Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-25 · Administracinė byla Nr. I-2991-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
I-2991-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01620-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2991-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-01620-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. pateikė skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už turimą tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangas) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1376,15 Lt.

Paaiškino, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriuje (C lygis 3 kategorija). Nuo 2013 m. vasario 14 d. suteikta trečia kvalifikacinė kategorija. 2010 m. sausio 1 d. pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno 1 rangui.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 3 dalyje nustatyti Kalėjimų departamento pareigūnams mokami priedai už tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangas). Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti 15-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę. Dėl šio sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėta darbo užmokesčio dalis už turimą tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangas) yra 1376,15 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 13-17) paaiškino, kad Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Statuto 41 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam, teisinės valstybės principui. Todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti jam nepriskaičiuotą darbo užmokesčio dalį galėtų būti tenkinami tik ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies (priedo už rangą) priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbęs Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriuje (C lygio 3 kvalifikacinė kategorija, I rangas). Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tarnybiniais santykiais, nėra. Pagal 2015 m. vasario 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymą apie darbo užmokesčio skirtumą, susidarantį dėl nepadidinto koeficiento už turimą rangą Nr. 9-PER-359 pareiškėjui perskaičiuoto darbo užmokesčio skirtumas yra 1376,15 Lt (b. l. 7-9).

Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. kovo 9 d. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą pareiškėjo reikalavimui išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį, Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 9 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį buvo taikomi Statuto 41 straipsnio nuostatose, galiojusiose ginčo laikotarpiu, įtvirtinti koeficientai.

2008 m. lapkričio 6 d. priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius priedo už rangą koeficientus. Ši nuostata faktiškai pagal galiojantį teisinį reguliavimą statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu nustatė, jog pakeitimai, susiję su didesniu priedo už rangą koeficientu, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-535, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį, didesni koeficientai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. Tuo metu remiantis šio įstatymo 1 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. sausio 1 d. galioja iki tol taikytas, t. y. nepadidintas ginčo priedų apskaičiavimo koeficientas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ginčo laikotarpiu pareigūnams turėjo būti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusiems, tačiau šis teisinis reguliavimas faktiškai nebuvo taikytas.

Ginčo laikotarpiu teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Pareiškėjas iš esmės ginčą kelia tuo aspektu, kad jam nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad priedų už rangus mažinimas yra analogiškas pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimui, todėl laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti. Kai tuo tarpu teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimą, įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškoje byloje įvertinęs, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjams tenkančią sunkumų naštą, tai, kad pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, todėl faktiškai pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo mažinamas.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT ginčui aktualią praktiką, nenustatė, kad pareiškėjas kokiu nors būdu buvo diskriminuojamas ar jam mokėtas neproporcingas darbo užmokestis, todėl remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas dėl sumažinto priedo už rangą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas