Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-224-753/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
T-224-753/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40752-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. J.
Byla Nr. T-224-753/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40752-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 19 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 91-43 nutarta taikyti nuteistajam A. J., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. kovo 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš nuteistojo A. J. asmens bylos matyti, kad jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus bausmę 1/3 dalimi, paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6-8 punktus, atidėtas 2 m. 6 mėn. To paties teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. J. pasiųstas atlikti 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. A. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimu. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimas.

Anksčiau teistas Radviliškio rajono apylinkės teismo:

2013 m. balandžio 9 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 4 mėn. viešieji darbai; 2014 m. balandžio 4 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu atidėtas 1 m.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2018 m. balandžio 5 d., dalį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, nors išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, iš teisme gautos 2017 m. balandžio 14 d. pažymos matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. A. J. pažeidė pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam skirta drausminė nuobauda. Taigi jis nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – neturėti galiojančių nuobaudų. Konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu A. J. nesielgė nepriekaištingai – per pakankamai trumpą laisvės atėmimo bausmės laiką jis du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir, nors 2016 m. spalio 17 d. paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą 2017 m. sausio 26 d., jis vėl, kaip minėta, nesilaiko pataisos įstaigos tvarkos. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, A. J. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (66 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis turi smurtinio elgesio istoriją, kuri yra susijusi su alkoholio vartojimu; rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio ar sumažinti jo kiekį, bet išėjęs į laisvę gali nesugebėti to padaryti. Taip pat teisės pažeidėjas pripažįsta, jog yra smurtavęs artimoje aplinkoje, bet yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių (nurodo, kad tėvas pirmas pradėjo konfliktą). Jis nurodo, kad yra ramaus būdo bei sunkiai išprovokuojamas, tačiau pripažįsta, kad nusikaltimų metu prarado savitvardą bei panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius. A. J. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Spręsdamas sunkumus ne visada geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, tam tikrų situacijų metu naudoja fizinę agresiją problemoms spręsti, nes neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į pozityvias pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas (nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų).

Ir, nors matyti teigiamų A. J. elgesio pokyčių (dirba būryje nemokant už darbą, vieną kartą paskatintas, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, pozityvaus užimtumo priemonėse), jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turėtų, kur gyventi, pagrįstai tikėtis, kad, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo. Be to, kas paminėta, tai matyti ir iš to, jog išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: teisės pažeidimai; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (išsilavinimas – 10 kl., specialybės neturi, pataisos namuose nesimoko, po lygtinio paleidimo bus bedarbis); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nemokėjimas atsipalaiduoti be alkoholio); emocinė gerovė (neturi tikrų draugų, menka savianalizė, savęs žalojimo patirtis); mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, nes neįvertina savo elgesio pasekmių, yra smurtavęs artimoje aplinkoje, nusikaltimų metu prarado savitvardą bei naudojo fizinę agresiją spręsdamas problemas, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu); nuostatos (nesilaikė jam keliamų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – vartojo alkoholį, nebuvo rastas laiku namuose). Remiantis HCR-20 smurtinio nusikaltimo rizikos įvertinimo metodika, taip pat nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje: smurtinių nusikaltimų įvykdymas jauname amžiuje; psichoaktyvių medžiagų vartojimas; savivokos stoka; gali pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai; fiksuotas ankstesnis režimo pažeidimas. Nurodoma ir tai, kad būdingas nusikaltimų modelis.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu A. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 91-43.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 91-43 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė