- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-1861-579/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. (R.) Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų, pagal 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2016-11-12.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-08-04 nutarimu Nr. 95-327 nutarta nuteistajam R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-09 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skundo autorius nurodo, kad yra atlikęs 6/7 paskirtos bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors jis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis neturėtų būti kriterijumi, lemiančiu atsisakymą jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis tikina, kad priešingai nei kad nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis stengėsi laikytis pataisos namų vidaus taisyklių bei padarė pažangą stengiantis mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos tikimybė yra vidutinė (53 balai). Elgesys pataisos namuose yra labiau teigiamas nei neigiamas, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 4 kartus. Atvykęs į pataisos namus, pareiškė norą dirbti ir 2015-07-01 buvo įdarbintas. Pataisos namų profesinėje mokykloje mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo, avalynės gamintojo bei dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikacijas. Pagal galimybes moka priteistą civilinį ieškinį. Palaiko ryšius su artimaisiais. Būdamas lygtinai paleistas, turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas draugą, planuoja įsidarbinti UAB „ (duomenys neskelbtini)" vadybininko pareigose. Nesivadovauja kriminalinės subkultūros tradicijomis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas (realiai atliktos bausmės dalis yra ženkliai didesnė, nei reikalauja įstatymas), tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Š. priklauso vidutinei rizikos grupei – 53 balai, tad šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, taip pat ir psichologinės tarnybos išvadas, pažymose dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad skundo autorius laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, skatintas keturis kartus, neturi galiojančių nuobaudų, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo baldų apmušėjo, avalynės gamintojo ir taisytojo, dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes. Atvykęs į pataisos namus, pareiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas buvo tik 2015-07-01. Pripažįsta, kad praeityje vartojo heroiną, tačiau šiuo metu išreiškia kritišką požiūrį į narkotikų vartojimą. Sistemingai dalyvauja susitikimuose su narkomanų anonimų draugijos atstovais. R. Š. nesivadovauja nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijomis bei nereiškia diskriminacinių nuostatų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
Vertinant R. Š. elgesį pataisos namuose, pabrėžtina, kad jis ne visada buvo tik teigiamas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namų vidaus tvarkos taisykles pažeidė septynis kartus, dėl to keturis kartus buvo nubaustas drausmine tvarka. Vienas iš R. Š. padarytų pažeidimų yra šiurkštus – lakiųjų medžiagų vartojimas. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau į jas visgi privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kadangi tai yra jo elgesį pataisos namuose apibūdinančios aplinkybės. Vertinant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančius bei mažinančius veiksnius. R. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – ankstesni teistumai (teistas 3 kartus), nusikaltimų modelis; gyvenimo sąlygos (neturi nuosavo būsto, vyks gyventi pas draugo tėvus) bei piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Riziką mažinantys veiksniai – teigiama darbinė motyvacija, artimi santykiai su šeimos nariais bei jų palaikymas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką nekinta – tiek ankstesnių jo prašymų lygtinai paleisti nagrinėjimo metu, tiek šiuo metu yra 53 balai, t. y., nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši aplinkybė, vertinant ją su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. Š. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. Š. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.