- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eAN2-339-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00074-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- M. P.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Andrė Bakanavičienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties M. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 26 d. nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 31 d. 9.24 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai, pritaikius paklaidą, nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 850 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, M. P. atstovė advokato padėjėja Andrė Bakanavičienė pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir M. P. atstovės skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas, teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. P. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį, Institucijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesilaikė pareigos būti aktyviam administracinio nusižengimo bylos procese ir laikėsi nuostatos neva atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu buvo paklausta M. P., ar jis medicinos įstaigoje gavo tik specialisto išvadą. Jis patvirtino, kad buvo patikrintas alkotesteriu, o gavo tik specialisto išvadą. Dėl to teismas atidėjo posėdį ir suteikė laiko gauti iš medicinos įstaigos alkotesterio duomenis medicinos įstaigoje. Apie Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą posėdyje net nebuvo užsimenama. Pirmą kartą abejonių teismui iškilo tik skundžiamoje nutartyje. Specialisto išvados neginčijo institucija, teismas nekėlė abejonių dėl jos patikimumo bylos nagrinėjimo metu. Jei po bylos nagrinėjimo teismui tapo nepatikima specialisto išvada, tokiu atveju teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir arba pats išsklaidyti abejones, išreikalaudamas įrodymus, ar sudaryti galimybę gynybai pateikti prašymus, savo poziciją ar paaiškinimus dėl ko M. P. įteikta tik specialisto išvada, o ne aktas.
3.2. Skunde akcentuojama, kad institucija specialisto išvados neginčijo, todėl teismas išėjo iš administracinio nusižengimo bylos ribų ir pablogino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Institucija visur pabrėžė, kad specialisto išvada neaktuali, nes gauta praėjus 1 val. ir 13 min nuo pirminio patikrinimo, dėl ko pagal taisykles jau neturėtų būtu vertinama. Būtent į šiuos Institucijos argumentus M. P. ir gynėsi. Gintis nuo numanomų teismo argumentų, kurie atsirado tik skundžiamoje nutartyje, nebuvo jokios galimybės, todėl teismas pažeidė rungimosi, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principus.
3.3. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi įrodymai – M. P. paaiškinimai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės J. T. specialisto išvada (toliau – Specialisto išvada), kurioje konstatuota, kad 2024 m. gegužės 31 d. 10.55 val. paimtame kraujo mėginyje yra 0,26 proc. etilo alkoholio. Pateikti įrodymai patvirtino, kad M. P. nesijautė apsvaigęs, vairuodamas transporto priemonę, o remiantis Specialisto išvada, M. P. alkoholio kiekis kraujyje negalėjo viršyti leistinos 0,4 promilės normos. Tai paneigia ir kitą teismo nepagrįstą išvadą, kad neva M. P. buvo nesąžiningas, sakydamas, kad alkoholio ryte nevartojo ir tik girtėjo. Šie rezultatai aiškiai paneigia, kad alkoholio kiekis kraujyje didėjo.
3.4. Atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 9.36 val., tačiau protokolas surašytas 10.00 val. ir įteiktas M. P. ne anksčiau kaip 10.00 val. Vadinasi, M. P., pateikdamas kraujo mėginį 10.55 val. nepraleido Vyriausybės nutarimo 29 punkte numatyto termino kreiptis į medicinos gydymo įstaigą dėl medicinos apžiūros (kraujo tyrimo paėmimo) savo iniciatyva ir lėšomis. Specialisto išvada yra patikima ir nekelianti abejonių, specialistė yra įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nutarime nepagrįstai nesivadovaujama Specialisto išvada, nes nurodoma, kad nuo paskutinio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 09.42 val. kraujas tyrimui pateiktas 10.55 val., t. y. po 1 valandos 13 minučių. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad joje yra M. P. sustabdžiusių pareigūnų vaizdo įrašas. Protokolo surašymo metu M. P. buvo paaiškinta, kad jis savanoriškai tyrimą pasidaryti turi ne vėliau kaip per 1 val., tačiau tyrimui jis nebuvo išleistas iki anksčiausiai 10.05 val. Nuvykti iki artimiausio priimamojo M. P. turėjo vos 55 minutes, t. y. per šį laiką atsiėmė protokolą ir vyko į artimiausią gydymo įstaigą su priėmimo skyriumi, tačiau nuo sustabdymo vietos nebuvo jokios artimesnės gydymo įstaigos. Tą patvirtina ir patys pareigūnai vaizdo įraše ne kartą paminint, kad artimiausios gydymo įstaigos arti nėra.
3.6. Atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra užfiksuoti dveji rezultatai su skirtingu alkoholio kiekiu. Vienu atveju patikrinus alkotesteriu užfiksuotas 0,48 promilių alkoholio koncentracijos kiekis iškvėptame ore, kitu atveju yra nustatytas 0,26 proc. alkoholio kiekio koncentracija kraujyje. Akivaizdu, kad alkoholio koncentracija kraujyje mažėjo, kas rodo, kad galimai alkotesterio paklaida galėjo būti ir didesnė, nei pritaikyta. Be to, remiantis Specialisto išvada, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje žemesnė beveik dvigubai. Taigi, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai) turėtų būti vertinama palankesnė M. P. Specialisto išvada ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama.
3.7. Atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-12-2013. M. P. objektyviai negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą greičiau, t. y. buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Artimiausias priėmimo skyrius, į kurį vyko – Marijampolės ligoninė. Atstumas nuo sustabdymo vietos ne mažiau 15 km, tačiau vykdomi kelio remonto darbai Marijampolėje, dėl ko kelionės laikas ilgesnis. Vos nuvykus į priėmimo skyrių, iškart tyrimas nepaimamas, supildoma dokumentacija. Nuvažiuoti iki Marijampolės ligoninės atsižvelgiant į tuo metu vykstančius remontus, galėjo ne greičiau kaip per 30 minučių, taip pat užtrunka tyrimo pateikimas. Vadinasi, M. P. niekur kitur nuvykti negalėjo. Per šį laiką nenustatyta, kad asmuo turėjo galimybių imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.
3.8. Atstovo teigimu, šioje byloje Specialisto išvada turi būti vertinamas visumoje kartu su visais kitais įrodymais, o ne savaime atmetama. Pirmiau aptarta teismų praktika pagrindžia, kad ne visais atvejais, kai asmuo kreipiasi praėjus 1 val. nuo alkotesterio patikrinimo negalima vadovautis kraujo tyrimais. Pats M. P. iš karto nesutiko su rezultatais, nes neblaivus nesijautė, per 13 minučių dvigubai sumažėti neblaivumas negalėjo. Dar daugiau, antruoju pūtimu M. P. įpūtė daugiau, nei pirmuoju, kas patvirtina, kad natūraliai neturėjo prablaivėti, o tiesiog nebuvo nustatytas tikrasis neblaivumas. Jei kraujo tyrimo rezultatai būtų buvę nulemti natūralaus prablaivėjimo, kaip nurodoma nutarime, tokiu atveju antruoju pūtimu po 15 minučių M. P. būtų įpūtęs mažiau promilių. Vadinasi, labiau tikėtina versija, kad alkotesteriu nebuvo nustatytas tikslus neblaivumas.
3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo argumentais dėl švelnesnės, nei įstatyme numatyta bausmės netaikymo. M. P. yra ūkininkas. Galimybė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, kadangi jis pats asmeniškai vairuoja ir dirba su ūkio technika. Neturint teisės vairuoti 13 mėnesių, visi ūkio darbai, kuriuos atlieka apeliantas, taip pat sustoja metams. Tai reikštų, kad vienerius metus M. P. iš esmės negautų jokių pajamų. Teoriškai yra galimybė samdyti kitus asmenis su vairuotojo pažymėjimu, tačiau tai sunkiai įgyvendinama, nes reikalingas T kategorijos pažymėjimas, o vairuoti ūkio techniką reikalingos specialios žinios ir patirtis. Leisti vairuoti ūkio techniką nepatyrusiam asmeniui, reikštų didelę riziką tiek ūkiui, tiek technikai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad M. P. alkotesteriu nustatytas neblaivumas remiantis mažiausiais rodmenimis yra 0,48 promilės, t. y. viršyta vos 0,08 leistina vairuoti riba. Patikrinus kraujo duomenis, ši riba neviršyta. M. P. patvirtino, kad neblaivus nesijautė. Tai matyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų, su pareigūnais bendradarbiavo, bendravo pagarbiai, nekėlė pavojaus nei sau, nei aplink esantiems. Vadinasi, individualizuojant M. P. nusižengimą, jis nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi reali grėsmė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į M. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė Vilija Danilevičė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad byloje nėra pateikta Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatymo akto (toliau – Medicininės apžiūros akto) ir, M. P. prašymu, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, suteikiant galimybę pristatyti teismui būtent Medicininės apžiūros aktą, o ne alkotesterio rodmenis iš gydymo įstaigos, kaip nurodoma skunde. Pažymima, kad tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad kyla abejonių dėl pateiktos išvados patikimumo bei šia išvada byloje neturėtų būti vadovaujamasi, nes ji gauta praėjus 1 val. ir 13 min nuo pirminio patikrinimo, dėl ko pagal taisykles jau neturėtų būtu vertinama. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Institucija, nei teismas dėl to, kad išvada gauta praėjus 1 val. ir 13 min nuo pirminio patikrinimo esminiu trūkumu nelaikė. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-12-2013 nustatytos aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoje byloje ir ja vadovautis šioje byloje kaip precedentu negalima. Minėtoje nutartyje buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas ir, atlikus kraujo tyrimą, etilo alkoholio nenustatyta bei buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija. Nagrinėjimu atveju, net esant mažesniam 0,48 promilės neblaivumo laipsniui, atlikus kraujo tyrimą vis dar buvo nustatyta 0,26 alkoholio koncentracija kraujyje, taip pat nėra duomenų, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo ar neblaivumo nustatymo procedūra. Nagrinėjant bylą turėtų būti vadovaujamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio byloje Nr. 2AT-31-489/2024.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas ir nesutinkama su Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundą M. P. atstovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė.
8. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su nusižengimo padarymo metu užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, teigiant, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. P. kraujyje, paimtame 2024 m. gegužės 31 d. 10.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 prom. etilo alkoholio. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
9. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 31 d. Neblaivumo nustatymo aktas (toliau – Aktas) patvirtina, kad pirmą kartą (9.26 val.) M. P. buvo nustatytas 0,5 promilių neblaivumas, o tikrinant pakartotinai (9.42 val.) – 0,52 promilių neblaivumas. Be to, Akte nurodyta, kad nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kurį patvirtino ir bekontaktis alkoholio detektorius. Iš burnos sklindantį alkoholio kvapą pajuto ir policijos pareigūnai, įvykio vietoje bendraudami su M. P. (byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos policijos pareigūnų frazės ,,smirda kaip nuo bravoro“, ,,kvapas tai iš burnos eina pas tave gerbiamasis“). Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas M. P. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs (galiojo iki 2024 m. spalio 10 d.), todėl neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. P. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, byloje nėra. Taigi, abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. policijos pareigūnams pripažino vakare apie 22 val. kartu su draugu vartojęs alkoholinius gėrimus.
10. Vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
11. Nagrinėjamu atveju M. P., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Marijampolės ligoninę kraujo mėginio paėmimui. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,26 prom. etilo alkoholio (kraujas buvo paimtas 10.55 val.). Atvykus į gydymo įstaigą, alkotesterio pagalba 10.57 val. buvo nustatytas 0,24 prom. neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 9.26 val., antrasis – 9.42 val., o kraujas biologiniam tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau, nei 1 valandai nuo tikrinimo alkotesteriu (10.55 val.). Atsižvelgiant į specialisto išvadoje gautus kraujo tyrimo rezultatus, neabejotina, kad M. P., sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimo metu, vairavo neblaivus, kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Be to, teismų praktikoje yra apibrėžti minimalaus ir maksimalaus alkoholio šalinimo greičio rodikliai (0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą). Nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra vadovaujamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Taigi, atsižvelgiant į tai, praėjus daugiau, nei vienai valandai nuo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iš M. P. organizmo pasišalino tik dalis alkoholio (pagal minėtus rodiklius apytiksliai nuo 0,125 iki 0,3125 prom.). Šias aplinkybes patvirtino atliktas kraujo tyrimas ir alkotesterio parodymai, fiksuoti sveikatos priežiūros įstaigoje. Įvertinus M. P. kraujo tyrimo rezultatus, gydymo įstaigoje nustatytą neblaivumą alkotesteriu, policijos pareigūnų alkotesteriu gautus duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi M. P. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu ir nėra paneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais, t. y. asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatais. Gydymo įstaigoje atliktas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu, kraujo tyrimo rezultatai neprieštarauja policijos pareigūnų alkoholio kiekio matuoklio rezultatams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 0,41 promilių neblaivumo laipsnis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
12. Atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad M. P. nebuvo suteikta galimybė per vieną valandą nuo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros jo neblaivumui nustatyti. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai patvirtina, kad M. P. išties buvo leista vykti į sveikatos priežiūros įstaigą tik surašius visus procesinius dokumentus ir šiam juos pasirašius. M. P., pasirašęs jam pateiktus dokumentus, įskaitant ir 10 val. 00 min. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, per trumpesnį, nei vienos valandos laikotarpį nuvyko į ligoninę ir 10.55 val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Taigi, M. P. per vieną valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas alkotesteriu (9.42 val.), į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nenuvyko ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – procesinių dokumentų pildymo. Kita vertus, byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje pakankamai operatyviai pildė reikiamus procesiniu dokumentus ir nevilkino neblaivumo patikrinimo procedūros fiksavimo dokumentuose. Be to, M. P. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, todėl į įvykio vietą privalėjo atvykti kitas asmuo, galintis vairuoti automobilį, o tai taip pat turėjo įtakos nuvykimo į gydymo įstaigą trukmei. Sutiktina ir su atstovo nurodyta aplinkybe, kad M. P. policijos pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), todėl nuvykimas į gydymo įstaigą kraujo tyrimui paimti per vieną valandą dėl tuo metu vykusių kelio remonto darbų ir vietovės pobūdžio, galėjo būti apsunkintas. Vis dėlto, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nelaikė esminiu pažeidimu aplinkybės, kad M. P. į sveikatos priežiūros įstaigą nuvyko praėjus daugiau, nei vienai valandai nuo patikrinimo alkotesteriu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą Specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat šioje nutartyje pasisakė dėl Specialisto išvados vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi faktinės bylų aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad minėtoje kasacinėje byloje buvo vertinama situacija, kai asmens neblaivumo patikrinimas alkotesteriu vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukciją, alkotesterio metrologinės patikros terminas artėjo prie pabaigos, Medicininės apžiūros aktu kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta, alkoholis nebuvo nustatytas ir iškvepiamame ore, pakartotinai patikrinus alkotesteriu. Tuo tarpu šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad M. P. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu vyko pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją ar Taisykles. Be to, nagrinėjamu atveju byloje esanti Specialisto išvada patvirtina, kad kraujyje rasta etilo alkoholio, kuris taip pat buvo fiksuotas ir gydymo įstaigoje, atliekant neblaivumo tikrinimą alkotesteriu. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo metu galiojanti Taisyklių redakcija numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros <...>, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo metu galiojanti Taisyklių redakcija nenumatė laiko tarpo, per kurį asmuo savo noru, nesutikdamas su neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas pažeidė rungimosi, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pablogino M. P. teisinę padėtį, kadangi pasisakė dėl Specialisto išvados vertinimo, motyvuose akcentavo aplinkybę dėl Medicininės apžiūros akto byloje nebuvimo, nors institucija neginčijo Specialisto išvados ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės dėl šių argumentų gintis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad byloje nėra pateiktas Medicininės apžiūros aktas, todėl teismas bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką, suteikdamas galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikti šį aktą. Be to, Institucija savo poziciją dėl byloje esančios Specialisto išvados vertinimo išdėstė tiek atsiliepime į M. P. atstovės skundą apylinkės teismui, tiek ir teismo posėdžio metu. Be to, nepriklausomai nuo to, ar Institucija ginčija tam tikrus byloje esančius įrodymus, teismas, nagrinėdamas skundą dėl institucijos nutarimo, privalo vertinti visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų pasisakyti, juo labiau, kad tai buvo esminis įrodymas, kuriuo M. P. bandė paneigti alkotesterio rodmenis.
15. Atstovas apeliaciniame skunde taip pat kelia ir nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas skirti švelnesnę, nei numato įstatymas nuobaudą – neskiriant administracinio poveikio priemonės arba šį terminą sutrumpinant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti M. P. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu M. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 mėnesių. Apeliaciniame skunde atstovo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą M. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. birželio 2 d. nutarimu M. P. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių, t. y. paskirta artima minimaliai bauda ir šiek tiek ilgesnis, nei minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas, numatytas sankcijoje. Vis dėlto, atstovo vertinimu, M. P. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Institucija, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai vertino, kad nebuvo nustatyta M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertintas nusižengimo pobūdis (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnis (nustatytas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybė (penkis kartus baustas už KET pažeidimus, 2021 m. kovo 11 d. buvo baustas už ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę kurios didžioji leidžiamoji masė didesnė, nei 3,5 tonos būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. P. atstovės skundą, visapusiškai įvertino tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. yra ūkininkas, todėl teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, kadangi jis pats asmeniškai vairuoja ir dirba su ūkio technika, o neturint teisės vairuoti, visi ūkio darbai sustotų ir nebūtų gaunamos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atstovu, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti M. P. ūkininkavimą, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina ir tai, kad iki nusižengimo padarymo M. P. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ūkininkavimui, o vairuodamas neblaivus, jis gali prarasti šią teisę. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, M. P. turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad inkriminuojamas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, kadangi tai jau antrasis kartas, kai M. P. vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą griežčiau vertinti M. P. veiksmus ir skirti griežtesnę, nei minimalią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs laikytis KET (per penkerius metus septynis kartus baustas už KET pažeidimus). Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. P. neužkerta galimybės apskritai dirbti ūkyje, padedant kitiems asmenims, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga M. P. padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.
19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad M. P. veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. jautėsi gerai, galimo apsvaigimo požymių nejautė, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo. M. P., nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.