patyrė žalą, teigia, jog turėdama galimybę prašyti pagalbos, to nedarė. Ir K. A., ir A. Š. atkreipia dėmesį į tyrėjų padarytus pažeidimus, įvykio vietos apžiūrą, specialisto išvadą bei nustatytus sužalojimus, į tai, jog neapklausti liudytojai (pvz., K. S.), kuriuos teismas iš pradžių ketino apklausti, tačiau to ir nepadarė. Taip pat minimi 2010-11-04 nuosprendyje užfiksuoti D. N., kuriai J. S. naktį rašė ir klausė, ką ši veikia, paaiškinimai, minimi ir brolių N. parodymai apie apsilankymą jų namuose Rūdaičių k. Nuteistasis apeliaciniame skunde, nesutikdamas su priteisiama žala, nurodo, jog žala priteisiama J. M., nors ieškovės – nukentėjusiosios – yra dvi. Teigia, kad kaltinimo epizodai yra perrašyti iš kaltinamojo akto, o tai rodo, jog priimtas sprendimas šališkas.

Nuteistojo R. K. gynėja advokatė J. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau teismas 2012-10-08 apkaltinamąjį nuosprendį R. K. priėmė remdamasis tik vienintelės nukentėjusiosios J. S.-M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei trumpais jos parodymais teismo posėdžio metu, kadangi dėl susijaudinimo teismo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo toliau duoti parodymų. Nukentėjusiosios parodymai buvo išgalvoti, nenuoseklūs ir prieštaringi, visiškai neatitinkantys tikrovės, galbūt jai siekiant savanaudiškų tikslų. Teismas visiškai neatsižvelgė į R. K. parodymus, jog jis minėtą savaitgalio vakaro laiką leido su savo tuometine drauge V. S. – buvo nuėję į šokius, o po grįžo į R. K. namus poilsiauti, dėl to visiškai nepageidavo bet kokių pašalinių asmenų, tuo labiau svečių visai nakčiai. D. B. su kompanija vizitas jam buvo visiškai netikėtas, tačiau svečiams atsakyti jam nepavyko, todėl teko juos priimti į vidų ir jo šventinis vakaras buvo sugadintas. Nukentėjusioji J. S., kurios tuo metu jis nepažinojo ir pamatė pirmą kartą, buvo linksma, su nuotaika, bendravo su visais, R. K. paklausus, kiek jai metų, ji atsakė, jog aštuoniolika. R. K. pasakė, jog ji neturi proto naktimis važinėti po svetimus butus su keturiais vyriškiais, ir pridūrė, jog šiuo atveju jai pasitaikė normalūs vaikinai, o kitą kartą tokia kelionė gali baigtis labai blogai, tačiau tokios R. K. pastabos nukentėjusiosios nesutrikdė, ji neprašė jokios pagalbos. D. B. ir R. K. nešant girtą K. S. į namus, nukentėjusioji pati iš paskos įėjo į namus. Pati nukentėjusioji nurodė 2010-07-26 teismo posėdžio metu – R. K. nežinojo, kiek jai metų (2010-07-26 teismo posėdžio protokolas). Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, kad R. K. nebuvo žinoma, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Kaip nurodė nuteitasis R. K., jo tuo metu nuomojamas butas buvo labai mažas – tik virtuvėlė 6 kv. m ir du nedideli kambariai: 9 kv. m ir 18 kv. m, iš lauko patenkama iškart į virtuvėlę, o po to į kambarius, didesniame kambaryje tą vakarą R. K. buvo įsikūręs su savo drauge V. S., kur ir suėjo visi svečiai. Bute buvo ribota galimybė miegoti tokiam dideliam skaičiui žmonių, nors jau buvo gerokai po vidurnakčio, atvykusi kompanija elgėsi visiškai nevaržomai, išgėrė R. K. alaus atsargas. R. K. kompanijos paklausė, ką jie mano daryti, nes didžiajame kambaryje ketino miegoti pats R. K. su savo drauge, o mažajame kambaryje buvo tik viena miegamoji sofa, kitoje lovoje buvo paguldytas girtas K. S., kaip ir kas su kuo miegos, R. K. nerūpėjo. Kai nukentėjusioji pasiprašė į tualetą, nuteistasis R. K. pats pasisiūlė ją palydėti, nes tualetas buvo įrengtas kieme ir pirmąkart atvykus tamsoje reikėjo jį parodyti; nukentėjusiąją lydint lauke, ji niekuo nesiskundė, neprašė ją gelbėti ar jai padėti, nebandė ir bėgti, nors namas yra prie pat gatvės, kieme įrengto tualeto durys atsidaro tiesiai į gatvę, kiemas nėra aptvertas jokia tvora, nuo tualeto durų iki gatvės – vos keletas metrų, gatvėje šalia pilna gyvenamųjų namų, R. K. nuomojamo buto 2 aukštų name yra dar keli butai, kuriuose gyvena kiti asmenys, taipogi nuomojamas namas yra visai šalia Kretingos policijos komisariato, vos už keliasdešimt metrų, ji su mašina pro jį pravažiavo, todėl puikiai žinojo, kad jis yra visai šalia, tai nurodė ir kiti nuteistieji, taigi, jeigu nukentėjusioji būtų jautusi nors kokią grėsmę, būtų galėjusi garsiai kviesti pagalbos ir ją būtų išgirdę ne tik nuomojamo buto kaimynai, šalia esančių namų gyventojai, bet dargi būtų girdėjęsi ir šalia esančio policijos komisariato kieme. Lydint nukentėjusiąją iki lauko tualeto, nuteistasis R. K. jos nelaikė nei už rankos, nei už kitur, kas jai būtų galėję palaužti valią pasipriešinti, dargi R. K. ją buvo kuriam laikui palikęs vieną, kadangi pats buvo pasukęs už kampo atlikti gamtinių reikalų bei vėliau pirmas nuėjo iki namo įėjimo tam, jog uždegtų šviesą nukentėjusiajai, kad matytųsi kelias. Taip pat atkreiptina į vėlgi prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, teismo posėdžio metu 2012-09-14 nukentėjusioji, klausiama, kiek metrų buvo nuo lauko tualeto iki gatvės, nurodė, jog ten išvis nebuvo jokio lauko tualeto, kai anksčiau apklausiama yra nurodžiusi, jog kai R. K. buvo ją išvedęs į lauką, stovėjo nusisukęs į ją nugara ir ji turėjo galimybę parašyti žinutę tėvams (2010-07- 26 teismo posėdžio protokolas), nors prieš tai buvo nurodžiusi, jog telefonas iš jos tuo metu jau buvo atimtas, bei nurodė, jog tualetas buvo lauke (2009-11-04 apklausos protokolas). Jiems grįžus į kambarį R. K. suprato, jog nukentėjusioji ir D. B. eina miegoti į mažąjį kambarį, kur buvo laisva miegamoji sofa, o K. A. ir A. Š. išvažiuoja namo. R. K. buvo vienu metu įėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji ir D. B., kai buvo garsiai kažkas subildėjęs, paėmė numestą sofos užtiesalą, kad jo nesuteptų, ir užmetė ant miegančio K. S.. Tuo metu prie kambario durų buvo priėjusi V. S. ir matė, jog R. K. kambary teužtruko tik keletą sekundžių ir su ja grįžo į kambarį, po to jie su V. S. nuėjo miegoti ir kartu išbuvo iki ryto, tai apklausiama patvirtino liudytoja V. S.. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į R. K. nurodytas reikšmingas aplinkybes – kambaryje, kuriame miegojo D. B. ir nukentėjusioji, tarp dviejų lovų tebuvo likęs tik 50 cm praėjimas, tad 4 asmenims stovėti minėtame tarpe fiziškai nebuvo jokios galimybės, už miegamosios sofos, ant kurios miegojo D. B. su nukentėjusiąja, galo nebuvo likęs jokio tarpo tarp lovos krašto ir sienoje esančios krosnies, kambario durys atsidaro būtent į tą pusę, todėl fiziškai nebuvo jokios galimybės nė vienam asmeniui užlįsti už šios sofos galo tam, kad galėtų laikyti nukentėjusiosios kojas ar rankas. Atitinkamai kitame sofos gale stovėjo stalas, ant kurio dargi buvo pastatytas televizorius, tai vėlgi apribojo galimybę užlįsti už sofos galo tam, kad galėtų laikyti nukentėjusios rankas ar kojas. Sofos ilgis – 2,20 cm, plotis – 1,40 cm, šalia stovinčios lovos, ant kurios miegojo K. S., ilgis – 2 m, buto planą R. K. yra pateikęs teismui šioje byloje, tačiau teismas visiškai į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai minėtą kambarį apžiūrėjo tik po beveik 8 mėnesių, kai jau R. K. buvo iš jo išsikraustęs ir buvo pakeistas kambario apstatymas baldais, tai užkirto savalaikę galimybę išsiaiškinti šiai bylai labai reikšmingas aplinkybes – ar pagal nukentėjusiosios parodymus yra įmanoma esant tokiam kambario apstatymui, koks buvo 2008 m. gruodžio 7 d., kambaryje aplinkui lovą sustoti 4 asmenims ar keliems asmenims dargi užlįsti už sofos galų. Byloje esantis 2009-07-30 įvykio vietos apžiūros protokolas visiškai neatspindi tuo metu buvusių faktinių aplinkybių, kambario matmenų, nes pagal šį protokolą kambarys tapo daug didesnis – 21,42 kv. m, nors realiai jis yra 18 kv. m. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, jog 2009-01-06 nukentėjusiajai duodant parodymus vietoje, ji nenurodė nei buto, nei kambario, nei lovos, kurioje neva buvo išžaginta, nes net nebuvo įeita į minėtą butą, o būtent tuo metu butas dar tebebuvo apstatytas taip, kaip buvo 2008-12-07, kadangi tuo metu jame tebegyveno R. K.. Taigi akivaizdu, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo nuteistieji prarado realią galimybę teismui pateikti juos teisinančias aplinkybes, t. y., jog esant tokiam nuteistojo R. K. nurodytam buto apstatymui ir esant 18 kv. m kambario plotui, objektyviai nebuvo jokios fizinės galimybės keturiems vyrams įeiti į kambarį ir bendrininkaujant prieš nukentėjusiąją pavartoti fizinį smurtą jos nurodytu būdu: atsistoti už sofos galų ir dviem vyrams laikyti ją už kojų, o D. B. atsistoti už kito sofos galo ir laikyti ją už rankų, iškeltų virš galvos, ir kartu laikyti galvą prispaudus alkūne už kaklo, dar vienam vyriškiui bandyti atlikti lytinį aktą. Be to, nelogiškai atrodo ir toks nukentėjusiosios teiginys, jog veikiant brutalia jėga keturiems vyrams, ji būtų galėjusi ištraukti kojas ir jomis spardydama nustumti nuo savęs vyriškį. Teismas neatsižvelgė, jog nukentėjusiosios parodymai nuolatos kito – tai nukentėjusioji nurodo, jog ji išsilaisvino iš D. B. rankų ir tuomet ji sudavė K. A. į krūtinę bei jį nustūmė nuo savęs, o po to visi vyriškiai išėjo iš kambario (2010-11-04 nuosprendis, b. l. 10), tačiau akistatos metu su A. Š. nukentėjusioji priešingai teigė, jog ji aktyviai spardėsi, pirmąkart nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji tvirtino, jog ji koją ištraukė tik iš R. K. rankų ir nuspyrė A. Š. nuo savęs. Be to, ir teismo ekspertas, apklaustas bylą nagrinėjant pirmąkart pirmosios instancijos teisme, atmetė galimybę, jog nukentėjusioji galėjo ištraukti kojas iš R. K. ir K. A. rankų, jeigu jie jėga būtų laikę jos kojas ir rankas, bei patikslino, kad turėjo likti rankų spaudimo žymės ant kojų čiurnų, jeigu nukentėjusioji spardėsi. Tačiau teismo eksperto pateiktoje specialisto išvadoje nėra nustatyta jokių sužalojimų ant kojų. O ir nelogiškai atrodo, kad R. K. atsivedęs nakčiai į svečius moterį, jos akivaizdoje dalyvautų kitos jaunos merginos žaginime, be to, kaip nurodė R. K., praeityje jo paties duktė buvo išžaginta, todėl žino, ką tai reiškia, ir jam net minties nekiltų šitaip pačiam pasielgti. Teismas visiškai nevertino liudytojos L. S. parodymų, kuri nurodė, jog atėjusi kitą rytą pas R. K. į svečius matė nukentėjusiąją besišypsančią, geriančią kavą ir sėdinčią K. S. ant kelių, jos rūbai nebuvo suplėšyti, smurto žymių ant jos kūno nesimatė, kaip ir nesimatė, jog ji būtų buvusi nuskriausta. Jai atėjus, R. K. buto durys buvo atrakintos. Taigi neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji, bijodama būti „paauklėta“ tėvų dėl naktinio negrįžimo namo, galėjo pati susiplėšyti pėdkelnes ir imituoti išžaginimą, siekdama pasiteisinti prieš supykusius tėvus. Liudytoja V. S. irgi nurodė, jog joks smurtas prieš nukentėjusiąją nebuvo vartojamas, rytą ji niekuo nesiskundė. Jokių sužalojimų nenurodė ir nukentėjusiąją apklaususios tyrėjos. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog būdavo, kad pas tėvus negrįždavo paromis. Kaip ir nurodė pirmąkart nagrinėjant baudžiamąją bylą jos sesuo bei mama, nukentėjusioji neklausė tėvų, naktimis nepareidavo per mėnesį po 2–3 kartus, tėvai yra ieškoję nukentėjusiosios ir su policija, 16 metų buvo pabėgusi pas vaikiną į Plungę, dėl to tuo metu buvo šeimoje kilę problemų ir jų šeima netgi vaikščiojo pas psichologus, kad padėtų išspręsti problemas su nepaklusnia nepilnamete dukra, tai akivaizdžiai charakterizuoja nukentėjusiąją kaip laisvo elgesio merginą, linkusią naktis praleisti vyriškose kompanijose. Be to, teismas visiškai nevertino to fakto, jog, kaip nurodė visi nuteistieji, tiek apklausti kaip liudytojai broliai N., minėtą vakarą nukentėjusioji su visa kompanija dar prieš jai atvykstant pas R. K. į namus, buvo nuvykusi su jais pas N., gėrė sidrą, nors duodama parodymus, neigė, jog vartojo alkoholį, šoko viliotinį, kol jų kompaniją iš brolių namų išvarė N. tėvas, taigi akivaizdu, jog pati nukentėjusioji vyriškoje kompanijoje elgėsi labai laisvai ir dargi juos provokavo savo elgesiu ir niekas net nebandė palaužti jos valios ir vežtis ją kur nors prieš pačios nukentėjusiosios valią. O ir V. S., pamačiusi nukentėjusiąją ir ją atpažinusi kaip savo sūnaus pažįstamą, iškart įspėjo R. K., jog vyrai su ja jau turi problemų. Nors nukentėjusioji teigė, jog ji buvo įbauginta, patamsyje nematė ir nesuprato, kur ją veža, buvo labai išsigandusi D. B. grasinimų, tačiau pati teismui nurodė, kad važiuodama mašina, rašinėjo žinutes draugei ir seseriai. Tačiau šiose žinutėse tebuvo klausimai: „ką veiki?”, nebuvo jokio pagalbos prašymo. Nors nukentėjusioji teismui teigė, jog rašinėjo žinutes, nes paskambinti sąskaitoje nebuvo pinigų, tačiau skambutis bendrosios pagalbos telefono numeriu yra nemokamas, taigi darant prielaidą, jog nukentėjusiajai buvo iškilęs pavojus, ji galėjo telefonu išsikviesti pagalbą telefonu. Vėlgi prieštaringai atrodo ir nukentėjusiosios motinos N. S. parodymai 2008-12-08 apklausos metu, kai ji nurodė, jog jai duktė, t. y. nukentėjusioji, nurodė, jog ji važinėjosi su keturiais nepažįstamais draugais, kurie ją išžagino. Kadangi nukentėjusioji važinėjosi su K. S., D. B., A. Š. ir K. A., taigi akivaizdu, kad į tų keturių vyrų sąrašą, su kuriais nukentėjusioji važinėjosi ir neva jų tą patį vakarą buvo išžaginta, R. K. nepateko. Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nukentėjusioji tik vėliau pradėjo duoti parodymus, jog neva prie jos išžaginimo prisidėjo ir R. K.. Be to, teismas nevertino ir to fakto, kad R. K. nuomojamo buto durys buvo nuolat darinėjamos, nes kartas nuo karto iš kompanijos vis kas nors išeidavo naktį į lauko tualetą, tad akivaizdu, jog R. K. negalėjo užrakinti lauko durų ir rakto laikyti paslėpęs, taip neva užkirsdamas galimybę nukentėjusiajai išeiti savanoriškai iš buto. Nuteistasis R. K. negali būti atsakingas už D. B. ar kitų asmenų veiksmus, atliktus jam nežinant. Todėl akivaizdu, jog šioje byloje teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį R. K., remiantis vien tiktai prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti įrodymai, kad nuteistasis R. K. yra padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, bei nepagrįstai teismas atmetė ar visiškai nevertino nuteistąjį teisinančių įrodymų - liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymų, specialisto išvados dėl nukentėjusiosios sužalojimo, buto išdėstymo plano ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

D. B., A. Š., K. A. ir R. K. pagrįstai pripažinti kaltais dėl nepilnametės išžaginimo, o D. B. ir dėl seksualinio prievartavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose prašo išteisinti, neigia turėję lytinių santykių su nukentėjusiąja J. M. (S.). Apeliantai taip pat skundžiasi, jog remiamasi tik prieštaringais nukentėjusiosios parodymais.

BPK 20 straipsnyje apibrėžta įrodymų sąvoka. Pagal šio straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, svarbu tai, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išžaginimo bylose, nukentėjusiosios parodymai bei eksperto išvados yra itin reikšmingi, įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini svarbiais įrodymais.

Šioje byloje nukentėjusioji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo nuosekli dėl esminių aplinkybių. J. M. parodė, jog, nusivedęs į kitą kambarį, pirmiausia su ja prieš jos valią lytiškai santykiavo D. B., kuris ją per prievarta nurengė, grasino pavartosiąs smurtą, todėl ji nešaukė, verkė. Išeidamas iš kambario, D. B. išsinešė jos rūbus, netrukus į kambarį atėjo D. B., A. Š., K. A. ir R. K.. R. K. nuo jos nutempė antklodę, D. B. sugriebė už rankų ir laikė, R. K. ir K. A. laikė jos kojas, o A. Š. bandė su ja lytiškai santykiauti, tačiau jam tai nepavyko, kadangi ji aktyviai priešinosi. Po to kambaryje liko tik D. B., kuris su ja bandė santykiauti analiniu būdu, tačiau dėl jos priešinimosi nepavyko, po to ją privertė santykiauti oraliniu būdu. D. B. išėjus, įėjo K. A., kuris su ja lytiškai santykiavo, ji nebesipriešino, nes nebeturėjo jėgų. Jam išėjus įėjo D. B., atnešė rūbus, atsigulė šalia jos ir užmigo. Sužalojimus jai padarė D. B.. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė nukentėjusiąją J. M., kuri ir apygardos teismo posėdyje pakartojo paminėtas aplinkybes dėl seksualinės prievartos prieš ją. Taigi nukentėjusioji nuosekliai nurodė kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus.

Nuteistasis D. B. pirmosios instancijos teisme pradėjo neigti, jog turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, tokią poziciją jis pakartojo ir apeliaciniame skunde. Tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis neneigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, tik tai vykę abipusiu sutikimu, tačiau apelianto nurodomą aplinkybę apie tariamą abipusį sutikimą paneigia nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada bei joje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kakle, lūpoje, dilbyje, rieše. Nors apeliantai K. A., A. Š. kelia klausimą, kodėl nustatyti tik nežymūs sužalojimai, kai prieš nukentėjusiąją prievartą naudojo keturi asmenys, tačiau tokie argumentai nepaneigia jų kaltės, kadangi apeliantams inkriminuojamas ne sveikatos sutrikdymas, o išžaginimas ir seksualinis prievartavimas, smurtas vartotas tik kaip priemonė palaužti pasipriešinimą, taigi sveikatos sužalojimo mastas šiuo atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Be kita ko, objektyviai konstatuoti sužalojimai visiškai sutampa su pačios nukentėjusiosios nurodytais D. B. padarytais sužalojimais, siekiant palaužti jos pasipriešinimą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita specialisto išvada apie ant jos kelnaičių likusių biologinių pėdsakų priklausomybę A. Š. ir K. A.. Nė vienas jų negalėjo paaiškinti, kaip jų spermos galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kelnaičių, nors patys teigia su ja lytinių santykių neturėję. Apeliantai K. A. ir A. Š. abejoja, ar šioje išvadoje minima J. S. yra nukentėjusioji šioje byloje, tačiau akivaizdu, jog minima „S.“ pavardė tik techninė klaida dokumente, kadangi iš aprašomosios dalies matyti, kas, kada pateikė tyrimo objektą, koks tyrimo atlikimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl specialisto išvadoje paminėtų asmenų, iš kurių paimti tyrimo objektai, tapatybės. Be kita ko, ir faktinės aplinkybės vis dėlto leidžia spręsti apie ne itin geranoriškus nuteistųjų ketinimus nukentėjusiosios atžvilgiu: nakties metu vos pažįstama mergina atsivežama į svetimą vietą, dalyvauja grupė asmenų, mergina nuvedama į atskirą kambarėlį, prieš ją vartojamas smurtas, ne vienas iš vyrų užeina, lytiškai santykiauja. Taigi kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kurios parodymus patvirtina ir objektyvūs įrodymai – specialistų išvados.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį, jog kambarys, kuriame, pasak J. M., buvo padarytas nusikaltimas, labai mažas ir jame negalėjo tilpti visi, kuriuos nurodo nukentėjusioji, įvykio vieta apžiūrėta daugiau kaip po pusmečio. Nors įvykio vieta iš tikrųjų apžiūrėta praėjus kuriam laikui po įvykio, tačiau apeliantų teiginiai neleidžia suabejoti nukentėjusiosios parodymais apie visų keturių nusikaltimo dalyvių buvimą kambaryje. Apie tai, jog kambaryje tikrai gali tilpti keletas žmonių, leidžia spręsti R. K., gyvenusio nusikaltimo vietoje, parodymai (b. l. 122–123, t. 2) ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis užsiminė, kad buvo įėjęs į kambarį, J. gulėjo lovoje, D. sėdėjo ant lovos krašto, tuo metu ten buvo ir Z. (A. Š.). Taigi R. K., kaip tų namų gyventojas, nurodė, jog vienu metu kambaryje, nepaisant nedidelio jo ploto, tikrai galėjo būti keletas žmonių.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose, teisindami save, dėsto vakaro aplinkybes, pabrėždami, jog nukentėjusioji nebuvo verčiama niekur važiuoti, nebandė pabėgti, nors tokių galimybių buvo, neprašė pagalbos tuo metu namuose buvusios T. K. draugės V., ryte jautėsi gerai, tai matė ir pašaliniai asmenys, tačiau visos šios apeliantų nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, duodantis pagrindo manyti, jog jeigu nukentėjusioji nepabėgo, nesukėlė triukšmo, reiškia, jog jai buvo nesvarbu, kas ir kaip su ja elgiasi. Sprendžiant iš bylos duomenų, J. M. pažinojo K. S. ir D. B., taigi ji į Kretingą važiavo su šiek tiek pažįstamais asmenimis, be kita ko, nukentėjusioji tuo metu buvo nepilnametė, taigi atsižvelgiant į jos socializaciją, aplinkos suvokimą, natūralu, jog galėjo ir nenumatyti nusikalstamų bendrakeleivių ketinimų. Apeliantai ginčija, jog nežinojo, kad J. M. buvo nepilnametė, tačiau tokie argumentai, apie kuriuos užsiminta suvokus griežtą atsakomybę, atmestini. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad nuteistiesiems užsiminė, jog jai septyniolika metų, K. A. taip pat ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilyje klausė, kiek nukentėjusiajai metų ir pastaroji atsakė, kad septyniolika, taigi automobiliu važiavusieji girdėjo apie šią aplinkybę. Be kita ko, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. K. užsiminė, jog klausė, kiek merginai metų, akivaizdu, jog jeigu jau jam, suaugusiam ir gyvenimišką patirtį turinčiam vyriškiui, kilo klausimas, kiek merginai metų, tai jis realiai galėjo ir turėjo suvokti bei suvokė šią svarbią aplinkybę. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantai jau teigė nežinoję nukentėjusiosios amžiaus, tačiau teismas tiki būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais dėl J. M. amžiaus, kadangi būtent ikiteisminio tyrimo parodymus atitinka ir nukentėjusiosios parodymai.

R. K. gynėjo apeliaciniame skunde, neigiant nuteistojo kaltę, pažymima, jog įvykio vakarą jis buvo su drauge V. S., kuri patvirtino jo parodymus, atkreipiamas dėmesys į N. S. 2008-12-08 parodymus, kuriuose ji teigia, kad duktė jai pasakė, jog išžagino 4 asmenys, su kuriais važinėjosi, tačiau akivaizdu, kad R. K. su nukentėjusiąja nesivažinėjo. Šie apelianto argumentai atmestini. V. S. parodymai nėra patikimi, kadangi ji apelianto draugė, todėl galėjo būti suinteresuota padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. N. S. parodymuose iš tikrųjų užsimena, kad dukra jai pasakiusi, kad išžagino 4 asmenys, su kuriais važinėjo, tačiau tai nesumenkina nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Vis dėlto tai ne nukentėjusiosios, o jos motinos parodymai, N. S. nurodo jai perpasakotas aplinkybes, be to, kaip teigė ir pati liudytoja, dukra jai tik trumpai papasakojo apie įvykį, vadinasi, nukentėjusioji motinai nusikaltimo detalių iškart nenurodė. Todėl vertinti N. S. parodymus kaip neabejotinai tikslius nėra pagrindo. Proceso metu nukentėjusioji nuosekliai aiškino, kad, nors R. K. su ja lytiškai ir nesantykiavo, tačiau užėjęs į kambarį laikė ją už kojos, kol ją žaginti bandė A. Š., tai nukentėjusioji pakartojo ir apygardos teisme. R. K., duodamas parodymus viso proceso metu, nebuvo nuoseklus, tačiau pripažino, jog buvo užėjęs į kambarį, kuriame, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, buvo padarytas nusikaltimas, o dėl to, kokius asmenis jis ten matė ir ką darė, nurodė skirtingai. Nukentėjusiosios nuoseklius parodymus atitinka būtent ikiteisminio tyrimo metu R. K. duoti vieni iš parodymų, kuriuose jis pripažino, jog tikrai buvo nukentėjusiajai šiurkščiai suėmęs už kojų, tačiau tik norėdamas ištraukti antklodę, nes nenorėjo, jog ši būtų sutepta. Taigi apeliantas pripažino, jog, kambaryje esant ir kitų nuteistųjų, buvo priėjęs prie lovoje gulinčios nukentėjusiosios, suėmęs už kojų, tačiau, švelnindamas savo atsakomybę, nurodo, jog ne prievartos tikslu. Priešingai nei R. K., nukentėjusioji J. M. apie R. K. atliktus veiksmus (laikymą už kojų tuo metu, kai ją bando žaginti kitas nuteistasis) nurodė nuosekliai, todėl netikėti ja, o tikėti aplinkybes vis kitaip nurodančiu R. K., nėra jokio pagrindo, juolab, jog būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Be to, R. K. ne geranoriškus ketinimus rodo ir pats jo užėjimas į kambarį, kuriame nukentėjusioji guli lovoje, aplink ją yra kiti nuteistieji, kurių tikslai susidariusioje situacijoje jau nebekėlė abejonių. Akivaizdu, jog R. K. ne tik kad toleravo nusikalstamą kitų nuteistųjų elgesį, tačiau ir pats savo veiksmais prisidėjo prie to, jog nukentėjusiosios priešinimasis būtų palaužtas. Nors R. K. su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra lai­ko­mi pa­da­ry­ti bendri­nin­kų gru­pės, kai iš­ža­gi­nant ar sek­su­a­liai prie­var­tau­jant su­si­ta­rę da­ly­vau­ja ke­li asmenys, iš ku­rių bent du yra iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­jai. Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­ju pri­pa­žįs­ta­mas as­muo, ku­ris da­rant nu­si­kal­ti­mą vartojo fizinį smur­tą, gra­si­ni­mus ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis ir lytiškai san­ty­kia­vo su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ar­ba ten­ki­no su juo ly­ti­nę aist­rą. Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vykdy­to­ju lai­ko­mas ir toks as­muo, ku­ris nau­do­jo fi­zi­nį smur­tą, gra­si­no ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis, bet ly­tiš­kai su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ne­san­ty­kia­vo ir ne­ten­ki­no ly­ti­nės aist­ros. Taip pat vyk­dy­to­ju lai­ko­mas as­muo, ku­ris nors ir ne­vartojo smur­to, ne­gra­si­no nu­ken­tė­ju­sia­jam, ta­čiau, ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­lau­žus nukentėjusio­jo pa­si­prie­ši­ni­mą ar­ba pasi­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su juo ar ten­ki­no ly­ti­nę aist­rą. Taigi, nors R. K. su nukentėjusiąja nesantykiavo, tačiau savo veiksmais (laikymu už kojos, kai prieš nukentėjusiąją vartojama seksualinė prievarta) prisidėjo prie galimybės priešintis nukentėjusiajai atėmimo, jis, kaip ir kiti nuteistieji, pagal teismų praktiką laikomas nusikaltimo vykdytoju.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose užsimena apie kompanijos kelionę į Rūdaičius, pas brolius N., apie J. M. elgesį ten. Viena vertus, tikėti apeliantais, jog tokia kelionė išvis buvo, nėra pagrindo, kadangi apie ją pastarieji užsiminė ne nuo tyrimo pradžios, o gerokai vėliau, nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog Rūdaičiuose jie nebuvo. Kita vertus, net ir tikint nuteistaisiais dėl apsilankymo pas brolius N., tai jų veiksmų R. K. namuose niekaip nepateisina ir nepaneigia.

Nuteistasis K. A. nurodo, jog R. K. namuose buvo trumpai, greit išvyko namo ir buvo namuose, tai patvirtina J. Š., tačiau šis argumentas nepaneigia nuteistojo kaltės. Kaip matyti, jis pats pripažįsta, jog tam tikrą laiką buvo nusikaltimo vietoje, vadinasi, turėjo galimybę padaryti nusikalstamą veiką.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose išsako argumentų apie procesinius pažeidimus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti (nukentėjusiosios rūbų), įforminimo, nurodo, kad paimti nukentėjusiosios daiktai nebuvo aprašyti, nufotografuoti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2008-12-07, t. y. iškart, kai buvo pranešta apie nusikaltimą, reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuoti iš nukentėjusiosios paimti daiktai (rūbai), kurie pridėti prie bylos. Tiesa, jog apžiūrėti jie buvo vėliau, tik 2009-07-01. Pastarasis procesinis veiksmas galėjo būti atliktas operatyviau, tačiau tai nesuteikia pagrindo abejoti duomenų, gautų atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, patikimumu. Specialistui, atlikusiam tyrimą dėl biologinių pėdsakų, kaip matyti iš išvados, buvo perduotos būtent 2008-12-07 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodytos nukentėjusiosios kelnaitės, o 2009-07-01 protokole užfiksuota, kad apžiūrimi būtent drabužiai, pateikti 2008-12-07 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu.

Nuteistasis D. B. apeliacinės instancijos teisme kėlė klausimą dėl kompaktinio disko, kuriame, pasak jo, buvo užfiksuoti nukentėjusiosios prašymai dėl pinigų ir kuris buvo pateiktas tyrėjai J. J., bet byloje disko nebėra. Apie tai, kad nukentėjusioji reikalavo pinigų, buvo užsiminta ir apeliaciniuose skunduose. Apygardos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė tyrėją J. J. ir J. M. dėl šių apeliantų paminėtų aplinkybių, tačiau versija apie kompaktinį diską su nukentėjusiosios reikalavimais nepasitvirtino. Tyrėja J. J. apygardos teisme parodė, kad jai nebuvo atneštas joks diskelis, jei buvo pateikti kokie diskai, tai jie ir yra prie bylos. Nukentėjusioji J. M. apygardos teisme parodė, kad susirašinėjimo su nuteistaisiais nebuvo. Apygardos teismas siekė apklausti ir kitą tyrėją, kurios žinioje byla buvo pradiniame ikiteisminio tyrimo etape – V. G. (S.), tačiau to padaryti nepavyko. Kita vertus V. G. buvo apklausta teisme, kai baudžiamoji byla buvo pirmą kartą nagrinėjama iš esmės ir liudytoja apie jokius reikalavimus dėl žalos atlyginimo taip pat nenurodė, pažymėjo, jog viskas vyko taip, kaip ir užfiksuota protokoluose. Taigi atlikus įrodymų tyrimą nebuvo nustatyta, jog nukentėjusioji iš apeliantų reikalavo pinigų.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad negėrė alkoholio, tai nenurodoma ir kaltinamajame akte. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. Š. neigė vartojęs alkoholį, o iš faktinių įvykio vakaro aplinkybių matyti, jog A. Š. buvo automobilio vairuotojas, todėl jo argumentai dėl alkoholio nevartojimo visiškai realūs. Be to, vien alkoholio vartojimas pats savaime nesunkina asmens atsakomybės, turi būti įrodoma, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nenustatyta, kad A. Š. būtų tiek apsvaigęs nuo alkoholio, jog tai būtų turėję įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose kalbose prokuroras neprašė pripažinti šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o teismas vis dėlto pripažino, bet savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Kadangi kolegija pripažįsta, jog A. Š. nepagrįstai pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ši nuosprendžio dalis keistina.

Nors ir pripažinus, kad nuteistieji iš tikrųjų padarė inkriminuotus nusikaltimus, jų veikų kvalifikacija nuosprendyje visiškai netinkama, niekuo nepagrįsta, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nusikaltimo naktį su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo D. B., A. Š. ir K. A., be to, D. B. su J. M. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir bandė analiniu būdu, taigi buvo padaryti dviejuose BK straipsniuose numatyti nusikaltimai – 149 str. ir 150 str. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei as­muo per tam tik­rą lai­ko tar­pą ke­lis kar­tus ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ar­ba ke­lis kar­tus ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su tuo pa­čiu nu­ken­tė­ju­siuo­ju prieš jo va­lią esant bendrai ty­čiai, ke­li ly­ti­niai santykiavimai ar­ba ke­li ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo veiks­mai ver­ti­na­mi kaip vie­nas tęs­ti­nis nusikalti­mas. Ta­čiau nelai­ko­mas vie­nu tęs­ti­niu nu­si­kal­ti­mu toks at­ve­jis, kai as­muo tu­rė­da­mas bendrą su­ma­ny­mą pa­da­ro BK 149 ir 150 straips­niuo­se nu­ma­ty­tas vei­kas, t. y. ly­tiš­kai santykiau­ja ir ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju. Kadangi šiuo konkrečiu atveju su nukentėjusiąja per neilgą laiko tarpą buvo lytiškai santykiaujama paeiliui, kelis kartus, todėl nuteistųjų veikos turėjo būti kvalifikuojamos ne kaip pavieniai nusikaltimai, o kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 149 str., be atskirų pasikėsinimų epizodų. Be to, kaip jau minėta, visi apeliantai yra nusikaltimo bendravykdžiai, jų veikos kvalifikavimas pagal BK bendrosios dalies 24 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad visiems nuteistiesiems yra pripažinta BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra perteklinis. Iš nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, jog lytinę aistrą su nukentėjusiąja tenkino tik D. B., tai patvirtina ir nukentėjusioji, tuo metu kambaryje kitų nuteistųjų nebuvo, todėl pagal BK 150 str. 3 d. K. A., A. Š. ir R. K. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad:

D. B., K. A., A. Š., R. K. bendrininkaudami, D. B., K. A., R. K. būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. B. grasinamai paliepus nepilnametei J. S. nusirengti, šiai atsisakius, D. B. pavartodamas fizinį ir psichinį smurtą – jėga nepilnametę nukentėjusiąją nurengdamas, grasindamas tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, jėga laikydamas ir spausdamas jos rankas, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą rankos alkūne į veidą, rankomis spausdamas kaklą, dėl to padarydamas poodinę kraujosruvą kakle, muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ant kairio riešo sąnario, tai nukentėjusiajai J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pargriaudamas ant lovos, užguldamas ir taip palauždamas jos valią bei atimdamas galimybę priešintis, prieš nepilnametės J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra nepilnametę J. S. išžagino. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. Š., D. B. laikant nepilnametės J. S. rankas ir rankomis spaudžiant kaklą, rankos alkūne sudavus vieną smūgį į veidą, R. K. ir K. A. laikant nukentėjusiosios kojas, pasinaudojęs bendrininkų pavartotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, norėjo prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau nukentėjusioji J. S. intensyviai priešindamasi, sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. A., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, prieš J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra, nepilnametę J. S. išžagino, t. y. D. B., K. A., A. Š., R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Be to, D. B. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs, laikė jos rankas ir bandė prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į jį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pargriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir laikydamas už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu, t. y. D. B. dar padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalyje.

Nors nuteistųjų veikos kvalifikacija pasikeitė, tačiau tai neturi įtakos paskirtoms bausmėms. Visiems nuteistiesiems galutinę bausmę lėmė būtent BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, kuri, pirmosios instancijos teismui subendrinus bausmes apėmimo būdu, apėmė pagal BK 150 straipsnio 3 dalį skirtas bausmes. K. A., A. Š. ir R. K. net ir pašalinus pripažinimą kaltais pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, o A. Š. pašalinus vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vis dėlto paliekama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri ir taip yra minimali sankcijoje nustatyta, ją dar labiau sumažinti nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad į bausmės laiką neįskaitytas laikinojo sulaikymo laikas. Toks apelianto argumentas visiškai pagrįstas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2009-01-19 iki 2009-01-21, tačiau šis laikotarpis nuosprendyje neįskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nors kitas apeliantas R. K. dėl to nesiskundžia, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2009-01-27 iki 2009-01-29 ir šis laikas nėra įskaitytas į bausmės atlikimo laiką.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose kritikuojami teismo argumentai dėl nukentėjusiajai priteistos žalos, atkreipiamas dėmesys, jog dar iki įvykio nukentėjusioji turėjo problemų, nesimokė, negrįždavo namo, nesikreipė pagalbos į medikus, be to, po trumpo laiko ištekėjo. Šie argumentai nepagrįsti. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Šioje byloje nukentėjusiajai iš kiekvieno nuteistojo atskirai buvo priteista neturtinė žala, sprendimas dėl žalos dydžio motyvuotas. Nepaisant to, kaip nukentėjusioji elgėsi iki nusikaltimo padarymo ar kaip susiklostė jos asmeninis gyvenimas po nusikaltimo padarymo, tai nesuteikia pagrindo teigti, jog jos išgyvenimai dėl to, kas jai atsitiko, galėjo būti menkesni. Prieš nukentėjusiąją grupė asmenų padarė brutalų, smurtinį nusikaltimą, kuris neabejotinai jai sukėlė nemalonius tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus, stresą. Neturtinė žala ir yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kolegijos vertinimu, šioje byloje J. M. priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas, teisingas, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo D. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 3 d. kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 150 straipsnio 3 dalį ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. B. nustatyti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo K. A. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią K. A. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį K. A. išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti K. A. bausmių bendrinimą.

Nuteistojo A. Š. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią A. Š. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, ir A. Š. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, jog A. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti A. Š. bausmių bendrinimą.

A. Š. pašalinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Į bausmės atlikimo laiką A. Š. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-01-19 iki 2009-01-21.

Nuteistojo R. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2011-04-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtą bausmę ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią R. K. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį R. K. išteisinti, neįrodžius, jog R. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Į bausmės atlikimo laiką R. K. dar įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-01-27 iki 2009-01-29.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Savinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė