Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-04 · Administracinė byla Nr. I-7806-422/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
I-7806-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01441-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7806-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjai L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-19-NT-2471-9977 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas).

Pareiškėja skunde (b. l. 2) ir teismo posėdžiu metu nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jos ir jos motinos teisę paveldėti dėdės (tėvo brolio) B. B. turtą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) atsiliepime (b. l. 31–32) su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja teigė, kad pageidauja kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo po dėdės B. B. mirties. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus.

Nurodė, jog, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl teisinės pagalbos skyrimo, Tarnybos buvo nustatyta, jog pareiškėjos tėvo brolis (dėdė) B. Bikauskas mirė 1988 m., po jo mirties visą turtą paveldėjo jo sutuoktinė E. B., o jai mirus pagal testamentą turtą paveldėjo L. M.. Pareiškėja yra penktosios eilės įpėdinė priimti palikimą, todėl aukštesnės eilės įpėdiniams priėmus visą palikimą pareiškėja neteko teisės paveldėti turto. Atsakovės nuomone, Tarnyba priimdama Sprendimą pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjos reikalavimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-NT-2471-9977, kuriuo buvo atsisakyta L. D. suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnis apibrėžia antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąvoką – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu (reg. Nr. NTP-1-2471) suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl palikimo priėmimo po jos dėdės (tėvo brolio) B. B., mirusio 1988 m. rugpjūčio 6 d., mirties (procesinių dokumentų parengimui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir kitų su paveldėjimu susijusių klausimų išsprendimui) (b. l. 11–14).

Šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytu pagrindu (b. l. 3–4). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Atsisakymas suteikti teisinę pagalbą grindžiamas aplinkybėmis, jog paveldėjimo klausimas į B. B. turtą yra išspręstas, turtas paveldėtas aukštesnės eilės įpėdinių, todėl pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnis), tačiau įstatymas įpareigoja pareiškėją aiškiai ir konkrečiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (skundo pagrindą) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pareiškėja mano, jog Sprendimas, kuriuo atsisakyta jai suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jos teisę į mirusio dėdės B. B. turto paveldėjimą, tačiau konkrečiai skunde neišdėstė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, skundas neaiškus, nekonkretus, todėl vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.

Iš skundo turinio ir byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą siekdama, kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba paveldint dėdės (tėvo brolio) B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad B. B. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos TSR Civilinis kodeksas. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo Septintojo skyriaus Keturiasdešimt devintojo skirsnio nuostatos, kuriose įtvirtinti du paveldėjimo pagrindai, t. y. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 567 straipsnis). CK 573 straipsnis, nustatantis teisinių įpėdinių eiles, prie pirmosios eilės įpėdinių priskyrė mirusiojo vaikus (tarp jų ir įvaikius), sutuoktinį ir tėvus (įtėvius). Pagal minėto teisės akto nuostatas, mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės buvo priskirti penktosios eilės įpėdiniams, jame įtvirtinta, jog tolimesnės eilės įpėdiniai gali paveldėti turtą tik tuomet, kai pirmosios eilės įpėdinis nepriima palikimo arba jo atsisako. Esant nors vienam palikimą pagal įstatymą priėmusiam pirmosios eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai paveldėti pagal įstatymą nešaukiami ir mirusiojo turto paveldėti negali.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, 2019 m. birželio 6 d. raštu pareiškėjai nurodė pateikti informaciją apie B. B. įpėdinius (b. l. 48). Tarnybai iš notarų biurų buvo pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, jog B. B. turto paveldėjimo klausimas išspręstas.

Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. S-57 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 70) nurodyta, jog po B. B. mirties visą jo turtą paveldėjo E. B., paveldėjimo byla Nr. 374/1988 užbaigta. Alytaus miesto 3-iajame notarų biure po E. B. mirties 2005 m. liepos 11 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 44/2005, kuri užbaigta, 2005 m. rugpjūčio 17 d. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą įpėdiniui, kuriam E. B. buvo palikusi testamentu visą savo turtą. Minėtam asmeniui mirus, 2017 m. vasario 1 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Šias aplinkybes patvirtina pateikta informacija iš Alytaus miesto 3-iojo ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biurų (b. l. 73–74).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog B. B. turtas, kurį paveldėti siekia pareiškėja, buvo paveldėtas pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdinės, jo sutuoktinės E. B.. Paveldėjimo klausimas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, buvo išspręstas, E. B. priėmus palikimą. Paveldėjimo byla užbaigta. Priėmus palikimą teisėtai pirmosios eilės įpėdinei, pareiškėjai, kaip penktosios eilės įpėdinei, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisinių pasekmių nesukurs, akivaizdu, jog bylinėjimasis beprasmis.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Tarnyba, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus, todėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą teisinį pagrindą atsisakė suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą, priimdama teisėtą, pagrįstą, motyvuotą Sprendimą, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė