Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. Raseinių raj., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – Raseinių raj., (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktus.;

S. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyv. Raseinių raj., (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyvenamoji vieta ta pati), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktus;

J. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. Raseinių raj., (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyvenamoji vieta ta pati), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2009-09-04, apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., viena gimdydama moteriškos lyties kūdikį neatsargiai suspaudė naujagimio kaklą bei smakrą, į ką nurodo kraujosruva kaklo priekinio dešinio paviršiaus audiniuose, apatinio žandikaulio lūžimas, vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, nuo ko gimęs kūdikis mirė. Šiais veiksmais L. M. dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo naujagimei dukteriai.

K. L. M. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį gydytoja nustatė, kad ji nėščia, vaisiui yra 13 savaičių ir išvalymo daryti nebegalima. Apie nėštumą pasakė J. G., vėliau – mamai S. M. . Vaiko nenorėjo, pastojo ne nuo sugyventinio Ž. J. , mama pasiūlė vaistų, kad įvyktų persileidimas, nupirko vaistus, ji juos vartojo, galvojo, kad įvyks persileidimas, tačiau neįvyko, nežinojo, kada gimdys, nes nepasiskaičiavo.

2009-09-04 buvo viena namuose. Atsisėdusi nebegalėjo atsikelti, pradėjo kraujuoti – pradėjo kristi krešuliai. Pasilenkusi pamatė vaiko galvytę. Bandė pagimdyti pati – atsigulė ant sofos ir bandė savo rankomis priimti vaiką – ėmė už galvytės, tempė kūdikį paėmusi už galvos, kūdikis slydo, galėjo ir už kaklo paimti. Kūdikis gimė gyvas – porą kartų įkvėpė ir nustojo kvėpuoti. Ji pagalvojo, kad kūdikis mirė. Virkštelę nutraukė pati. Lavonėlį suvyniojo į drabužius, kurie buvo ant lovos. Apie gimdymą bijojo kam nors pasakyti. Pas ją atėjo mama S. M., ji nesakė mamai, kad pagimdė, sakė tik, kad iškrito krešuliai. Mama pagalvojo, kad ji persileido, paėmė kilimėlį, buvusį prie lovos, įkišo į maišą ir nunešė į tvartą. Paskui atvažiavo J. G., ji jai pasakė, kad iškrito krešuliai, apie gimusį vaiką nesakė. Su J. G. susitarė, kad ši padės darže užkasti krešulius ir kruvinus drabužius, abi kartu apžiūrėjo vietą darže. Kitą dieną J. G. iškasė duobę, ji atnešė maišą, į kurį buvo įdėjusi kūdikio lavonėlį ir kruvinus drabužius, maišą įdėjo į duobę, J. G. maišą užkasė. J. G. suprato, kad užkasa krešulius ir drabužius po persileidimo.

Teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pirmą kartą davė teisingus parodymus, kad pagimdė viena, vėliau, verčiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, davė neteisingus parodymus, jog kūdikį nužudė mama S. M. , po to – kad nužudė sugyventinis Ž. J. .

K. S. M. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio – sausio mėn. sužinojo, jog duktė L. M. laukiasi. Dukra nenorėjo vaiko, todėl ji (S. M. ) nupirko jai kontraceptinių tablečių ir leidžiamų vaistų persileidimui sukelti. Vėliau L. M. jai pasakė, kad nepadėjo, persileidimas neįvyko.

2009-09-04 aplankė L. M. , pastaroji gulėjo lovoje. Prie lovos buvo kilimėlis, ant kurio buvo matyti kraujo dėmės. Paklausė L. M. , ar ši serga. L. M. atsakė, kad truputį karščiuoja, apie tai, kad pagimdė, nesakė. Ji pasiūlė iškviesti greitąją, bet L. M. atsisakė. Kad L. M. pagimdė kūdikį, nežinojo. Po kurio laiko iš kaimynų sužinojo, kad J. G. darže užkasė L. M. pagimdytą vaiką.

Jai pateiktas kaltinimas nepagrįstas, ji nepadėjo L. M. nužudyti kūdikį.

Kaltinamoji J. G. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį L. M. po apsilankymo pas gydytoją pasakė, kad yra nėščia ir kad išvalymo nebegalima padaryti. L. M. sesuo J. nupirko L. M. kontraceptinių tablečių. L. M. vartojo kontraceptines tabletes, norėdama, kad įvyktų persileidimas.

2009-09-04 mobliuoju telefonu L. M. jai atsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „ar gali padėti“. Ji dviračiu nuvažiavo pas L. M.. L. M. gulėjo lovoje, užsiklojusi antklode. Šalia lovos buvo kilimėlis, ant kurio matėsi truputis kraujo, matė kruvinus drabužius. Ji paklausė L. M. , ar ši persileido. L. M. pasakė, kad buvo dideli krešuliai. Ji suprato, kad L. M. persileido. Kitą dieną L. M. paprašė užkasti kruvinus drabužius ir krešulius. Ji (J. G. ) iškasė duobę, L. M. atnešė vieną maišelį ir padėjo prie jos. Ji dar paklausė L. M. , ar nėra kūdikio, norėjo pažiūrėti, bet L. M. neleido, pasakė, kad tikrai nėra, tik kruvini drabužiai. Ji (J. G. ) užkasė maišelį. Nežinojo, jog užkasė L. M. pagimdytą kūdikį.

Specialistas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vadovybės apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos VRM) direktoriaus pavaduotoju. Poligrafu tyrė L. M. , S. M. ir Ž. J. .

S. M. , Ž. J. reakcijų praktiškai neužfiksuota, t.y. nebuvo prieštaravimų su tuo, ką jie sakė, todėl darytina išvada, kad nei S. M., nei Ž. J. L. M. gimdant nedalyvavo ir nieko nežino apie kūdikio nužudymą. Tiriant L. M. , užfiksuotos jos reakcijos, taigi ji yra labiausiai informuotas apie įvykį asmuo.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalinės policijos valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Jis dalyvavo L. M. , S. M. ir Ž. J. tiriant poligrafu. Pagrindinė įtariamosios L. M. versija buvo ta, kad kūdikį pasmaugė jos motina. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad L. M. nėra nuoširdi. Kai dar nebuvo specialisto išvados, pokalbio su L. M. metu ji pakeitė parodymus ir nurodė, kad kūdikį nužudė jos sugyventinis Ž. J.. Pokalbis su L. M. buvo tą pačią dieną po tyrimo poligrafu. Paklausus L. M. , kodėl ji apkalbėjo motiną ir tik vėliau nurodė, kad jos sugyventinis nužudė kūdikį, ji pasakė, kad buvo supykusi ant motinos, o Ž. J. labai mylėjo, todėl slėpė minėtą aplinkybę. Ž. J. , S. M. atsakymuose prieštaravimų neužfiksuota.

Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. Lankydavosi L. M. šeimoje, nes pastarosios šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kai tik pradėjo dirbti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja paprašė domėtis L. M. šeima, nes namuose būdavo girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys, naktimis nebūdavo ramybės vaikams. Pastebėjusi, kad L. M. pastorėjusi, jos klausė, ar nėra nėščia. L. M. pasakė, kad tikrai nėra nėščia. Kaskart apsilankius pas L. M. , ši kartojo, kad nesilaukia. Kai grįžo iš atostogų rudenį, kita socialinė darbuotoja toje pačioje seniūnijoje jai pasakė, kad L. M. yra akivaizdžiai suplonėjusi. Ji nuvyko pas L. M. , pastebėjo, kad L. M. sulieknėjo, paklausė L. M. apie nėštumą. L. M. atsakė, kad laukėsi, buvo nėštumas apie 7 mėnesius, kad persileido, kūdikio nebuvo, buvo tik kraujo krešuliai. Įtarusi negerą, vėl nuvyko pas L. M. kartu su seniūnu, ji liepė L. M. vykti į ligoninę pas gydytoją. Gydytoja patvirtino faktą, kad buvo gimdymas. Mašinoje L. M. pasakė, kad turi gimdymo liekanas, kad jie padėti ūkiniame pastate. Apie šiuos faktus pranešė policijai.

Liudytoja Z. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo vaistinės vedėja (duomenys neskelbtini), S. M. trumpą laiką tenpat dirbo valytoja. 2009 m. vasario mėn. S. M. pasiguodė jai dukros sveikata, kad šiai sutriko menstruacijos. Ji pardavė S. M. oksitocino pakuotę – joje buvo 4 ar 5 ampulės. Vaistai buvo skirti gimdos susitraukimams paskatinti ir naudojami menstruacijų ciklo sureguliavimui.

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. L. M. buvo apklausta daug kartų. Pirminių parodymų metu kaltinamoji L. M. teigė, jog kūdikio visiškai nebuvo, kad įvyko persileidimas. Duodama kitus parodymus, nurodė, kad pagimdė ir pati nužudė, vėliau – kad jai nužudyti kūdikį padėjo mama, dar vėliau – kad sugyventinis Ž. J. .

Prieš L. M. joks smurtas nebuvo naudojamas – L. M. parodymus keitė savo iniciatyva. Apklausų metu kabinete jokio vyro su kauke nebuvo. L. M. visą laiką būdavo areštinėje, L. M. būdavo apklausiama tardymo kambarėlyje. Per apklausą konvojaus pareigūnas nedalyvauja – kabinete būna trise – įtariamasis, gynėjas ir ji pati.

Kūdikio lavonas buvo rastas vėliau, nei pati gimdyvė patikrinta. Kūdikis buvo rastas, kai J. G. parodė, kur užkasė neva kažkokius kruvinus daiktus. Kūdikio lavono tyrimas buvo atliktas rugsėjo 17 d.

Iš 2009-09-16 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių raj, L. M. priklausančiame darže atkasus duobę rastas plastikinis maišas, maiše rasti užtiesalas, moteriškos kelnės, vaikiški rūbai, sutepti panašiomis į kraują dėmėmis, placenta, moteriškos lyties kūdikio lavonas be rūbų (t. 1, l. 39 – 41).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 107/09(10) matyti, kad moteriškos lyties naujagimio mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklą, smakrą, į ką nurodo kraujosruva kaklo priekinio dešinio paviršiaus audiniuose, apatinio žandikaulio lūžimas, vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve. Nustačius mechaninės asfiksijos požymius, atsižvelgiant į tai, kad teismo histologinio tyrimo metu rasta netolygus plaučių oringumas, esant daliai plaučių alveolių subliūškusiomis (galimai pilnai neišsiskleidusiomis), dalyje alveolių radus surfaktano, yra pagrindas manyti, kad mirtis įvyko labai greitai po gimimo kokiais nors kietais bukais daiktais, pvz.: rankomis, jų pirštais, paveikus kaklą, smakrą. Naujagimis gimė 42 savaičių amžiaus, pilnai išnešiotas, gyvybingas ( t. 1, l. 39-41).

Teismo medicinos ekspertas A. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2009-09-17, atlikus naujagimio kūno tyrimą, nustatyta, jog mirties priežastis – mechaninė asfiksija, įvykusi, suspaudus kaklą, smakrą, ką rodo kraujosruva kaklo priekinio dešinio paviršiaus audiniuose, apatinio žandikaulio lūžimas, vidaus organų pilnakraujiškumas, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies plotu. Kūdikis gimė 42 savaičių, pilnai išnešiotas, gyvybingas. Kūdikis gimdymo metu kažkiek kvėpavo, bet labai trumpą laiką, ką rodo nepilnai išsiplėtę plaučiai. Plaučiuose pas naujagimį yra speciali medžiaga – surfaktantas, kuris padeda išsiplėsti plaučiams. Paskui, kvėpavimo eigoje, ši medžiaga išnyksta. Tyrimo metu nustatyta, kad surfaktanto kūdikio plaučiuose buvo, vadinasi kūdikis kurį laiką kvėpavo.

Gimdymo proceso metu yra tam tikra metodika – kada pasirodo kūdikio galvytė, ji apimama pirštais ir išvedamas kūdikis, kad greičiau gimtų. Tokius veiksmus atlieka gydytojas ar akušerė. L. M. gimdė trečią kartą. Kai moteris gimdo ne pirmą kartą, įmanoma gimdymą atlikti vienai ir pačiai nusipjauti virkštelę. L. M. gimdymas vyko galvine pirmeiga – tai reiškia, kad pirma pasirodė kūdikio galvytė. Kada gimdymo metu išlenda pati plačiausia vieta – kūdikio galva, apatinis kūdikio žandikaulis lūžti negali. Šiuo atveju kūdikio žandikaulio lūžimas bei nustatyta kraujosruva kaklo priekinio dešinio paviršiaus audiniuose rodo, jog buvo mechaninis poveikis į šią sritį. Neatmestina galimybė, kad L. M. gimdymo metu traukė vaiką už galvytės ir taip galėjo pasmaugti kūdikį pati. Uždėjus ranką ant galvytės apimamas ir kaklas, ir smakras.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 396/09 (10) matyti, kad L. M. buvo nėščia bei gimdė apie 1 – 2 savaitės iki tyrimo pradžios – į tai nurodo krūtų liaukinio audinio išvešėjimas, padidinta pigmentacija krūtų aplinkspeneliniuose laukuose, speneliuose, pienas, tekantis iš krūtų spenelių, padidintos pigmentacijos juosta pilve, neryškios strijos pilvo šonuose, išorinių lytinių organų nežymus paburkimas, makšties pogimdyminė būklė, rausvos spalvos lipnios išskyros iš gimdos, pogimdyminiai pokyčiai gimdos kaklelyje, žiomenyse, besitraukianti po gimdymo gimda (t. 2, l. 12 - 13).

Iš 2009-10-08 kaltinamosios L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. M. , 2009-10-08 parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., kur 2009-09-04 pagimdė kūdikį, vietą už šio namo L. M. priklausančiame darže, kurioje mirusį kūdikį užkasė (t. 2, l. 25 – 31).

2009-10-19 Šiaulių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK – 171 išvadoje nurodoma, kad L. M. nusikaltimo padarymo metu galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, pilnai teisingai supranta savo veiksmus ir juos pilnai teisingai gali valdyti. L. M. gali būti apklausiama, dalyvauti teismo posėdžiuose, priverstinis gydymas nereikalingas (t. 2, l. 118 – 121).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios L. M. kaltė dėl neatsargumo atėmus gyvybę savo naujagimei dukrai įrodyta. Kaltinamoji L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-09-04 buvo viena namuose, pradėjo kraujuoti, pradėjo gimdyti, pasilenkusi pamatė vaiko galvytę, atsigulė ant sofos ir bandė savo rankomis priimti vaiką – ėmė už galvytės, tempė kūdikį, paėmusi už galvos, kūdikis slydo, galėjo ir už kaklo paimti. Kūdikis gimė gyvas, įkvėpė ir nustojo kvėpuoti, ji pagalvojo, kad kūdikis mirė. Virkštelę nutraukė pati. Lavonėlį suvyniojo į drabužius, kurie buvo ant lovos. Kaltinamosios L. M. pateikta versija, kad jos naujagimis mirė nuo patirtos traumos dėl jos neatsargumo gimdymo metu nepaneigta, jos teisiamajame posėdyje duotus parodymus patvirtina kiti ištirti įrodymai. Teismo medicinos ekspertas A. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad neatmestina galimybė, jog L. M. gimdymo metu traukė vaiką už galvytės ir taip galėjo pasmaugti kūdikį pati. Kai moteris gimdo ne pirmą kartą, įmanoma gimdymą atlikti vienai, pačiai nusipjauti virkštelę. Kaltinamoji S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai paneigė bendrininkaudama su kaltinamąja L. M. nužudžiusi L. M. naujagimį. Byloje įrodymų, kad L. M. tyčia, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nužudė savo naujagimę dukterį, nėra.

Teismas ištyrė kaltinamosios L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos įvertino visų ištirtų įrodymų kontekste. Netrukus po nusikaltimo padarymo, 2009-09-17 apklausiama pirmą kartą tyrėjos įtariamąja, L. M. parodė, kad ji kūdikį gimdė viena, gimdymo metu sugriebė už vaiko galvytės, laikė suspaudusi iš visų jėgų, stipriai tempė už vaiko galvytės, jautė vaiko kaklą ir ausis, jau tuo metu galėjo vaiką pasmaugti (t. 2., l. 22-23). Kaip matyti, šie kaltinamosios parodymai visiškai atitinka jos teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Apklausiama tyrėjos 2009-10-09 įtariamąja L. M. parodė, kad jos pagimdytą kūdikį pasmaugė jos motina S. M. (t. 2., l. 32-33), iš esmės tokius pat parodymus davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, l. 35-36). Po kelių mėnesių, 2010-01-07 apklausiama tyrėjos įtariamąja L. M. parodė, kad jos pagimdytą kūdikį tuoj po gimdymo pasmaugė sugyventinis Ž. J. (t. 2, l. 54-56). Savo parodymų keitimą, kad jos naujagimį nužudė motina S. M., po to – Ž. J. , kaltinamoji L. M. teisiamajame posėdyje paaiškino ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos jai darytu spaudimu, netikint, kad ji galėjo naujagimiui gyvybę atimti viena. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja tyrėja J. K. paneigė L. M. darytą spaudimą duoti neteisingus parodymus. Teismas, įvertinęs kaltinamosios L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad naujagimį nužudė S. M., po to – Ž. J., jos teisiamajame duotus parodymus, kad ji buvo verčiama apkalbėti S. M., po to – Ž. J., liudytojos J. K. parodymus, laiko, kad minėti kaltinamosios L. M. parodymai neteisingi, jie nenuoseklūs, šiais parodymais ji naujagimio nužudymu kaltino kitus asmenis, siekdama sušvelninti savo padėtį, sumažinti atsakomybės laipsnį, paaiškėjus jos pagimdyto kūdikio gimimui, jo mirties priežasčiai. Dėl to teismas minėtus kaltinamosios L. M. parodymus atmeta, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujasi jos teisiamajame posėdyje duotais parodymais.

Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 4 str. nurodyta, kad vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Vaiko gimimu laikomas vaisiaus išstūmimas natūralaus gimdymo atveju arba ištraukimas iš moters organizmo. Vaiko gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas (Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 2 str.). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, kad kūdikis gimė gyvas, tiksliai nenustatytą trumpą laiką kvėpavo, tačiau dėl paties gimdymo proceso metu L. M. atlikto naujagimio kaklo, smakro suspaudimo, bandant padėti kūdikiui gimti, jį, jau gimusį, ištiko mechnaninė asfikcija, dėl ko naujagimis mirė. Tokiu būdu, esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad L. M., ryždamasi gimdyti viena, be kitų asmenų pagalbos, bandydama traukti kūdikį už galvytės, kaklo, nenumatė, kad per stipriai suspausdama, gali sukelti naujagimiui mechaninę asfikciją – uždusimą, nors pagal situaciją, veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, ir taip L. M. gimdydama neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, atėmė gyvybę savo naujagimui. Jos kaltė pasireiškia nusikalstamu nerūpestingumu. Byloje nėra duomenų, kad L. M. tyčia bendrininkų grupėje nužudė savo naujagimę dukterį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamosios L. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

S. M. buvo kaltinama tuo, kad 2009-09-04, apie 11.30 val., savo dukters L. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., veikdama bendrininkų grupėje su L. M. , būdama su ja susitarusi tuoj po gimdymo nužudyti esantį bejėgiškos būklės dukters naujagimį kūdikį, šiai pagimdžius moteriškos lyties naujagimį, jį priėmė ir, rankomis suspaudusi jo kaklą ir smakrą, pasmaugė, į ką nurodo kraujosruva kaklo priekinio dešinio paviršiaus audiniuose, apatinio žandikaulio lūžimas, vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, t.y. tyčia bendrininkų grupėje nužudė L. M. naujagimę dukterį, savo anūkę.

Kaltinamoji S. M. parodė, kad ji jos dukrai L. M. gimdant nedalyvavo, jokių veiksmų, priimant kūdikį neatliko, nežinojo.

Teismas konstatavo, aukščiau pateikė savo išvadas, kad L. M. gimdė pati viena ir pati gimdymo metu dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo naujagimiui. S. M. L. M. gimdant nedalyvavo, taigi neatliko jokių veiksmų, turinčių reikšmės kūdikio mirčiai, duomenų, kad S. M. būtų tyčia bendrininkavus su L. M., t.y. susitarusi tuoj po gimdymo nužudyti bejėgiškos būklės dukters naujagimį, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 3 punktus išteisintina, jai nepadarius minėto nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. G. buvo kaltinama tuo, kad 2009-09-04, apie 14 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r., darže esančių ūkinių pastatų, žinodama, kad L. M. pagimdė ir tyčia nužudė savo naujagimį, iš anksto nepažadėjusi, pastarosios paprašyta bei turėdama tikslą sunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymus, turinčius įrodomosios reikšmės, tuo pačiu nepranešdama teisėsaugos įstaigoms apie jai žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, L. M. nurodytoje vietoje, iškasė 1 metro gylio duobę ir joje užkasė suvyniotus į vaikiškus rūbelius naujagimio lavonėlį, placentą ir dalį virkštelės. Šios jos veikos kvalifikuotos pagal LR BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. dalyje numatyta atsakomybė už iš anksto nepažadėtą kito asmens padaryto sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo pėdsakų, įrankių, priemonių, kitų su slepiamu nusikaltimu susijusių dalykų, turinčių įrodomosios reikšmės, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, arba nusikaltimą padariusio asmens slėpimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. atsako tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į tai, kad L. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 3 punktų – bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo – į Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. – neatsargų gyvybės atėmimą, L. M. padarytas neatsargus nusikaltimas nepatenka į Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d. dispozicijose numatytų nusikaltimų – sunkaus, labai sunkaus – kategorijas, dėl ko J. G. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties. Esant išdėstytoms aplinkybėms, J. G. išteisintina dėl Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, jai nepadarius minėtų nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajai L. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., – atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.), iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo tris kartus gimdžiusi, tačiau, žinodama ir nepaisydama gimdymo proceso sudėtingumo bei rizikingumo, ryžosi gimdyti viena, neįvertindama lengvo kūdikio pažeidžiamumo, suėmė naujagimį už galvytės, kaklo, kas rodo didelį kaltinamosios nerūpestingumą jos gimdyto kūdikio atžvilgiu. L. M. nusikalto pirmą kartą, viena augina tris mažamečius vaikus, juos tinkamai prižiūri, gerai charakterizuojama, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. M. skirtina mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

2010-05-03 teisme gautas specialisto V. S. prašymas dėl kelionės išlaidų apmokėjimo, kuriuo ekspertas prašė apmokėti jam 140,03 Lt dydžio kelionės išlaidas šioje byloje, patirtas dėl to, kad jis buvo šaukiamas į teisiamąjį posėdį ekspertu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 1 d., minėtos eksperto patirtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, minėtos išlaidos priteistinos iš L. M. .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.

Remiantis Lietuvos respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir L. M. į pareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktus išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti, po nuosprendžio paskelbimo jai grąžinti jos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir 238 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Iš L. M. priteisti valstybei 140,03 Lt dydžio proceso išlaidas dėl eksperto kvietimo į teisiamąjį posėdį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.