Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. S., jo gynėjui advokatui R. Š.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam ir gyvenančiam VšĮ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistam, prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones už įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2024 m. gegužės 3 d. apie 14.46 val., VšĮ (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. G. metu, tyčia sudavė ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam D. G. ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiu ir koja į galvą ir kitas kūno sritis, dėl ko D. G. griuvo ant grindinio, tuo padarė nukentėjusiajam D. G. muštinę odos žaizdą kairio antakio srityje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2024 m. gegužės 3 d. globos namuose (duomenys neskelbtini) pavėsinėje susipyko su D. G. dėl cigarečių ir jį sumušė. Smūgius sudavė kumščiu į veidą, kiek smūgių sudavė – nežino, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito. Matė, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas.

Motyvuojamoji dalis

M. S. kaltę dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo patvirtina šie duomenys:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi nukentėjusiajam D. G. buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino D. G. nurodė, kad 2024-05-03 apie 13.30 val. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio zoną ir prisėdo ant suoliuko pavėsinėje. Apie 14.46 val. prie jo priėjo globos namų gyventojas M. S. ir, nieko nesakęs, rankomis ėmė jį mušti. Stengėsi smūgių išvengti, bandė veidą užsidengti rankomis. M. S. jam sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jis nukrito nuo suoliuko. Sudavęs smūgius, M. S., nieko nepaaiškinęs, iš laisvalaikio zonos išėjo. Medikus jam iškvietė socialinė darbuotoja R. S.. GMP automobiliu jis buvo pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta antakio žaizda. Dėl kokių priežasčių M. S. prieš jį smurtavo, nežino, su juo anksčiau nekonfliktavo (1 t., b. l. 54-57).

Liudytojas J. Ž., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) gyvena maždaug ketverius metus, tačiau vyro, kuris, jam matant, sumušė kitą globos namų gyventoją D. G., nepažinojo ir, kaip jam atrodo, anksčiau nebuvo jo matęs. 2024 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, po pietų, apie 15.00 val., o gal kiek anksčiau, neįgaliojo vežimėliu atvažiavo prie pavėsinių, įrengtų globos namų teritorijoje. Matė, kad vienoje iš pavėsinių ant suoliuko sėdėjo ir deginosi D. G.. Nuo vežimėlio persėdo ant suoliuko kitoje - gretimoje pavėsinėje. Netrukus po to pamatė link jų nuo globos namų pastato ateinantį nepažįstamą vyrą. Jis nuėjo į pavėsinę, kurioje buvo D. G.. Kad D. G. jis būtų ką nors sakęs, negirdėjo. Jam atrodo, kad priėjęs prie D. G., vyras iš karto ėmė jį mušti. Matė, kad mušė jį kumščiu ir koja, tačiau nieko detaliau apie tai papasakoti negali, nes neįsidėmėjo. Matė, kad D. G. buvo suduota ne mažiau kaip 3 smūgiai į galvą, nuo kurių D. G. nuo suoliuko nuvirto. Ar po to, kai D. gulėjo ant žemės, vyras jį dar mušė, to tiksliai nepamena. Sudavęs smūgius, vyras ramiai pasitraukė. Ar jis ką nors sakė D. G., kai nuo jo nueidinėjo, neprisimena.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja VšĮ (duomenys neskelbtini). D. G., globos namuose gyvenantis nuo 2020 metų - vienas iš globos namų gyventojų, priskirtų jos žiniai. D. yra asmuo su negalia po patirto insulto, beveik nekalba, į klausimus gali atsakyti tik "taip" arba "ne". D. G. yra labai ramaus būdo, kontaktą labiau palaiko su darbuotojais, o su gyventojais beveik nebendrauja, tikriausiai, dėl kalbos sutrikimo. M. S. jai, kaip socialinei darbuotojai, nepriskirtas, tačiau kaip gyventoją jį žino. Žmogus taip pat visiškai ramus, tiesa buvo vienas kartas, kuomet, pablogėjus sveikatai, jis buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini), tačiau tas atvejis nesusijęs su jokia konfliktine situacija. 2024 m. gegužės 3 d. buvo jos darbo diena. Po 15.00 val. jai paskambino kolegė, budėjusi poste ir jai pranešė, jog per vaizdo kamerų monitorių matė, kad pavėsinėje, esančioje globos namų teritorijoje, M. S. užpuolė ir sumušė D. G.. Gavusi šią informaciją, atėjo į postą. Peržiūrėjusi kamerų vaizdo įrašus, matė, kad priėjęs prie D. G., sėdėjusio ant suoliuko, M. S. jam sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno sritis ir mušė tol, kol D. G. nuo suoliuko nuvirto. D. G. buvo sunku apsiginti nuo užpuolimo, nes vyras vaikšto pasiremdamas lazda ir nejudina dešinės rankos. Peržiūrėjusi vaizdo įrašus ir pamačiusi, kad D. G. reikalinga medikų pagalba (jam buvo praskeltas kairys antakis), paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Dėl ko įvyko konfliktas nežino.

Liudytoja S. A., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja VšĮ (duomenys neskelbtini). Jai, kaip socialinei darbuotojai yra priskirtas M. S.. Vyras globos namuose gyvena nuo 2016 metų. Tik atvykęs į globos namus, M. elgėsi agresyvokai - tai ką nors nuniokodavo, tai gyventojus "kepštelėdavo". Yra buvę, kad ir policijos pareigūnus kvietė, ir vyrą gabeno gydymui į Marių ligoninę. Paskutinius penkerius metus M. elgiasi kur kas ramiau, tačiau tik tuomet, kai yra patenkinami jo pagrindiniai poreikiai - gauti pavalgyti, kai norisi ir parūkyti. Prieš ją, kaip socialinę darbuotoją, M. S. agresijos nedemonstravo, nors jo elgesys nėra prognozuojamas: nors atrodo labai ramus, niekada negali žinoti, ką jis gali padaryti. 2024 m. gegužės 3 d. apie pietus iš kitų darbuotojų sužinojo, kad M. S. užpuolė ir primušė kitą globos namų gyventoją D. G.. Pati šios konfliktinės situacijos ji nematė. Po konflikto klausė M., kas nutiko ir kodėl jis taip pasielgė. Vyras paaiškino, kad D. jį išprovokavo ir jis gynėsi, o kas ten nutiko, kaip jis buvo išprovokuotas, M. nepasakojo. M. S. serga šizofrenija ir dėl to turi neįgalumą.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS vyresn. tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų nustatoma, kad 2024 m. gegužės 16 d. el. paštu VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė vaizdo įrašą, 2024 m. gegužės 3 d. 14.46 val. užfiksuotą globos namų vaizdo stebėjimo kameromis. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti du vyrai, kurių veidų bruožai neįžiūrimi. Apžiūros protokole vyru Nr. 1 įvardintas asmuo mūvi šortus, vyru Nr. 2 įvardintas asmuo vilki ilgarankovius mėlynus marškinėlius, mūvi juodas sportines kelnes. Sulyginus šiuos duomenis su 2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatoma, kad atvykus policijos pareigūnams, D. G. mūvėjo šortus, M. S. vilkėjo mėlynus marškinėlius ilgomis rankovėmis, mūvėjo juodas sportines kelnes. Pridėtos 2 nuotraukos iš kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų (1 t., b.l. 46-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. G. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas greičiausiai smūgiuojant ranka ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, tačiau neatmetama galimybė, jog į antakio išorinio trečdalio viršutinę dalį bei kairės akiduobės sritį galėjo būti suduota du ar net daugiau smūgių. Sužalojimai vienodo senumo ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas nei kovai, nesi savigynai, nei savęs žalojimuisi. Tikimybė, kad taip susižalojo pats D. G. griūdamas šiuo atveju labai menka, nes žaizdos aplinkoje nėra išreikšto odos nubrozdinimo (1 t., b. l. 76-78).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2 vaizdo įrašai iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su M. S. ir globos namų darbuotojais. Pareigūnams paklausus M. S., kodėl jis mušasi, vyras atsako, kad turėjo cigaretę, ėjo parūkyti, o prie jo „prisikabino“. Globos namų darbuotojai pareigūnams paaiškina, kad įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis ir parodo pareigūnams vaizdo įrašą (1 t., b. l. 25-27).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 1 minutės 25 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, 2024 m. gegužės 16 d. el. paštu pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojos. Įrašo pradžioje užfiksuotas pavėsinėje ant suolelio sėdintis, nugara į vaizdo fiksavimo įrenginį pasisukęs vyras, panašu, kad iki juosmens nuogas, mūvintis šortus. Vyro veido bruožai neįžiūrimi, apžiūros metu šis asmuo įvardinamas vyru Nr. 1 (D. G.). Prie pavėsinės iš kairės prieina vyras, kurio veido bruožai neįžiūrimi, vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, mūvintis juodos spalvos sportines kelnes – apžiūros metu įvardinamas vyru Nr. 2 (M. S.). Vaizdas užfiksuotas iš toli, įėjęs į pavėsinę, vyras Nr. 2 (M. S.) patenka į šešėlį, todėl tiksliai aprašyti jo prieš vyrą Nr. 1 (D. G.) atliktų smurtinių veiksmų nėra galimybės. Matoma, kad priėjęs prie vyro Nr. 1 (D. G.), vyras Nr. 2 (M. S.), stovėdamas priešais jį, smūgiuoja vyrui Nr. 1 (D. G.) ne mažiau kaip 4 kartus ranka į viršutinę kūno dalį. Po kiekvieno kontakto vyras Nr. 1 (D. G.) lošteli atgal, tuomet kairiu šonu pasvyra link suolelio, į jį pasiremia kairiu dilbiu. Po to vyras Nr. 2 (M. S.) smūgiuoja vyrui Nr. 1 (D. G.) dar ne mažiau kaip 3 kartus, tačiau kuo suduoda smūgius – tik kumščiu ar ir koja, sunku įžiūrėti, nes vaizdą iš dalies užstoja vielinės tvoros vartelių rėmas. Tuomet vyras Nr. 1 (D. G.) atsisėda ir kaire ranka ima gintis nuo užpuolimo, bet vyras Nr. 2 (M. S.) smūgiuoja toliau ir nuo paskutinio smūgio vyras Nr. 1 (D. G.) griūna nuo suolelio ant žemės. Vyrui Nr. 1 (D. G.) gulint, vyras Nr. 2 (M. S.) atsitraukia ir, vis atsisukdamas, iš lėto pasitraukia nuo pavėsinės. Pasitraukęs kelis metrus, jis trumpam stabteli, į priekį ištiesia ranką ir, panašu, kad vyrui Nr. 1 (D. G.) kažką sako, bet ką, įraše nėra girdima. Vyrui Nr. 2 (M. S.) nueidinėjant, vyras Nr. 1 (D. G.) po truputėlį keliasi ir sėdasi ant suolelio (1 t., b.l. 41-45).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja - R. S. telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gyventoją D. G. užpuolė kitas gyventojas M. S., prakirto antakį (1 t., b. l. 24).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 6 d. apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), kiemas ir kiemo teritorijoje esančios pavėsinės. Teritorija stebima vaizdo kameromis. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 30-36).

Protokolu- pareiškimu nustatoma, kad pareiškėjas D. G., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai - R. S., pranešė, kad 2024 m. gegužės 3 d. 14:46 val. jam sėdint (duomenys neskelbtini), pavėsinėje ant suoliuko prie jo priėjęs globos namų gyventojas M. S. ėmė jį mušti į įvairias kūno vietas dėl ko jis nugriuvo nuo suoliuko. Po įvykio kreipėsi į medikus, jam buvo susiūta antakio žaizda ( 1t., b. l. 1-3; 10-11).

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad M. S. 2024 m. gegužės 3 d. apie 14.46 val., VšĮ (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. G. metu, tyčia sudavė ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam D. G. ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiu ir koja į galvą ir kitas kūno sritis, dėl ko D. G. griuvo ant grindinio, tuo padarė nukentėjusiajam D. G. muštinę odos žaizdą kairio antakio srityje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai. Tarp kaltų M. S. veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad :

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės

2024 m. rugpjūčio 21 – rugsėjo 18 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada:

M. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2024 m. gegužės 3 d.) ir šiuo metu konstatuojama: Paranoidinė šizofrenija, defektų stadija. M. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę — stacionarinį stebėjimą, bendro stebėjimo sąlygomis.

Pagal savo psichikos būklę M. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2024 m. gegužės 3 d.) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Pagal savo psichikos būklę M. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. S. nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kadangi jis nesugebės duoti adekvačių parodymų.

Pagal savo psichikos būklę M. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2024 m gegužės 3 d.) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Pagal savo psichikos būklę M. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. S. nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kadangi jis nesugebės duoti adekvačių parodymų.

Pagal savo psichikos būklę M. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. S. nesugeba objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmės ir turinio.

M. S. elgesys įvykio metu sąlygotas jam diagnozuoto psichikos sutrikimo (2 t., b. l. 31-36).

Ekspertas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal medicininius dokumentus matyti, jog palaiko duotą išvadą. Pagal M. S. būklę jam rekomenduotinas stacionarinis stebėjimas. M. S. negeba duoti adekvačių parodymų, yra socialiai pavojingas, kelia grėsmę sau ir aplinkiniams. Ambulatorinis gydymas negalimas, nes agresija kartojasi ir agresijos priepuoliai nenuspėjami.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo rėžimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (BK 17 straipsnis). Jam reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo eksperto poziciją apie M. S. psichikos būseną nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar, teismas sprendžia, jog M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl savo psichikos būklės buvo nepakaltinamas.

Įvertinęs M. S. patologinę būseną, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, asmens pavojingumą, teismas sprendžia, kad M. S. pripažįstamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 53,06 eurų už nukentėjusiojo D. G. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tačiau šioje byloje prašoma priteisti padarytą žalą iš asmens, kuris padarė įstatymo uždraustą veiką būdamas neveiksnus, todėl šios išlaidos nepriteistinos ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė Teismui pateikė pažymą priteisti 196,96 Eur už tai, kad advokatas A. P. teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. G.. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam atstovas buvo būtinas dėl jo fizinės negalios, o nagrinėjama byla yra specifinė, kadangi M. S. yra asmuo pripažįstamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

M. S. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti stebėjimą vykdančią medicinos įstaigą praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą, išvadą apie M. S. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo M. S..

Iki šios nutarties įsiteisėjimo palikti galioti 2024 m. gegužės 21 d. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus nutartį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai antinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus daiktinius įrodymus : CD diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.