Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.6; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2020 m. spalio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2013-11-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2015-05-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. 2020 m. birželio 7 d. 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia kumščiais tris kartus sudavė savo mamai I. J. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su savo mama ir tėvu iki birželio 7 d. konflikto nebuvo susipykęs, jų santykiai buvo puikūs. Atlikęs bausmę už smurtą tėvų atžvilgiu, jis buvo išvykęs į užsienį, keletą metų ten dirbo ir gyveno, į namus sugrįžo pašlijus tėvų sveikatai, siekdamas jiems padėti. 2020 m. birželio 7 d. talkininkavo kaimynui ūkio darbuose, po darbų šventė Tėvo dieną. Jis išgėrė apie 2 litrus alaus ir 200-300 gramų degtinės. Jautėsi apsvaigęs, tačiau įvykio aplinkybes gerai prisimena. Į namus birželio 7 d. jis grįžo apie 19 val., norėjo rūkyti, todėl mamos prašė cigarečių. Jis daug rūko, todėl cigaretes laiko pas mamą, kuri normuotai jam duoda cigarečių. Mamai pasakius, kad cigarečių ji neturi, jis susinervino, supyko, nes gerai žinojo, kad cigarečių ji turi. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, jis įžeidinėjo mamą necenzūriniais žodžiais, keikėsi, tačiau smūgių jai nesudavė. Įpykęs išėjo iš kambario, norėjo pasiimti tėvo dviratį ir važiuoti pas draugą, tačiau tėvas dviračio nedavė, dėl ko tarp jų taip pat kilo žodinis konfliktas. Jo įsitikinimu, mama jį apkalba, norėdama jį paauklėti. Jo manymu, policiją tėvas iškvietė bijodamas, kad jis nesmurtautų, kad nepasikartotų smurtas prieš tėvus, dėl ko jis buvo nuteistas ir atliko bausmę.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34) parodė, kad S. G. yra jos sūnus ir gyvena jos namuose. 2020 m. birželio 7 d. 11 val. sūnus išvažiavo iš namų ir apie 18-19 val. grįžo girtas, ėmė ją pulti ir reikalauti rūkyti. Ji sūnui pasakė, kad rūkyti neturi. Po to sūnus puolė savo tėvą, jos sugyventinį K. G., bet tėvas pabėgo iš namų. Ji liko namuose ir jai gulinčiai lovoje S. kumščiu sudavė tris kartus į galvą, tiksliau į pakaušį, nes ji veidu pasisuko į pagalvę, kad nesužalotų veido. Dėl suduotų smūgių jai visą vakarą skaudėjo galvą, skausmas praėjo išgėrus vaistų. Ji yra akla ir nematė, kas ją mušė, bet kai ją mušė, kambaryje buvo tik sūnus, kuris ant jos rėkė ir sudavė smūgius.

Liudytojas K. G. parodė, kad jo ir sūnaus S. G. santykiai geri, jie nesusipykę, išgėręs sūnus būna agresyvus, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai. I. J. – neįgali, visiškai akla, dėl kojos paralyžiaus negali vaikščioti. Ji apako prieš 7-8 metus, žmones atpažįsta iš balso. 2020 m. birželio 7 d. vakare jis kartu su I. J. žiūrėjo televizorių I. J. kambaryje. Grįžęs neblaivus jų sūnus S. ėmė šūkauti, rėkauti, reikalavo iš motinos cigarečių. Jam yra įdėtas širdies stimuliatorius, todėl jis baiminasi dėl savo sveikatos, bijodamas, kad sūnus jo nepatemptų ar nepastumtų, kas galėtų sukelti širdies darbo sutrikimus, išėjo iš kambario į lauką, todėl nematė, kas įvyko tarp S. ir I. kambaryje. Būdamas kieme išgirdo, kaip I. J. šaukė, reikalaudama kviesti policiją, nes ji nebegalinti atsiginti nuo sūnaus. Tuo metu iš kambario į lauką išėjo ir S.. Jis paprašė S., kad jis eitų miegoti, tikino, kad tokiu atveju policijos nekvies, tačiau S. liepė kviesti policiją, miegoti nėjo, todėl jis ir paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Jokio konflikto tarp jo ir S. nebuvo, dviratį jis įstūmė į sandėliuką ir užrakino, dviračio S. jo nereikalavo, dėl jo konflikto nebuvo. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis į vidų nebuvo užėjęs, su I. J. nebendravo. Girdėjo, kaip pareigūnams I. J. sakė, kad sūnus sudavė jai smūgius į galvą.

Liudytojas M. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, parodė, kad gavus pranešimą apie S. G. konfliktą su tėvu, vyko į įvykio vietą. Aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, kad S. G. smurtavo prieš savo mamą. Jam įėjus į namo vidų, ant lovos sėdinti S. G. mama nurodė, kad sūnus jai tris kartus sudavė į pakaušį, parodė vietą, kur sūnus sudavė. Jis apžiūrėjo S. G. mamos nurodytą vietą galvoje po plaukais, pakaušio srityje matėsi nežymus paraudimas.

Liudytojas G. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, parodė, kad kartu su pareigūnu M. K. vyko į įvykio vietą, gavus pranešimą apie sūnaus konfliktą su tėvus. Iš pradžių į kambarį, kur buvo neįgali S. G. mama, įėjo M. K.. Kolegai pranešus, kad buvo smurtauta, jis taip pat buvo įėjęs į namo vidų, jam girdint I. J. patvirtino, kad jai sūnus sudavė tris kartus kumščiu į galvos sritį.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 8) matyti, kad 2020 m. birželio 7 d. 20 val. 19 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs K. G. pranešė, kad neblaivus sūnus stumdo tėvą, elgiasi agresyviai.

Iš policijos duomenų bazėje užfiksuotos informacijos (b. l. 8-11), tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12-14) matyti, kad po K. G. telefoninio pranešimo BPC į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie įvykio vietoje filmavo vaizdo kameromis. Įvykio vietoje buvusiems asmenims alkotesteriu patikrinti girtumai: S. G. nustatytas 3,15 promilių girtumas, I. J. ir K. G. buvo blaivūs.

Vaizdo įrašuose, kurie patalpinti CD laikmenoje ir saugomi byloje (b. l. 29-30), daryti pareigūnų, atvykusių į S. G. namus, turimomis „Body“ kameromis, matyti akivaizdūs S. G. girtumo požymiai, agresyvumas – jis nevykdo policijos pareigūnų nurodymų, pastoviai vartoja necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, kalba nerišliai. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnui M. K. įėjus į namo vidų, kambaryje ant lovos sėdinti moteris, kaip vėliau paaiškėjo I. J., nurodo, kad prieš valandą sūnus kumščiu tris kartus sudavė jai į galvą. Pasakodama apie suduotus smūgius, ji rodo vietą, kur buvo suduoti smūgiai, – pakaušio sritį.

Kaltinamasis S. G. kaltės nepripažino. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. J. parodymais, ji buvo blaivi, iš karto po konflikto atvykusiems pareigūnams nurodė, kad sūnus tris kartus sudavė jai kumščiu į pakaušio sritį, detaliai paaiškino konflikto kilimo priežastis – sūnaus nepasitenkinimas dėl to, kad ji neturėjo ir negalėjo jam duoti cigarečių. Pats kaltinamasis teisme pripažino, kad nei su vienu iš tėvų jis nebuvo susipykęs, todėl apkalbėjimo galimybė atmestina. Kad S. G. 2020 m. birželio 7 d. vakare buvo agresyviai nusiteikęs, akivaizdžiai matosi vaizdo įrašuose – jis nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimams, elgiasi iššaukiančiai, vartoja necenzūrinius žodžius. Jo agresyvų elgesį patvirtina ir K. G., kaltinamojo tėvo, elgesys. Jis, bijodamas sūnaus, išėjo iš kambario, šalinosi net iš kiemo, kad išvengtų susidūrimo su agresyviai nusiteikusiu sūnumi, atvykusiems pareigūnams jis nurodė, kad nebeįmanoma apsiginti nuo sūnaus. Teisme, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, kaltinamais S. G. pripažino, kad vaizdo įrašuose jis savęs neatpažįsta, jam nesitiki, kad jis galėjo taip elgtis, pripažįsta, kad jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, jo sunkų girtumo laipsnį, yra pagrindo manyti, kad S. G., būdamas paveiktas alkoholio, įvykio aplinkybių neprisimena.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną I. J., tris kartus kumščiais suduodamas į galvos sritį, neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmą, tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš karto po konflikto jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, teisme kaltinamasis pripažino, kad jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalto prieš bejėgiškos būklės asmenį, kuris dėl neįgalumo (aklumo ir negalėjimo vaikščioti), negalėjo jam pasipriešinti (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte).

Kaltinamasis S. G. praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, tačiau jis niekur nedirba, kaltės nepripažino, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, kurie galėtų turėti teigiamos įtakos kaltinamajam, sulaikytų jį nuo naujų smurtinių nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus tai, kad praeityje jis buvo teistas už analogišką veiką, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl skiriamas ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant kelis įpareigojimus ir draudimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti viso laisvės apribojimo bausmės atliko metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną – saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.