Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-952-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
2A-952-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19747-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
N. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-952-467/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-19747-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,sekretoriaujant Silvijai Dovgerd,dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Kaziui Krivkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei N. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. K. 2010 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė nustatyti sūnaus G. D. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. D. turtu - vieno kambario butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu A. D. santuokos sudariusi nebuvo, tačiau, jiems gyvenant kartu, 2007 m. liepos 25 d. gimė sūnus G. D.. Šiuo metu ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, šalių sūnus gyvena su ieškovė. Atsakovas nuo 2008 m. kovo mėnesio visiškai neskiria lėšų sūnaus išlaikymui, nesirūpina sūnaus auklėjimu. Ieškovė gauna pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, tačiau jos gaunamų pajamų nepakanka sūnaus išlaikymui. Nuo jos gaunamų pajamų, atėmus išmokamą paskolą bankui, palūkanas, jai lieka pragyvenimui maždaug 1000 Lt per mėnesį. Nepilnamečiam sūnui G. augant, didėja jo poreikiai, be to jis turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų. Ji sūnaus G. D. išlaikymui išleidžia vidutiniškai po 1000 Lt per mėnesį, todėl atsakovas privalėtų mokėti pusę šios sumos - po 500 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas neteikė lėšų savo sūnaus išlaikymui iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį (viso 18000 Lt). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu, nes atsakovas niekur nedirba, negauna jokių pajamų, slapstosi. Be to kartu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį.

Atsakovas A. D. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės N. K. nepilnamečio sūnaus G. D., gimusio 2007 m. liepos 25 d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki atsiras viena iš aplinkybių, numatytų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje, ir įpareigoti ieškovę kas ketvirtį teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, nustatė nepilnamečio G. D., gimusio 2007 m. liepos 25 d., gyvenamąją vietą su motina N. K., priteisė iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymui po 450 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius – 2700 Lt, priteistą nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei N. K., atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti jam ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą atmetė, išlaikymo išieškojimo užtikrinimui taikė atsakovui A. D. priklausančio nekilnojamojo turto - buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimą (hipoteką), priteisė iš atsakovo A. D. valstybės naudai 243 Lt žyminio mokesčio ir 26,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Teismas, spręsdamas, nuo kada atsakovas A. D. neskiria lėšų savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, įvertino tai, kad ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo jos nepilnamečiam sūnui priteisimo, jei atsakovas tris metus neskyrė lėšų sūnaus išlaikymui. Iš pažymos apie atsakovo įdarbinimus teismas nustatė, jog atsakovas visą laiką iki pat 2010 m. liepos 12 d. oficialiai dirbo ir gaudavo pajamas. Liudytojas E. Č., kuris yra ieškovės tėvas, patvirtino, kad atsakovas padėjo jam remontuoti ieškovės butus. Tai, kad atsakovas atliko statybos darbus ieškovės namuose, netiesiogiai patvirtino liudytojai I. D. ir D. D. bei trečiasis asmuo S. G.. Įrodymų, kad ieškovė mokėjo atsakovui darbo užmokestį už jo atliekamus statybos darbus, nepateikta. Dėl to teismas padarė išvadą, jog atsakovas, vesdamas su ieškove bendrą ūkį, tokiu būdu prisidėjo ir prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Kartu teismas įvertino tai, kad atsakovas taip pat nepateikė neginčytinų įrodymų, iki kurio laiko jis skyrė lėšas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nuo kada su ieškove jis gyvena atskirai. Iš jo paaiškinimų teismas darė išvadą, kad jis visiškai neskiria lėšų savo sūnaus išlaikymui nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, nes ieškovė atsisakė priimti iš jo lėšas, skirtas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Įvertinęs šias aplinkybes ir visus į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, jog atsakovas A. D. nereguliariai teikė lėšas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, ir iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius iki ieškinio teisme padavimo dienos. Teismas pažymėjo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, tai 800 Lt sumą teismas dalino per pusę. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš atsakovo gali būti priteistas didesnis išlaikymas, negu 400 Lt per mėnesį, nes jis, dirbdamas užsienyje, turi didesnes galimybes užsidirbti. Teismas atmetė ieškovės prašymą išlaikymą vaikui turtu, kadangi jos teiginius, kad atsakovas niekur nedirba ir slapstosi, paneigė aplinkybės, jog atsakovas domisi bylos eiga, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, trečiojo asmens S. G. teigimu, teikia išlaikymą jos nepilnamečių vaikų išlaikymui, kas liudija, jog atsakovas turi pastovias pajamas ir gali skirti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui G. D.. Be to atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sutinka skirti lėšas sūnaus išlaikymui. Atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti jam ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą teismas atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. D. 2011 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priimti papildomą sprendimą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės N. K. nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki atsiras viena iš aplinkybių, numatytų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje, ir priteisti šalių naudai jų faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. papildomu sprendimu netenkino atsakovo A. D. reikalavimo priteisti iš ieškovės N. K. nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymui po 400Lt per mėnesį iki atsiras viena iš aplinkybių, numatytų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje, o papildomo sprendimo dėl atsakovo A. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų nutarė nepriimti. Teismas pirmąjį reikalavimą atmetė, nes sūnaus G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš ieškovės išlaikymą. Antrąjį atsakovo reikalavimą atmetė dėl to, jog vaikui skirto išlaikymo panaudojimo ne atsakovo interesais klausimas sprendžiamas CK 3.203 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės teismas nepriteisė, nes atsakovo priešieškinio pareiškime išdėstyti reikalavimai buvo atmesti. Ieškovės N. K. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, tačiau ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai jos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo iš ieškovės N. K. priteisti atsakovo A. D. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas nuo atmestų ieškovės reikalavimų dalies.

Šalies argumentai

Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo prašo pakeisti šio sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo sūnaus G. D. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisti už 3 mėnesius – 1200 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį priešieškinio reikalavimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog savo teiginį, kad iš atsakovo gali būti priteistas didesnis išlaikymas, negu 400 Lt, teismas bando pagrįsti savo paties išsigalvota prielaida, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje, turi didesnes galimybes užsidirbti. Tačiau jokių faktinių duomenų apie tai byloje nėra. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas tokiu išsigalvotu pagrindu priėmė sprendimą priteisti iš atsakovo sūnaus G. D. išlaikymui 450 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio pabaigoje išvyko dirbti į Švediją ne dėl didesnių pinigų ar didesnių galimybių užsidirbti, o dėl to, kad Lietuvoje visai nebuvo darbo. Švedijos taip pat neaplenkė krizė, todėl ir ten užsidirbti galimybės yra labai menkos ir ribotos. Be to Švedijoje pats pragyvenimas yra brangus. Tuo tarpu ieškovė vadovauja UAB „Baltic alternative“, nuosavybės teise valdo 10 vnt. nekilnojamojo turto objektų ir iš to gauna pajamas. Teismas taip pat konstatavo, kad ji nepateikė visų įrodymų (turto ir pajamų deklaracijų, sutarčių), iš kurių galima būtų spręsti apie realiai gaunamas ieškovės pajamas. Atsakovas sutiko, kad iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų priteisiama 400 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė taip pat sutiko su tokiu dydžiu, jei atsakovas teismui pateiks ir įrodys, kad sugebės tenkinti prisiimtus piniginius įsipareigojimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-04-20 rašte nurodė, kad atsakovo siūlomas teikti 400 Lt išlaikymas sūnui atitiktų teismų praktiką, patenkintų minimalius būtiniausius nepilnamečio poreikius. Visos šios aplinkybės rodo, jog teismo sprendimo dalis dėl 450 Lt išlaikymo priteisimo yra nepagrįsta. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nereguliariai teikė lėšas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesius iki ieškinio teisme padavimo dienos. Taip pat niekuo nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas nereguliariai teikė lėšas sūnaus išlaikymui. Toks teismo teiginys neatitinka teismo išvados, kad atsakovas su ieškove vedė bendrą ūkį. Atsakovas iki 2010 m. rugpjūčio mėn. kartu su ieškove, gyvendami bendrą gyvenimą, vedė bendrą ūkį, padėjo įrenginėti ieškovei priklausantį namą SB „Rasa“ ir šalia jo esančią pirtį. Be šių darbų, remontavo ieškovei priklausančius butus. 2010 m. rugpjūčio mėn., kai Lietuvoje pritrūko darbo, atsakovas išvyko uždarbiauti į Švediją. Teismas neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Savo sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, vesdamas su ieškove bendrą ūkį, tokiu būdu prisidėjo ir prie nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymo. Tokį bendrą ūkį su ieškove atsakovas vedė iki 2010 m. rugpjūčio mėn., ką patvirtina ne tik atsakovo tvirtinimai, bet ir liudytojų parodymai. Todėl išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo teismui dienos faktiškai tesudaro tik 2,5 mėnesio. Teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę kas ketvirtį teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, yra visiškai nepagrįstas. Be tokios informacijos yra neįmanomas atsakovo, kaip vieno iš nepilnamečio vaiko tėvų, pareigų tinkamas vykdymas.

Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomo sprendimo prašo panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės N. K. nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymą po 400 Lt per mėnesį iki atsiras viena iš aplinkybių, numatytų CK 3.194 str. 4 d., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tokį atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) reikalavimą patenkinti; priteisti šalių naudai jų faktiškai patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir pirmosios instancijos teismo patirtas procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas, proporcingai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų; priteisti iš ieškovės atsakovo A. D. naudai jo faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu pagal apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas yra neteisus, kad nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš ieškovės išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priteisti vaiko išlaikymą iš abiejų tėvų yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaringas. Priteistas abipusis išlaikymas ne tik garantuotų vaiko interesų apsaugą, bet užtikrintų ir paties teismo 2011-06- 17 sprendimo konstatuojamojoje dalyje nustatytą 800 litų per mėnesį vaiko išlaikymą, kurį, anot to paties teismo, turi užtikrinti abu tėvai. Prieštaravimas pirmosios instancijos teismo samprotavimuose yra akivaizdus. Viena vertus, teismo nustatomas 800 litų per mėnesį vaiko išlaikymas, kita vertus, tik dalis to išlaikymo priteisiama iš vieno tėvo ir visaip vengiama likusią vaiko išlaikymo dalį priteisti iš kito tėvo. Pirmosios instancijos teismas 2011-07-21 papildomame sprendime neteisingai nustatė, kad tarytum atsakovas savo prašyme nurodė, jog nepriteistos iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidos. Savo 2011-07-01 prašyme priimti papildomą sprendimą atsakovas tokio dalyko nenurodė. Jis prašė teismo priimti papildomą spendimą - priteisti šalių naudai jų faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismo 2011-06-17 sprendimo rezoliucinėje dalyje bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas. Visos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos taip pat neteisėtai ir nepagrįstai priteistos tik iš atsakovo, o ne proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas savo 2011-07-21 papildomame sprendime taip pat neteisingai nurodo, kad tarytum ieškovė pati nereikalauja iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja to paties teismo 2011-06-17 sprendime padarytai išvadai, jog teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė N. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomo sprendimo prašo atmesti visus atsakovo reikalavimus, papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo teiginys, jog sūnaus išlaikymui ieškovė neskirią net pusės minimalios vieno mėnesio algos, visiškai neatitinka tikrovės. Dėl komplikacijų gimdymo metu, mažakraujystės bei pažeistos imuninės sistemos, nepilnamečiui vaikui G. reikalingas ypatingas dėmesys, kurį ieškovė nuolat skiria. Vaikas turi žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tad jam būtinai reikalingas darželis-lopšelis su logopedine pakraipa bei nuolatinis logopedo dėmesys. Vien tokio darželio lankymas bei užsiėmimai su logopedu kainuoja. Išlaidų, kurias ieškovė patiria, siekdama aprūpinti vaiką patogumais bei sukurti tinkamas sąlygas jo vystymuisi, aprašymą ieškovė pateikė 2011-03-15 patikslintame ieškinyje. Šių išlaidų dydis siekia 1000 Lt per mėnesį kas atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei pragyvenimo sąlygas Lietuvos Respublikoje yra visiškai racionalu. Kadangi atsakovas neskyrė materialinės pagalbos vaiko išlaikymui, tokie jo pasisakymai apie ieškovės, kaip vieno iš tėvų, neva pareigų nevykdymą tik atskleidžia atsakovo nesąžiningumą bei atsakomybės vengimą. A. D. nevykdant savo teisių ir pareigų vaikui G., valstybei tenka rūpintis sūnaus G. D. išlaikymu skiriant išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Apie atsakovo neatsakingą ir nerūpestingą elgesį byloja ir ta aplinkybė, jog atsakovas, daugiau nei metus dirbdamas užsienyje, atsisako pateikti įrodymus apie savo darbo vietą ir pajamų šaltinį. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, daugiausia susidedančios iš apmokėjimų už advokato paslaugas, yra neadekvačios lyginant su teismo priteistu 2700 Lt vaiko įsiskolinimu už šešis mėnesius ir neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. D. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinius skundus ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimams pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų laikėsi ne visiškai tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį šalių vaiką neginčijo ir tiek bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, tiek ir apeliacinėje instancijoje sutinka teikti vaikui 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt per mėnesį; kadangi nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, todėl 800 Lt suma dalinama per pusę. Teismas taip pat sprendime konstatavo, jog iš atsakovo gali būti priteistas didesnis išlaikymas negu 400 Lt per mėnesį, nes jis, dirbdamas užsienyje, turi didesnes galimybes užsidirbti. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad tokia teismo išvada yra niekuo nepagrįsta. Aplinkybė, ar dirbant Švedijoje, yra didesnė galimybė užsidirbti, kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama, dėl to teismas negalėjo ja remtis, priimdamas sprendimą (CPK 263 str. 2 d.). Be to ieškovas pirmosios instancijos teisme nurodė priešingas aplinkybes, kad Švedijoje jam nesisekė su darbdaviu, jam nebuvo mokamas atlyginimas (b.l. 173, t. 1). Pagal bylos duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (b.l. 135-138, t. 1). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tuo tarpu ieškovė, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, dirba ir gauna atlyginimą, be to gauna pajamų ir iš jos nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų nuomos (b.l. 142, t. 1). Nors byloje ir nėra duomenų, kokios šios pajamos yra, tačiau iš ieškovei suteikto kredito dydžio (2011 m. balandžio 11 d. likutis 281780,12 Eur), per mėnesį mokamų įmokų bankui dydžio (1658,83 Eur, b.l. 19, t. 2) galima spręsti, jog ieškovės mėnesinės pajamos nėra mažos ir yra didesnės nei vidutinės, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog iš esmės ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei atsakovas. Be to ieškovė pirmosios instancijos teisme iš esmės sutiko, kad atsakovas vaikui teiktų 400 Lt išlaikymą, bet su sąlyga, jog atsakovas teismui pateiks įrodymus, jog sugebės tenkinti prisiimtus piniginius įsipareigojimus nepilnamečiam sūnui. Teismo vertinimu, byloje tokių įrodymų pakanka. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš buvusios santuokos teikia be skolų (b.l. 164, t. 2), tą iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje buvusi atsakovo sutuoktinė (b.l. 183, t. 2). Taigi teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti atsakovo galimybėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui sutinkant teikti 400 Lt išlaikymą vaikui ir ieškovei su tuo iš esmės sutinkant, taip pat byloje esant duomenų apie ieškovės galimybes išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 450 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir priteistas išlaikymas mažintinas iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Nors ieškovė ieškinyje teigė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo, tačiau pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, atsakovas remontavo ieškovės butus, už tai negaudamas atlygio, neginčijo. Dėl to kolegija laiko, kad aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį po vaiko gimimo byloje nustatyta. Tačiau apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 6 mėnesius. Teisėjų kolegija tokiems atsakovo argumentams iš esmės pritaria. Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. Č., kuris yra ieškovės tėvas, patvirtino, kad atsakovas padėjo jam remontuoti ieškovės butus, liudytojai I. D. ir D. D. netiesiogiai patvirtino, jog atsakovas atliko statybos darbus ieškovės namuose. Be to D. D. nurodė, jog 2010 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais matė atsakovą dirbantį prie ieškovės namo, atsakovas buvo su statybininko darbine apranga. I. D. nurodė, jog atsakovas į Švediją išvyko 2010 m. rudenį. Iš byloje esančios pažymos apie asmens įsidarbinimus matyti, kad atsakovas A. D. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2010-07-12 (b.l. 140, t. 1). Teismo vertinimu, nurodytų įrodymų pakanka išvadai, jog ieškovė su atsakovu bendrą ūkį vedė iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, kai atsakovas išvyko į užsienį uždarbiauti. Vedant bendrą ūkį, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prisidėjo prie jų vaikų išlaikymo, todėl nuo vaiko gimimo 2007-07-25 iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymo įsiskolinimo susidaryti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2010-11-15, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už tris mėnesius – 1200 Lt. Dėl to kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisia už tris mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atmetė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovas šio savo reikalavimo iš esmės nemotyvavo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog be tokios informacijos yra neįmanomas atsakovo, kaip vieno iš nepilnamečio vaiko tėvų, pareigų tinkamas vykdymas. Tačiau kolegija tiesioginio ryšio tarp atsakovo tėvo pareigų šalių nepilnamečiam vaikui ir ieškovės pareigos teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą neįžvelgia, dėl to neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės ataskaitų neteikimas trukdytų atsakovui vykdyti savo pareigas sūnui. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą duomenų, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl tokių ataskaitų pateikimo, o ieškovė atsisakė suteikti atsakovui informaciją apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, ir kad tai kokiu nors būdu pažeidė atsakovo teises ir trukdė vykdyti tėvo pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas neįpareigoja ieškovės teikti atsakovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, o atsakovas neįrodė tokių ataskaitų teikimo būtinybės, dėl to šio atsakovo priešieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai.

Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo argumentu, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovės. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį išlaikymas vaikui priteisiamas iš pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdančio tėvo pagal vieno iš tėvų ieškinį. Civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, jog šalių vaikas G. D. gyvena su ieškove, kuri vaikui sudaro puikias sąlygas augti ir visapusiškai vystytis (b.l. 111-113, t. 1), duomenų, kad ji netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, nesirūpintų vaikų ir pan., byloje nėra, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad ieškovė nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Be to atsakovas, priešieškiniu prašydamas išlaikymą vaikui priteisti ir iš ieškovės, neprašė teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, dėl ko kolegija sprendžia, kad ir pats atsakovas tvirtai nemanė, kad jo vaiku nėra rūpinamasi. Kolegija pažymi, kad išlaikymas iš abiejų vaikų tėvų priteisiamas tada, kai abu tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus paprastai vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos papildomo sprendimo dalimi, kuria teismas nepriėmė papildomo sprendimo dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš papildomo teismo sprendimo matyti, jog teismas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės N. K. nepriteisė, nes atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti. Nors ieškovės N. K. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, tačiau, jai neprašant priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai jos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas nepriteisė ir atsakovui iš ieškovės jo bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų ieškovės reikalavimų dalies. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl iš dalies pakeičia papildomą sprendimą.

Nors atsakovo abu priešieškinio reikalavimai ir buvo atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad dėl to jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atmetus priešieškinio reikalavimus, neatlygintinos atsakovo išlaidos turėtos dėl priešieškinio, tačiau jo bylinėjimosi išlaidos, turėtos dėl ieškinio, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai turi būti atlyginamos. Apeliantas taip pat teisingai teigia, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, kadangi pagal bylos duomenis tokį prašymą patikslintame ieškinyje ieškovė buvo suformulavusi (b.l. 152, t. 1).

Civilinės bylos duomenys tvirtina, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 861,76 Lt bylinėjimosi išlaidų – už skelbimus laikraščiuose (b.l. 121-122, 156, t. 1) ir už konsultavimą nekilnojamojo turto klausimas (b.l. 157, t. 1). Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaidos už konsultavimą nekilnojamojo turto klausimais nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui turtu – atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, dėl to ieškovės išlaidos, turėtos šio buto vertei nustatyti buvo susijusios su nagrinėjama byla ir būtinos, todėl priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 6925 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 144-149, 178-179, t. 2). Atsižvelgiant į tai, kad advokato atsakovui išrašytose sąskaitose nedetalizuojama, už kokias paslaugas tos sąskaitos buvo išrašytos, kolegija laiko, kad pusė jų buvo skirta už priešieškinį, o pusė – gintis nuo ieškovės ieškinio, todėl atmetus atsakovo priešieškinio reikalavimus, jis neteko teisės į 3642,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismui ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė tris reikalavimus, iš kurių teismas vieną patenkino, vieną atmetė ir vieną reikalavimą patenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, jog esminis ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nors ir ne visiškai toks, kokio prašė ieškovė, buvo patenkintas, teismas laiko jog buvo patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla pareiga patenkinti 80 procentų ieškovės patirtų išlaidų, o ieškovei – 20 procentų atsakovo patirtų išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 689,40 Lt, o atsakovui iš ieškovės 728 Lt advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius priešpriešines sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 37 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinėje instancijoje atsakovas patyrė 4725 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 227-228, 245-246, t.2) ir 81 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 229, t. 2). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra akivaizdžiai per didelės ir viršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 Patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai joje nebuvo nauji, taip pat į tai, kad advokatas atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, šias išlaidas kolegija mažina iki 800 Lt. Kadangi apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas įgyja į 50 procentų šių išlaidų atlyginimą, t.y. į 400 Lt. Taip pat atsakovui iš ieškovės priteistinas 40,5 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą, tiek ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą sūnaus G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sumažinti iki 400 Lt (keturių šimtų litų) per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki G. D. pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų).

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 37 Lt (trisdešimt septynis litus) advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės N. K. 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 40,50 Lt (keturiasdešimt litų ir 50 centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Liuda UckienėAlvydas Barkauskas