- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-416-366/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 77-1-00548-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. P. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2014-04-07 nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir įtariamojo J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-07 Pasvalio rajono apylinkės teisme patvirtinimui buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2014-04-07 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo J. P. atžvilgiu pagal laidavimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 77-1-00548-14.
Skundžiama dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartimi atsisakyta patvirtinti Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2014-04-07 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo J. P. atžvilgiu pagal laidavimą. Teismas nutartyje nurodė, kad atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą nėra galimybių, nes posėdžio metu kilo pagrįstos abejonės dėl J. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Be to prokuroro nutarime išspręsti ne visi pareikšto civilinio ieškinio klausimai, todėl būtų pažeistos nukentėjusiojo asmens teisės, apsunkintas neturtinės žalos atlyginimo procesas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu įtariamasis J. P. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį ir priimti naują sprendimą, t.y. patvirtinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2014-04-07 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 77-1-00548-14 ir įtariamojo J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties motyvu dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nes, sistemiškai vertinant Baudžiamojo proceso kodekso 216 straipsnio 1 dalies, 218 straipsnio bei BPK 219 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik prokuroras ikiteisminio tyrimo metu turi teisę nuspręsti dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kitų asmenų prašymu prokuroro aprašyto veikos kvalifikavimo keitimas galimas nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės teisme.
Skundu nesutinkama ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties motyvu, jog prokuroro nutarime išspręsti ne visi pareikšto civilinio ieškinio klausimai, todėl būtų pažeistos nukentėjusiojo asmens teisės, apsunkintas neturtinės žalos atlyginimo procesas.
Įtariamasis teigia, jog BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereikalauja visiško žalos atlyginimo, užtenka bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. Šiuo metu jis pilnai atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir 1000 Lt pervedė nukentėjusiajam A. B.. Skundo pateikimo dienai nukentėjusiajam pilnai atlygino turtinę žalą, tačiau nesutinka su jo prašomos neturtinės žalos dydžiu, kuris, įtariamojo manymu, turėtų būti išspręstas civilinio proceso tvarka.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2014-04-07 nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir įtariamojo J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją įtariamojo J. P. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tai rodo, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala privalo būti pašalinta arba bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašo priteisti 2653,18 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Skundžiamos nutarties priėmimo metu įtariamasis nukentėjusiajam A. B. buvo atlyginęs dalį ieškiniu prašomos turtinės žalos – 1000 Lt. Skundo pateikimo dieną, t.y. 2014-04-15 įtariamasis A. B. atlygino likusią turtinės žalos dalį – 1653,18 Lt (b.l. 23). Neturtinės žalos neatlygino, nes nesutinka su jos dydžiu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad J. P. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Byloje nėra duomenų, kad J. P. būtų sudaręs susitarimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisiamajame posėdyje bei skunde įtariamasis nurodė nesutinkantis su nukentėjusiojo prašomu neturtinės žalos dydžiu, kurį, jo manymu, turėtų nustatyti teismas civilinio proceso tvarka. Tai rodo, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–435/2011)
Reikia pažymėti, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau, akivaizdu, jog nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, yra aiškiai per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-282/2008, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-325/2010). Atlyginimo už padarytą žalą dydį nukentėjusysis nustato savarankiškai, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Visgi, įtariamasis turėtų siekti, jog derybų būdu būtų sutarta dėl protingo ir teismų praktiką atitinkančio neturtinės žalos dydžio, kurią galėtų įsipareigoti atlyginti tuo atveju, jei būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. P., susitarus su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos dydžio ir pažadėjęs ją atlyginti ateityje, asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galės pakartotinai prašyti perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti apie J. P. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 1 d.,
nutarė:
P. P. rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį nepakeista, įtariamojo J. P. skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.