Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas: 1) 1994-02-08 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25¹ str. lygtinai priverstinai įdarbinant, 2) 1995-01-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116 str. 1 d., 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., 117 str. 1 d. 4 metams laisvės atėmimo, 3) 1998-08-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, 4) 2002-05-27 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2005-09-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str.3 d., 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Paleistas 2007-04-06 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. 2008 metų kovo 16 dieną A. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su I. B., suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą, padarė pilvo sumušimą, dėl to plyšo plonosios žarnos pasaitas ir pilvinės aortos užpakalinė siena, išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktas 6.6.11 ir punktas 6.6.12), dėl to I. B. 2008 metų kovo 16 dienos vakare mirė, t. y. taip dėl neatsargumo V. F. atėmė gyvybę I. B. .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. F. kaltu sudavęs vieną smūgį į pilvą prisipažino. Kaltinamasis V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užmušti I. B. nenorėjo, priešingai, jis juo rūpinosi, nes pastarasis „bomžaudavo“, todėl leisdavo kartais miegoti bute (duomenys neskelbtini) šventė jo gimtadienį. Buvo kaltinamasis, V. V., A. L. ir I.. Išgėrė nemažai alaus ir degtinės. Po puotos nuėjo miegoti. Kaltinamasis su V. į vieną lovą, o A. L. – į kitą lovą. I. pasiklojo ant grindų, kaip visada, kai pas juos nakvodavo. Kaltinamasis teigia, kad pajuto šlapimo kvapą, nes I. atsistojęs ten, kur gulėjo, šlapinosi. Tai jį supykino, todėl sudavė jam labai stipriai rankos kumščiu į pilvą. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, o paskui atsikėlė ir nuvingiavo link virtuvės. Po kokio pusvalandžio kaltinamasis ėjo atsigerti į virtuvę. Koridoriuje tarp virtuvės ir kambario gulėjo I. B. Jam pasakė, kad eitų gulti, bet jis pasakė, kad ten pagulės. Taip ir paliko jį gulėti ten, pats nuėjo atsigulti. Po kurio laiko kaltinamąjį pažadino V. V. Ji sakė, kad I. šaltas. Kaltinamasis nuėjo pažiūrėti, I. buvo šaltas, nebegyvas. Kaltinamasis išsigando, pažadino L., vėl visi virtuvėje gėrė. L. liepė susitvarkyti lyg nieko bute nebūtų. V. nuėjo atsigulti, paskui L. atsigulė. I. buvo tik su apatiniais, kaltinamasis jį aprengė jo paties rūbais, atitraukė, kad eitų praeiti, ir galvojo, ką daryti. Suvyniojo jį į antklodę, kur šis gulėjo. Nežino, ar kas nors tai matė. Ištempė jį pro langą, ten pirmas aukštas, numetė ant kojų. Jis nukrito palei langą. Apėjo iš kitos pusės, 50–40 metrų nutempė iki tvenkinio, išvyniojo iš pledo ir nurideno iki tvenkinio. Daiktus jo surinko, batus irgi ir išmetė į konteinerį. Grįžo į butą, pakėlė L., vėl gėrė alkoholinius gėrimus. Jam pasakė, kad išmetė į tvenkinį. Žalą visiškai pripažįsta, stengsis atlyginti. Ir kapą jo lankė. Labai gailisi, kad taip įvyko. Sutinka už viską atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo parodymus patvirtina įtariamojo V. F. parodymų patikrinimo vietoje 2008 m. lapkričio 28 d. protokolas (t. 2, b. l. 107–111).

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad I. B. – buvęs jos vyras. Su juo išsiskyrė 1994 m. Po skyrybų dar iki 1996 metų gyveno kartu, kol sudegė namas. Jį išvarė, nes vogė iš namų. Turtas liko jai, bet to turto nebuvo, nebuvo ko dalyti. Girdėjo, kad nakvynės namuose jis gyveno. Giminių Lietuvoje jis neturėjo, buvo ukrainietis. Jis rinkdavo metalą, jį atiduodavo kažkokiam žmogui. 2008-03-16 su dukra važiavo į Tilžės turgų, ten matė I. B. Jis buvo labai girtas, su juo nesikalbėjo. Jis ateidavo pas juos, prašydavo valgyti, rūbų. Kad jis miręs, sužinojo iš laikraščio, važiavo atpažinti, teko ir palaidoti. 1040 Lt gavo pašalpą, savo pinigų pridėjo ir palaidojo. Virš 2000 Lt išėjo laidotuvėms ir dar 600 Lt pietums. Iš tos sumos reikia atimti gautą pašalpą 1040 Lt. Ji jokių dokumentų dėl laidojimo išlaidų nepateikė, nes neturėjo, ką pateikti, nebuvo su tuo susidūrusi. Paminklo dar nėra, neturi iš ko pastatyti, viskas daug kainuoja. Reiškia 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta virš 20 metų. Buvo sugyventiniai. Gyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir pas S. L. V. F. gimtadienį šventė. Išgėrė, ji pirmiau nuėjo miegoti, vyrai liko gerti. Paskui ji ėjo į tualetą. „Gruzis“ gulėjo koridoriuje. Mirusiojo vardo neprisimena, „Gruziu“ jį vadino. Ji pasakė V., kad „Gruzį“ užklotų, nes šis šaltas. V. išsigando, kai liudytoja iš to, kad nebuvo pulso, suprato, jog „Gruzis“ nebegyvas. Ji nuėjo miegoti, o kai atsikėlė, „Gruzino“ jau nebebuvo. Kai F. paklausė, kur „Gruzis“, jis atsakė: „mažiau žinosi, bus geriau“.

2008 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad I. B. lavonas rastas prie tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini). Lavonas rastas rytinėje tvenkinio pakrantėje, plūduriuojantis veidu į dugną, apie pusę metro nuo kranto. Lavonas vilkėjo tamsia trumpa medžiagine striuke, languotais marškiniais, tamsiai mėlynais džinsais, mūvėjo tamsiai pilkomis kojinėmis. Ant lavono veido matosi nubrozdinimų (t. 1, b. l. 5–13).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 291/08(03) nustatyta, kad I. B. mirė 2008-03-16 vakare nuo pilvo sumušimo plyšus plonosios žarnos pasaito ir pilvinės aortos užpakalinei sienai, dėl to išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kelių sąnarių priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva būdingi atsitrenkimui į kietą pagrindą, suklupus, pargriuvus ar panašiai (t. 1, b.l. 17–24). Teisminio posėdžio metu apklaustas teismo med. ekspertas D. Vitkus parodė, kad pomirtinių kūno sužalojimų nerasta. I. B. mirė nuo pilvo sužalojimo. Tyrimo metu rastos minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvyje, pakaušyje, nosies, kaktos nubrozdinimai galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Po suduoto smūgio į pilvą I. B. judėti galėjo.

Kaltinamojo V. F. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį, nes teisiamojo posėdžio metu neįrodyta, jog kaltinamasis V. F. turėjo netiesioginę tyčią nužudyti nukentėjusįjį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšys suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Paprastai vieno smūgio ranka sudavimas į pilvą suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Vieno smūgio ranka į pilvą sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga vieno smūgio ranka sudavimo į pilvą pasekmė. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas vieno smūgio į pilvą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Kaltinamasis V. F. ne vieną kartą teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suduodamas vienintelį smūgį I. B. nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti.

Teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. F. tyčia suduodamas stiprų vieną smūgį į pilvą padarė I. B. pilvo sumušimą, dėl to plyšo plonosios žarnos pasaitas ir pilvinės aortos užpakalinė siena. Išsivystęs ūmus vidinis kraujavimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. – sunkus sveiktos sutrikdymas.

Nuo kaltinamojo V. F. vienu smūgiu padaryto sužalojimo nukentėjusysis I. B. praėjus tam tikram laiko tarpui 2008 metų kovo 16 dienos vakare mirė. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis V. F. I. B. gyvybę atėmė neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltininkas nesuprato, kad jo smūgis pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis gali mirti ir nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į kaltininko amžių (jaunesnis už nukentėjusįjį), stambų kūno sudėjimą, o nukentėjusiojo liesą kūno sudėjimą, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiojo mirtį, nes po stipraus kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis parvirto. Kaltinamojo V. F. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d. Tokia teismų praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (Baudžiamoji byla Nr. 2K-354/2007).

Kaltinamajam V. F. pašalintina iš kaltinimo, kad jis mušdamas I. B. kumščiais, spardydamas kojomis į galvą, iš viso suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus, muštines žaizdas smūgių sudavimo vietose. Teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kaltinamasis V. F. būtų sudavęs kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į galvą. Be to, teismo posėdžio metu teismo med. ekspertas D. Vitkus parodė, kad dalis šių sužalojimų galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant. Teismas nesivadovauja duomenimis: liudytojo A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymu, nes jis neapklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. numato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Be to, liudytoja S. V. , A. L. dukra, teismo posėdžio metu parodė, jog jos tėvas dėl savo sveikatos būklės nesiorientuoja aplinkoje nei laike, nei ją pažįsta. Už savo veiksmus jis neatsako. Jo liga paūmėjo, jis nieko nesuvokia, nes yra antrosios grupės invalidas dėl patirtos galvos traumos, todėl negali būti apklaustas teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kad visiškai pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis be saiko vartojo alkoholinius gėrimus prieš padarydamas nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji N. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 47), kuriuo prašo dėl buvusio sutuoktinio I. B. mirties padarytos turtinės žalos atlyginimui priteisti 2800 Lt, neturtinės žalos atlyginimui priteisti 10000 litų. Paminklo statymui prašo priteisti 3900 Lt. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. B. jokių dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas, nepateikė. Bet ši suma yra gyvenimiškai reali, atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas. Kaltinamasis V. F. , nors ir nėra patvirtinančių dokumentų, sutinka su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies atimant 1040 Lt gautą nukentėjusiosios laidojimo pašalpą. Priteistina iš kaltinamojo V. F. 5460 Lt suma nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti ir neturtinė žala 10000 Lt (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. F. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę – recidyvistas, nes nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, nedirbo.

Kaltinamasis V. F. padarė sunkų nusikaltimą – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis mirė, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kadangi yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgia į tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, sukėlęs pasekmes, ir skiria mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir nubausti ketveriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d., ir nubausti vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. vasario 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 10 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti N. B. iš V. F. 5460 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: striukę, marškinius, trumpikes, kojines, saugomas Klaipėdos apskrities VPK SNTS daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (b. l 25-28, 31, t. 1), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., sunaikinti. Mobiliojo ryšio telefoną „Siemens MT 50“, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti V. F. .

Nuosprendis per 20 dienų, nuteistajam per 20 d. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.