Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. J. , D. E. , R. Š. , A. D. , V. M. , A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. J. , D. E. , R. Š. , A. D. , V. M. , A. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. A-886 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10 detaliojo plano patvirtinimo“.

Pareiškėjų vertinimu, ginčijamas įsakymas neteisėtas, nes planas iš (duomenys neskelbtini) g. 8A valdos techninės apskaitos bylos patvirtina, jog į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, Kaune, ribas, nustatytas detaliuoju planu, patenka ir dalis jų, pareiškėjų, naudojamos teritorijos. Žemės sklypo ribos natūroje susiformavusios daugiau kaip 40 metų, nuo besiribojančių teritorijų atskirtos želdiniais. Pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatas, sprendžiant naudojamų žemės sklypų nuomos ir pardavimo klausimus žemės naudotojams pagal teritorijų planavimo dokumentus, yra būtina atsižvelgti į nusistovėjusią žemėvaldą, kuri apibrėžiama namų valdos techninės apskaitos duomenyse.

Statybos techninis reglamentas 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato bendruosius reikalavimus sklypui aplink gyvenamąjį namą formuoti. Minimalią sklypo struktūrą turi sudaryti pastato užimamas plotas, priėjimai, privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai (10 punktas). Pareiškėjai nurodo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą, ateityje parengti jų namo (duomenys neskelbtini) g. 8A žemės sklypo planą pagal galiojančius reikalavimus galimybės nebus.

Be to, pareiškėjai nurodo, kad detaliuoju planu nustatytos ribos trukdys normaliai eksploatuoti jiems priklausantį statinį.

2004 m. gegužės 3 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 8 punktas nustato, jog rengiant detalųjį planą, įvertinamos gretimybės – žemės sklypai ir kitos besiribojančios teritorijos. Šiuo atveju, pareiškėjų teigimu, akivaizdu, kad gretimybės įvertintos nebuvo.

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad administravimo subjektų veikla planuojant teritoriją yra viešosios teisės normomis reglamentuojama veikla, todėl šių subjektų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo laikytini administraciniais. Teismo vertinimu, ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. A-886 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10 detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo yra administracinis. Tačiau, teismo teigimu, reikia atsižvelgti į keliamo ginčo visumą. Ginčijamo sprendimo pagrindu sklype esančių pastatų ar statinių savininkai įgijo teisę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypo dalį, kaip tai numatyta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje. Todėl, teismo vertinimu, susiklostė ikisutartiniai civiliniai santykiai. Be to, pareiškėjai sprendimą ginčija ta apimtimi, kuria nustatytas žemės sklypo dydis, jų reikalavimas pirmiausia grindžiamas tuo, kad pažeidžiamos jų kaip gretimo namo butų savininkų teisės, į suformuotą žemės sklypą patenka dalis pareiškėjų naudojamos teritorijos. Pareiškėjų teigimu, patvirtinta žemės sklypo riba sutampa su jų namo išorės siena, įėjimas į pastatą patenka į gretimo sklypo ribas, todėl apsunkintas naudojimasis pastatu. Pareiškėjų reikalavimai grindžiami tuo, kad į sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, Kaune, ribas, nustatytas detaliuoju planu, patenka ir dalis jų, pareiškėjų, naudojamos teritorijos. Šiai aplinkybei įvertinti svarbu išanalizuoti susiklosčiusius faktinius valstybinės žemės naudojimo teisinius santykius, t. y. civilinius teisinius santykius. Su civilinio pobūdžio klausimais susiję ir pareiškėjų skundo teiginiai dėl negalimumo tinkamai naudotis savo pastatu ir (duomenys neskelbtini) g. 10 sklype esančiu ūkiniu pastatu. Taigi teismas padarė išvadą, kad ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami ne tik viešosios, bet ir privatinės teisės normomis, todėl ginčas vertintinas ne vien kaip grynai administracinio pobūdžio. Kadangi bendrosios kompetencijos teismų kompetencija platesnė, ji apima ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Specialiosios teismingumo kolegijos praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad administravimo subjektų veikla planuojant teritoriją yra viešosios teisės normomis reglamentuojama veikla ir šių subjektų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo laikytini administraciniais (pvz., 2003 m. spalio 9 d. nutartis byloje J. ir L. P. vs. Kelmės rajono savivaldybės taryba, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje AB “Krašto projektai” vs. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir valdyba).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai vieninteliu reiškiamu reikalavimu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, Kaune, detalusis planas. Viešojo administravimo subjekto priimtas aktas patvirtinti detalųjį planą, t. y. jame numatytus konkrečius teritorijos suplanavimo sprendinius, yra administracinis aktas, todėl ginčas dėl tokio akto panaikinimo yra administracinis ginčas.

Pagrindo kitaip vertinti keliamo ginčo esmės neduoda ir skunde nurodomi reikalavimą grindžiantys argumentai. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodo, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnį, 26 straipsnio 3 dalį, Detaliųjų planų taisykles, t. y. administracinės teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą. Iš patikslinto skundo turinio negalima spręsti apie tai, kad nagrinėjamo ginčo išsprendimas būtų siejamas su kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Keliamo ginčo esmė yra viešojo administravimo subjekto akto, priimto vykdant viešąjį administravimą, teisėtumo patikrinimas. Jokie civilinio pobūdžio reikalavimai nekeliami.

Atsižvelgiant į teisinius santykius, iš kurių kyla ginčas, darytina išvada, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl spręstinas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų A. J. , D. E. , R. Š. , A. D. , V. M. , A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.