Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-31, apie 4.00 val., prie kavinės „Laimos smuklė“, Žirmūnų g. 68A, Vilniuje, R. C., V. K., P. L., R. S. ir nukentėjusysis S. T. atsisėdo į R. S. vairuojamą automobilį „Alfa Romeo 155“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant pakeliui į Savanorių pr. R. C. pradėjo reikalauti pinigų, o S. T. atsisakė duoti. Tuomet R. C. du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam S. T. į veidą ir pradėjo kraustyti kišenes, t. y. iš džinsų kišenių ištraukė 400 Lt (atitinka 115,85 €) ir mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG Notes“, 521,32 € (1800 Lt) vertės, bei pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną perdavė priekyje sėdinčiam P. L.. Tuomet V. K. iš nukentėjusiojo kojinės ištraukė 320 €. Po to S. T. bandė atidaryti važiuojančio automobilio duris ir pabėgti, tačiau buvo užspaustos automobilio durys, taip neleidžiant nukentėjusiajam pasišalinti. Nukentėjusiajam S. T. pavykus iš kuprinės ištraukti peilį ir sužaloti R. C., R. S. sustabdė automobilį prie Miškinių ir Šiltnamių gatvių sankryžos, Vilniuje, kur V. K., P. L. ir R. S. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio bei pradėjo jį spardyti kojomis. Po to nukentėjusiajam pavyko pabėgti palikus automobilyje kuprinę, 14,48 € (50 Lt) vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, 8,69 € (30 Lt) vertės, džinsai „Calvin Klein“, 123,09 € (425 Lt) vertės, vaikiškos šlepetės, 8,69 € (30 Lt) vertės, asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Tokiais savo bendrais veiksmais R. C., V. K., P. L. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam S. T. priklausantį 1112,12 € vertės turtą ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, kas pasireiškė kraujosruva dešinės akies srityje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimu pėdose.

Taip R. C., V. K., P. L. ir R. S. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. C., išsakydamas poziciją dėl pareikšto kaltinimo, nurodė savo kaltę pripažįstantis pilnai ir paaiškino, kad 2014-08-31 jis su V. K. atėjo į Laimos smuklę. Ten buvo P. L., kuris pasiūlė kartu atsigerti alaus. Tuo metu prie stalo jau buvo nukentėjusysis S. T. ir R. S.. P. L. ir R. S. jis nepažinojo. Jie visi, išskyrus vairuotoją, gėrė alų. S. T. buvo girčiausias. Iš pradžių už gėrimus jie mokėjo patys, vėliau juos vaišino S. T.. K. buvo išėjęs su L. į lauką parūkyti. Neužilgo jis pats išėjo parūkyti. Iš pradžių rūkė atskirai, matė, kad K. kalbasi su L., tačiau nežino apie ką. Jis norėjo prieiti, bet V. K. gestais parodė, kad jis neitų. Po to jis priėjo tik prie V. K.. Kalbos apie apiplėšimą nebuvo. Greitu laiku klubas turėjo užsidaryti, tad jie kalbėjosi, kad važiuos namo. Po to visi susirinko mašinoje. Vairuotojas jau sėdėjo, L. taip pat, o V. K. buvo prie mašinos, pasakė, kad su jais važiuos ir nukentėjusysis. Pastarasis buvo ne vilnietis, tad K. pasiūlė jam pernakvoti. Tuo metu jis (R. C.) ir K. gyveno kartu. Visi atsisėdo į mašiną. Jis pats sėdo iš kairės pusės, V. K. – per vidurį, tada nukentėjusysis. Jie važiavo link Savanorių pr. K. pasakė, kad nukentėjusysis nakvos pas juos, galimai jie toliau gers. Važiuojant P. L. pradėjo reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų. Paliepė rusiškai duoti pinigus. Tuomet jis (R. C.) suprato, kad yra suplanuotas plėšimas. Nukentėjusysis pradėjo šaukti, tada L. dar kartą pareikalavo duoti pinigus. V. K. buvo pasilenkęs į priekį link vairuotojo, jis nematė, ką šis darė, galimai iš kojinės traukė pinigus. Vairuotojas vairavo ir tylėjo. Tada nukentėjusysis atidarė duris ir bandė iššokti pro jas. Jis su V. K. stvėrė jam už rankų, kad neiššoktų, V. K. padėjo kartu uždaryti duris. P. L. tuomet sakė, kad jie laikytų nukentėjusįjį, o vairuotojas tylėjo. Automobilio greitis tuo metu buvo nemažas, ne mažiau 100 km/h, pristabdymo nebuvo. Tada jis (R. C.) kelis kartus smogė nukentėjusiajam, pasakė jam, kad šis nori juos pasodinti, nes jei iššoks, tai jau bus ne plėšimas, o žmogžudystė, nes greitis buvo didelis. Neatsimena, ar buvo užspaustos automobilio durelės. Pinigai iš nukentėjusiojo tuo metu jau buvo paimti. Po to P. L. paprašė iš nukentėjusiojo paimti šio telefoną. Jis (R. C.) pareikalavo iš nukentėjusiojo telefono. Šis ištraukė, jis paėmė telefoną ir padavė į priekį P. L.. Suprato, kad daro plėšimą. Tada neužilgo jis (R. C.) gavo nuo nukentėjusiojo smūgį peiliu į gerklę. Jis ėmė šaukti V. K., kad jį padūrė. V. K. atsisuko nesupratęs. Tuo metu jis pats stvėrė nukentėjusiajam už rankos, kad dar kartą nedurtų, tačiau toje rankoje nebuvo to peilio. Tada V. K. paėmė už kitos rankos, kurioje buvo peilis. Tuomet vairuotojas sustojo. P. L. apibėgo aplink mašiną, vairuotojas irgi išlipo ir jie ėmė traukti nukentėjusįjį į lauką. Kai jie traukė, jis pats tuo metu išlipo iš mašinos, bijojo paleisti ranką, kad nedurtų dar sykį. Po to dar pribėgo ir V. K.. Išlipęs iš mašinos jis pats krito ant žolės. Tuo momentu kitoje automobilio pusėje V. K., P. L. ir R. S. mušė nukentėjusįjį. Nežino, kiek smūgių buvo suduota. Po to prie jo pribėgo K., paprašė parodyti kur žaizda. Jis pakėlė galvą ir parodė kur žaizda. Tada šis ranka uždengė kaklą, nuvedė į mašiną ir šaukė P. L. ir vairuotojui, kad užvestų mašiną ir greičiau vežtų į ligoninę. Po kurio laiko jis buvo ligoninėje, jį nuvežė į operacinę. Kitą dieną K. atvažiavo jo aplankyti. Pas jį buvo tėvai, jis palaukė kol jie išvažiuos ir tada davė jam rūbų, nes jo rūbai buvo kruvini, ir 200 Lt. Sakė, kad pinigai yra jam. Jis (R. C.) žinojo, kad pinigai yra nukentėjusiojo. V. K. dar kažką pasakojo, bet jis daug ko nepamena, nes įvykio metu neteko daug kraujo. Reikalaujant pinigų ir telefono smurto nebuvo. Nukentėjusysis turėjo kuprinę, su ja buvo automobilyje, o kur toliau ji buvo – jis nežino. Gydymo įstaigai jis nieko nenurodė, nes buvo be sąmonės. Kitą dieną jį aplankė pareigūnai, bet jis beveik nieko neatsiminė. Vėliau pradėjo atsiminti. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K., išsakydamas poziciją dėl pareikšto kaltinimo, nurodė savo kaltę pripažįstantis pilnai ir paaiškino, kad 2014-08-31 su R. C. atvažiavo į barą „Laimos smuklė“. Jį kvietė P. L., norėjo susitikti. Tuo metu bare jau buvo nukentėjusysis su P. L. ir R. S.. Jie visi išgėrinėjo. Nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs. Po to jis (V. K.) kartu su P. L. išėjo į lauką parūkyti. P. L. pasakė, kad nukentėjusysis turi pinigų, yra grįžęs iš užsienio, pasiūlė jį apiplėšti. Tačiau jis atsisakė. R. C. lauke prie jų priėjo vėliau ir jis nežino, ar šis girdėjo šį pokalbį. Apie P. L. pasiūlymą jis jam nesakė. R. S. šiame pokalbyje nedalyvavo. Po to jie grįžo atgal į barą. Jokio susitarimo iš anksto nebuvo, nes jis atsisakė P. L. pasiūlymo. Jie toliau išgėrinėjo. Apie 4 val. jis paprašė, kad P. L. ir R. S. pavežtų jį iki namų. Išėjęs S. T. paklausė, ar jie turi vietą jam pernakvoti, nes jis neturi kur nakvoti. Jis sutiko jį priglausti pernakvojimui. Jie atsisėdo į mašiną ir važiavo į Savanorių prospektą namo. S. vairavo, L. sėdėjo prie vairuotojo priekyje, jis pats sėdėjo gale per vidurį, Rolandas - jam iš dešinės, o nukentėjusysis - iš kairės. Tuo metu jis (V. K.) nemanė, kad vyks apiplėšimas. Tai suprato tuomet, kai važiuojant pro Savanorių pr. P. L. pradėjo reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo. Jis pats šiems veiksmams nepritarė, o R. S. ir R. C. į tai nieko nesakė. Nukentėjusysis matyt išsigando ir pabandė iššokti iš mašinos. Jis su R. C. sėdėjo gale ir neleido jam iššokti. Jie važiavo greitai, berods iš paskos važiavo kita mašina, tad jei šis būtų žuvęs, tai būtų buvusi žmogžudystė. Jie įtraukė nukentėjusįjį atgal į mašiną. Automobilį vairavęs R. S. nukentėjusiajam bandant iššokti iš automobilio jo nesulėtino ir nesustabdė, įtraukus nukentėjusįjį jis užspaudė automobilio durų užraktą, kad neatidarytų. Jis girdėjo užrakto garsą, spragtelėjimą, todėl suprato, kad durys užspaustos. Tai darant R. S. nieko nesakė. Tada R. C. vieną kartą smogė nukentėjusiajam delnu, klausė, kodėl taip daro, kodėl nori iššokti iš važiuojančios mašinos. P. L. vėl pradėjo reikalauti pinigų, telefono. Tada S. T. pasilenkė prie kojų ir kažką pasitaisė ir jis (V. K.) pastebėjo, kad kojinėje yra pinigų. Jis ištraukė 320 eurų ir padavė P. L.. Nežino, kodėl taip pasielgė. R. S. į tai nieko nesakė. P. L. pinigus perskaičiavo. Vėliau padavė juos jam atgal, kad jis įsidėtų į kišenę. Jis iš pradžių laikė pinigus rankoje, o vėliau įsidėjo. Pinigai buvo perduoti tuomet, kai R. C. jau buvo sužeistas. Vyko konfliktas, tad pinigų jis negrąžino. Prieš tai P. L. pareikalavo iš nukentėjusiojo telefono, tačiau jis nepastebėjo, kas jam padavė telefoną – pats S. T. ar R. C.. Telefoną matė padėtą ant priekinės panelės, prie stiklo, tačiau rankose jo pas nieką nematė. Tuo metu jis pasilenkė į priekį paimti žiebtuvėlio ar kažko prisidegti cigaretę. Tada atsilošęs R. C. sušuko, kad jį peiliu perdūrė. Jis iš karto nepastebėjo, kur jam perdūrė. R. C. sakė, kad pas nukentėjusįjį yra peilis rankoje. Rolandas laikė ne tą ranką, kur buvo peilis. Jis pastebėjo kurioje rankoje yra peilis, paėmė nukentėjusįjį už rankos ir pradėjo šaukti, kad S. sustabdytų mašiną, nes pas nukentėjusįjį yra peilis. S. sustojo. Iš priekio išlipo P. L., apibėgo mašiną, sugriebė nukentėjusįjį. Jis ir R. S. taip pat išlipo. Jie atėmė peilį, ištraukė nukentėjusįjį, nes šis laikėsi už sėdynių, ir pradėjo jį mušti. Kalbos jokios nebuvo. R. C. išlipo pirmas per savo, dešinę pusę, nubėgo ant pievos ir nukrito. Jis porą kartų trenkė nukentėjusiajam ir nubėgo prie draugo. P. L. su R. S. liko prie nukentėjusiojo, nežino ką darė. Jis paklausė R. C., kur padūrė, ar gali parodyti. Šis pakėlė galvą ir jis pamatė žaizdą kakle. Tą žaizdą jis užspaudė ranka ir sušuko Pavelui ir S., kad Rolandui perpjauta gerklė. Jis nepastebėjo, kaip pabėgo nukentėjusysis. Rolandą jie nuvežė į ligoninę. Ten palikę Rolandą jie išvažiavo prie stoties į banką Citadelė išsikeisti pinigų. Ten važiuoti pasiūlė P. L.. Važiuodami nieko nekalbėjo, tik, kad reikia iškeisti pinigus, jį parveš namo ir išvažiuos. Nepamena ar jis pats, ar P. L. ėjo jų keisti. R. S. liko mašinoje. Gavosi 1200 Lt, tai jie pasidalino po 300 Lt kiekvienam. Nežino, kodėl dalinosi pinigus. Dalinti į keturias dalis nusprendė P. L., visi tai girdėjo ir su tuo sutiko. P. L. padavė jam jo ir R. C. dalį, o likusieji pinigai liko pas jį. Dalybos vyko mašinoje. Nežino, kaip pinigus pasidalino P. L. ir R. S.. Pastarasis pinigus matė. Jis (V. K.) dar paklausė P. L., kur šis padėjo telefoną. Šis atsakė, kad išmetė. Po to P. L. ir R. S. parvežė jį namo ir išvažiavo, matyt namo. Jis prisipažįsta ištraukęs pinigus ir įvykdęs plėšimą. Nukentėjusysis su savimi turėjo kuprinę, su ja sėdo į automobilį, o kur vėliau buvo kurpinė jis nematė, nežino, ar ji liko automobilyje. R. C. pinigų dalis liko pas jį, jis perdavė pinigus jam po to, kai jį paleido iš ligoninės. Pasakė jam, kiek buvo pinigų, kad jie pasidalino. Šis pinigus paėmė. R. S. šio incidento metu vairavo automobilį ir nieko nekalbėjo, jų raminti nebandė. P. L. automobilyje užmigęs nebuvo. R. C. ištraukiant nukentėjusįjį iš automobilio nedalyvavo. Kuprinę prie nukentėjusiojo kojų matė tuomet, kai traukė pinigus įkišęs ranką į kojinę. Batų nenuėmė. Kuprinės dydžio negali tiksliai nurodyti, galimai tokia, kokią įvardijo nukentėjusysis. Nematė, ar nukentėjusysis pabėgo su batais, nes buvo prie R. C.. Su ieškiniu sutinka iš dalies, 320 € sumoje. Sutinka su reikalaujama neturtine žala 320 € sumoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad daug ko iš įvykio neatsimena dėl neblaivumo. Datos nepamena, buvo šilta. Laimos smuklėje buvo su R. S., dar pakvietė ir V. K.. Jie kartu tarnavo. R. C. jis nepažinojo. Dar buvo nukentėjusysis. Pastarasis atėjo, kai jis buvo tik su R. S.. Nepamena, apie ką jie bendravo, nes prie stalo buvo daug žmonių. Jis (P. L.) buvo išgėręs nemažai degtinės, kiek tiksliai nepamena. Pamena kaip jie rūkė lauke prie smuklės, tačiau su V. K. jis nesitarė. Nepamena, apie ką tuomet kalbėjosi. Kaip atsidūrė mašinoje jis dėl girtumo nepamena, ten jis miegojo. Pirmas momentas, kurį atsimena - jie važiavo pro Savanorių prospektą ir prasidėjo muštynės, visi rėkavo. Jis sėdėjo automobilio priekyje, kiti sėdėjo gale, R. S. – už vairo. Muštynės vyko gale. Jam buvo neįdomu kas mušėsi. Mušėsi trise: K., Ch. ir Sergejus. Priežasties jis nežino. Jis jiems nieko nesakė, o jei ir sakė – tai nepamena. Žodžių „davai dengi“ jis nesakė, turėjo savų pinigų. Po to jam V. K. padavė pinigus, nežino kieno buvo pinigai ir kodėl padavė, galimai tam, kad palaikyti. Nepamena, ar K. kažką sakė. Jis (P. L.) buvo labai girtas ir nemiegojęs. Pinigų sumos nežino, neskaičiavo, bet ten buvo eurai. Jis palaikė pinigus ir grąžino V. K. atgal. Po to jie važiavo toliau. Tuomet išgirdo, kad papjovė. Jie sustojo. Po to R. C. jie nuvežė į ligoninę. Kur dingo nukentėjusysis jis nepamena. Po to jie trise (jis, K. ir S.) nuvažiavo į stotį, pakeitė pinigus. Kas keitė pinigus jis nepamena. Jie pakeitė pinigus ir atidavė K.. Jis pats pinigų neturėjo ir nežino, kas juos turėjo, nematė. Po to jie sėdo į automobilį, nuvažiavo iki žiedo, paleido K. ir išvažiavo su S. namo į Pabradę. Pabradėje S. nuvažiavo pakeisti sėdynę, nes buvo kruvina, kad žmona nepamatytų. O jis nuėjo į parduotuvę, dirbančią visą parą, ir gėrė už savo pinigus. Turėjo pinigų, sumos nepamena. Važiuojant į smuklę turėjo 200 Lt, smuklėje mokėjo už save. Kiek išleido smuklėje nepamena, mokėjo pats. Kiek atsimena, buvo likę 50 Lt. Pagėrė ir nuėjo namo miegoti. Telefonas gulėjo ant panelės. Nepamena, kas jam jį perdavė. S. incidento metu nieko nesakė, buvo nervuotas, nes visą naktį buvo su jais, nemiegojęs, negėrė, jis norėjo miego. Jų jis neramino, nes vairavo. Negirdėjo, kad kažką būtų sakęs. S. automobilyje jei ir būtų automatinė durų fiksavimo sistema, tai vis tiek jas būtų galima atrakinti iš vidaus. Automobilyje pinigai nebuvo dalinami. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 5-6). Po to P. L. nurodė, kad protokole yra pripainiota, jis taip nesakė, pinigų dalinimo nebuvo. Tai galima patikrinti per banko kameras. Taip pat nurodė, kad po įvykio nukentėjusiojo kuprinės mašinoje nematė, ją matė tik bare.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad P. L. atėjo pas jį į namus ir paprašė nuvežti į smuklę. Jis turėjo laiko, tai ir nuvežė. P. L. sakė, kad po poros valandų važiuos atgal. Bare dar buvo nukentėjusysis, R. C. ir V. K.. Pastaruosius jis matė pirmą kartą. Jie ten gėrė, kalbėjo apie kariuomenę, gyvenimą. Jis pats gėrė kavą, kurią berods pirko P. L. ir nukentėjusysis. Baigėsi smuklės darbo laikas, ėmė lyti lietus. Jis nuėjo į mašiną, užvedė variklį, nes mašinos langai buvo aprasoję. L. atėjo paskui. V. K. paprašė nuvežti draugą, su kuriuo buvo. Jis sutiko. V. K. sakė parodys kelią. Į mašiną atisėdo visi. V. K. atsisėdo per vidurį, L.- priekyje, nukentėjusysis - už jo, Ch. - iš dešinės pusės. Rolandas rodė kelią, jis pats nežino, kokiomis gatvėmis važiavo. Kelias buvo blogas, matomumas prastas, tamsus paros metas, jis važiavo 70 km/val. greičiu. Buvę automobilyje girti kalbėjo, jis nežino apie ką, nes vairavo, žiūrėjo į priekį, buvo pasigarsinęs muziką, nesigilino, tik girdėjo sakant „narkomanas“. Visi buvo nemažai išgėrę. Paskui prasidėjo muštynės, triukšmavimas. Jis nežino, kas mušėsi. Po to jis išgirdo, kaip kažkas smogė į kažkurį langą. Jis pasakė, kad apsiramintų. Po to buvo ramu apie 5 minutes. Jie važiavo toliau. Šnekėjo nukentėjusysis, K., Rolandas, gal L.. Pastarasis buvo prisnūdęs, vėliau atsikėlė, jis (R. S.) jo nestebėjo. Po to atsidarė važiuojančio automobilio kairės pusės galinės durys – nukentėjusysis bandė iššokti iš automobilio. Jis pristabdė automobilį. Tada kažkas duris uždarė, galimai nuspaudė durų uždarymo mygtuką. Tai padarė ne jis. Tačiau jo automobilyje ir tuomet galima atsidaryti duris iš vidaus, negalima atidaryti jų tik iš lauko. Jie važiavo toliau. Paskui jis išgirdo kaip K. pasakė raminti muziką. R. C. pasakė, kad jį papjovė, rėkė labai garsiai. Jis sustabdė mašiną ir išlipo pažiūrėti, kokia situacija su Rolandu. Išbėgo L., tačiau šio veiksmų jis nepamena. Paskui į šaligatvį ant žolės išbėgo papjautas Rolandas. Tuo metu K. nubėgo prie jo, traukė peilį ar kažką darė. Tuo metu nukentėjusysis buvo automobilyje, neišlipo į lauką, sakė, kad juos papjaus. Jis (R. S.) prispaudė duris gindamasis, kad šis jo ir kitų nesužalotų. Tuo metu dešinės pusės galinės durelės buvo atidarytos, nukentėjusysis galėjo išeiti. Pro šias duris buvo išlipęs K.. Šis kažką darė su nukentėjusiuoju automobilyje. Po to nukentėjusysis išbėgo. Tai padarė pro galines kairės pusės duris. Jis nežino, ar kas nors mušė nukentėjusįjį, jis pats nemušė. Paskui V. K. atvedė Rolandą į mašiną ir jie visi nuvežė jį į ligoninę. Laukė policijos, bet niekas neatvažiavo. Paskui jo paprašė nuvežti į banką. Važiavo L. ir K., parodė kelią. Jie nesakė, kodėl reikia važiuoti į banką. Išlipo dviese, nuėjo, jis nežino, ką jie darė, nes liko automobilyje, drebėjo, nes Ch. buvo papjautas. Kai jie atėjo, paprašė nuvežti į parduotuvę. Ten vėl nuėjo dviese, kažką pirko, nežino už kieno pinigus. Jis matė tik cigaretes. Pinigų, jų dalinimosi jis nematė, jokios kalbos apie pinigus nebuvo, jam pinigų niekas nedavė. Po to jis išleido K. prie Savanorių žiedo, ir su L. nuvažiavo į Pabradę. Šį išleido prie baro, o pats grįžo namo. Pakeitė sėdynę, nes buvo kruvina. Teisiamojo posėdžio metu balsu perskaičius R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 58-60), šis nurodė, kad galimai Ch. ir L. sakė, kad reikia keisti pinigus, sakė nuvežti į „Parex“ banką. Tyrėja pasakė kokius pinigus ir tai parašė. Taip pat nurodė, kad visos jo automobilio Alfa Romeo 155, 1994 m. gamybos, durelės turi užrakinimų mygtuką, tačiau visos užsidaro atskirai. Jis gali uždaryti tik vairuotojo dureles. Mygtuko, uždarančio visas dureles, nėra. Taip pat nurodė, kad rugsėjo 1 d. jį paėmė į kariuomenę, o rugsėjo 15 d. jam paskambino L. ir pasakė, kad atėmė pinigus ir reikės važiuot į teismą. Jis atsakė, kad tegu važiuoja į teismą tie, kas padarė. Pas nukentėjusįjį kuprinės jis nematė, automobilyje jos nebuvo, kai jį tvarkė – kuprinės nematė. Nebuvo ir batų, kojinių. Jis rado tik peilį, kurį jis išmetė prie ligoninės. Ikiteisminio tyrimo metu kur išmetė peilį jo neklausė, savo iniciatyva neparodė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko nepadarė. Sutinka apmokėti atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusysis S. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atskrido iš Vokietijos, kur gyvena, ir nuėjo į Akropolį, nusipirko džinsus, vaikiškas šlepetes ir padėjo viską į kuprinę. Nuvažiavo į barą Žirmūnų gatvėje, išgėrė alaus, 5-6 bokalus. Susipažino su kaltinamaisiais, jie kalbėjosi apie gyvenimą, normaliai bendravo, gėrė alkoholį, kalbėjo rusų kalba. Vairuotojas R. S. negėrė. Iš pradžių mokėjo vieni už kitus, gal jis kažką vaišino, gal jį patį vaišino. Pabaigoje jam pasiūlė parnakvoti, važiuoti kartu. Jis sutiko. Buvo tamsu, lijo lietus. Jie nuvažiavo nuo baro. Jis sėdėjo gale iš kairės pusės, K. sėdėjo šalia jo, po to R. C.. Šalia vairuotojo priekyje sėdėjo P. L.. Po to R. C. pradėjo reikalauti atiduoti pinigus, telefoną, banko korteles. Jis nieko neatidavė. Prieš tai jis nujautė, kad jį gali apiplėšti, todėl dar bare įkišo pinigus į kojinę, kai kurie pinigai liko kišenėse. Turėjo 400 € ir 400 Lt, o kišenėse buvo smulkios monetos. Jis atsisakė atiduoti pinigus ir telefoną. Tada R. C. ėmė mušti jam kumščiais per veidą, sudavė apie 5 kartus. Tuo metu V. K. laikė jį, kad jis nesipriešintų, apieškojo jo kišenes, lindo ir į kojinę, kurioje buvo paslėpęs daug pinigų, nuėmė batus. Jis laikė rankomis, kad nekraustytų, sakė, kad nieko neduos. Vairuotojas nieko nesakė. P. L. atsisukinėjo, bet jo nelietė, pasakė, kad jis atiduotų pinigus, telefoną, nes vis tiek paims. Nepamena, ar tuo metu mašinoje grojo muzika. Kai jį pradėjo mušti, jis bandė iššokti iš automobilio. Atidarė dureles, tačiau jas uždarė ir kažkas užblokavo, jis negalėjo daugiau atidaryti. Nežino, kas tai padarė, nematė, ar tai buvo vairuotojas. Jis neprašė vairuotojo sustoti, pagalvojo, kad nestos, nes vis tiek jie nori jį apiplėšti. Vairuotojas sėdėjo ir tylėjo, jis suprato, kas vyksta, galimai girdėjo, ką jam sakė kiti, pinigų nereikalavo, smurto nenaudojo. Nepamena, ar jam bandant išlipti vairuotojas buvo pristabdęs. Kai jam (nukentėjusiajam) sudavė smūgius, jis paleido rankas ir jie paėmė visus pinigus (kojinėse buvusius 400 € bei 400 Lt, smulkius iš kišenės) bei telefoną. Prašė dar banko kortelių, bet banko kortelių jis neturėjo. Telefonas Samsung Note 3 buvo galinėje kišenėje. Jį paėmė R. C. ar V. K.. Jis nematė daugiau nei pinigų, nei telefono, nematė, kam jie buvo perduoti. Paėmė jo batus, kojines ir viskas liko automobilyje. K. būnant pasilenkus Ch. buvo patogu jį (nukentėjusįjį) mušti. Kai K. pasilenkė, jis atsiminė, kad turi peiliuką, kurį pirko Vokietijoje maisto pjaustymui. Bijojo dėl savo gyvybės, kad jį gali nuvežti į mišką ir nužudyti, todėl ištraukė tą peiliuką ir nežiūrėdamas kur dūrė. Nematė kam pataikė. Žmogus sušuko. Tas žmogus buvo R. C.. Automobilis po smūgio peiliu sustojo. Žmogus, kuris sėdėjo šalia jo, išlipo iš mašinos, kitas irgi išlipo, apibėgo automobilį. R. S. atidarė jo dureles (galines kairės pusės). Kažkuris iš jo atėmė peiliuką ir visi trys (R. S., V. K. ir P. L.) bandė jį ištempti iš mašinos. Jis nenorėjo išlįsti iš mašinos, bijojo, kad jį papjaus tuo pačiu peiliu. Jie jį išvedė iš mašinos, nuvedė į krūmus ir ėmė mušti. Nemušė berods tik vairuotojas. Kiti du daugiausia spardė kojomis, taikė į galvą, buvo smūgių ir rankomis. Jis (nukentėjusysis) rėkė, kad jo nenužudytų. Kol jį mušė, vienas nuėjo padėti sužeistam. Po to jam pavyko pabėgti. Jis bėgo nežiūrėdamas. Pribėgo upelį, nugriuvo į jį. Pastebėjo kitoje upelio pusėje degančią šviesą kažkokiam pastate. Per upę ėjo kažkokie vamzdžiai. Per tuos vamzdžius jis perėjo į kitą pusę, nuėjo į to pastato pusę paprašyti pagalbos, kad paskambintų policijai. Perlindo per tvorą ir priėjo kažkoks žmogus. Jis išsigando, kad tie patys žmonės jį bando pagaut. Paprašė iškviesti policiją, bet nėjo prie to žmogaus, nes nebuvo įsitikinęs, kas jis. Šis paėmė jį už rankos ir pasakė, kad tuoj jam bus policija ir sušuko tolumoje kažkam „pagavau“. Jam pasirodė, kad jie kompanionai, ir jis pradėjo priešintis, kad ištrūkti ir pabėgti. Tas žmogus papurškė jam balionėliu į akis ir jis nieko nematė. Jie nukrito ant žemės, grūmėsi, bet nesimušė. Jis bandė ištrūkti, o apsauginis laikė už rankų ir džinsų. Šių grumtynių metu jam sužalojimai nepadaryti. Po to jis vėl nubėgo į tą upelio pusę, į gatvę, kur sustabdė pirmą pasitaikiusią mašiną, paprašė iškviesti ar nuvežti į policiją. Buvo be batų, marškinėlių, su šlapiais džinsais. Žmogus skubėjo į darbą, todėl nuvežė jį kur pasuka 7 autobusas. Ten jis pamatė taksi. Paprašė jį nuvežti iki patėvio butą, kur gyvena jo brolis, pasakė, kad pinigų neturi, nes jį apvogė. Turėjo du butelius vyno iš Vokietijos, kiekvienas butelis po 22 eurus, tai atsiskaitė vynu. Grįžus jam paskolino rūbus, paskambino policijai. Policininkai juo iš pradžių nepatikėjo, vėliau perskambino, pakvietė apklausai. Visi jo daiktai liko mašinoje, batai Bugatti, beveik nauji, kuprinė. Kuprinė buvo 40x30 c. Ji buvo jam tarp kojų, nebuvo prikrauta pilnai. Joje buvo džinsai Calvin Klein, kuriuos pirko prekybos centre „Akropolis“ už 410 ar 425 Lt, vaikiškos šlepetės, jų vertę nurodė pareiškime, taip pat pasas ir asmens tapatybės kortelė. Daiktų vertė kaltinime nurodyta teisingai. Jam pačiam buvo praskelta lupa, keliai, alkūnės, skaudėjo galvą ausies srityje. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro pagrobtų pinigų ir daiktų vertė. Patvirtina ieškinyje nurodytus teiginius dėl neturtinės žalos. Jis pergyveno, bijojo dėl savo gyvybės, bijo ir šiuo metu. Sužalojimai gijo dvi savaites, akis gijo gal ilgiau. Ir dabar yra randas, tai nepatogu. Dvi savaites galvą skaudėjo. Įvykio metu buvo lietus, ryte šalta, jis peršalo, po to susirgo. Jam reikėjo daryti naują pasą. Jis skolinausi pinigus, darėsi pasą skubiai, nes jam reikėjo grįžti į darbą, tad tai kainavo brangiau. Jis samdėsi advokatą, taip pat ir kitoje byloje. Jei ne šis įvykis, jis nebūtų niekam dūręs ir nebūtų užpuolęs apsauginio. Teisiamojo posėdžio metu balsu perskaičius nukentėjusiojo pareiškimą (t. 1, b.l. 2), nukentėjusysis paaiškino, kad tuo metu jam buvo šokas, stresas, jis negalėjo visko prisiminti. Kai viskas nurimo, jis prisiminė likusius paimtus daiktus. Kuprinės, džinsų iš jo kaltinamieji nereikalavo, tačiau jis juos paliko ne savo noru. Būtų nepalikęs, jei būtų tokia galimybė. Daiktai jam negrąžinti. Įvykio metu jis nebuvo labai girtas. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 18-19). Nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu teisingai nurodo apie batus ir kojines.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra apsaugos darbuotojas, 2014-08-31 dirbo Vilniaus energijoje, netoli Monetų kalyklos. 5 val. jis teritorijos viduje už 15 m. pastebėjo S. T.. Į ten galima patekti iš upės pusės, perlipus tvorą. S. T. buvo neapsirengęs, vos ne nuogas, labai purvinas, su savimi turėjo tik marškinėlius, berods buvo su kažkokiom šlepetėm. Daiktų su savimi neturėjo. Jis kažką krapštė prie vamzdžio. Įrankių neturėjo. Ten yra elektra, jį galėjo nutrenkti. Tai sukėlė įtarimą, pagalvojo, kad jis gali nuimti aliuminį ar panašiai. Jam priėjus per 5 m. S. T. pradėjo bėgti, slėptis ir jis jį vijosi. Pavijo jį prie vamzdžio. Pagavęs sakė eiti iki posto. S. T. kalbėjo rusiškai, sakė neis, nes jį kažkas mušė, prašė jo nemušti. Jis pasakė, kad nieko jam nedarys, nemuš. S. T. pasiėmė savo raudonus marškinėlius, kuriuos bėgdamas buvo numetęs, ir jis jį už rankos nusivedė. Šis nesipriešino. Racijos neturėjo, telefonu negalėjo susisiekti ir pasakyti, kad teritorijoje yra pašalinis. Priėjus prie budelės S. T. griebė jam už akių, sakė, kad užmuš, o jis dujų balionėliu stengėsi apsiginti, prašė pagalbos, bet kolegos nereagavo. Darbuotojas iš Vilniaus energijos pastebėjo juos ir jį pamatęs S. T. pabėgo. Tada atėjo kolegos ir jo prašymu iškvietė greitąją bei policiją. Jį nuvežė į ligoninę. Buvo apie 6 val. ryto. Jis pats S. T. nesudavė jokių smūgių, tik gindamasis papurškė dujų balionėliu. Iš pradžių jie stovėjo, o vėliau griuvo ant asfalto. Jam buvo sužalota akis, išmuštas priekinis dantis. Pradžioje S. T. neatrodė agresyvus, viskas buvo gražiuoju, tik vėliau artėjant link budelės jo veiksmai pasikeitė. Konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva. Iš pradžių jam pasirodė, kad S. T. yra pavartojęs narkotikų, nes jo vyzdžiai buvo susitraukę. Alkoholio kvapo nuo jo nepajuto. Tuo metu lijo lietus. Darbo metu jis dėvi striukę su skiriamaisiais ženklais „Mano sauga“. Pradžioje jis S. T. prisistatė.

Automobilis Alfa Romeo, v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2014-09-11 apžiūros protokole, reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 15-17).

Specialisto išvadoje Nr. G 2954/14 (01) nurodyta, kad S. T. padaryta kraujosruva dešinės akies srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairiame kelyje, pėdose, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek užduotyje nurodytu laiku (2014-08-30). Tiek ir nukentėjusiojo nurodytu laiku (2014-08-31). Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais, iš kurių nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 27).

2014-09-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad nukentėjusysis S. T. atpažino R. C. pagal veido bruožus, antakius, akis, plaukus ir veido sudėjimą kaip asmenį, kuris jį mušė, atėmė pinigus ir daiktus. Sėdėjo automobilyje jam iš dešinės (t. 1, b. l. 28-29).

Nukentėjusysis S. T., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatoje su kaltinamuoju V. K. (t. 1, b. l. 18-19, 21, 121-122), tiek teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes. Jis patvirtino, kad važiuojant automobiliu gale sėdėjęs R. C. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, o atsisakius jų duoti sudavė jam kumščiu į veidą ir iš kelnių kišenių ištraukė 400 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG Notes“. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad tuo metu V. K. iš nukentėjusiojo kojinės ištraukė 320 €. Pastarąją sumą S. T. patikslino minėtos akistatos metu (t. 1, b. l. 121-122). Priekyje sėdėjęs P. L. atsisukinėjo, sakė, kad jis atiduotų pinigus, telefoną, nes vis tiek paims. Vairuotojas tylėjo, pinigų nereikalavo, smurto nenaudojo, bet, nukentėjusiojo vertinimu, suprato kas vyksta, galimai girdėjo, ką jam sakė kiti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad buvo atidaręs važiuojančio automobilio duris ir bandė pabėgti, tačiau R. C. ir V. K. įtraukė jį atgal, o kažkas užspaudė mašinos duris. Tuomet jis peiliu sužeidė R. C., po ko R. S. sustabdė automobilį, kur V. K., P. L. ir R. S. jį ištraukė iš mašinos ir spardė kojomis. Po to nukentėjusysis pabėgo palikęs automobilyje kuprinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, džinsai „Calvin Clain“, vaikiškos šlepetės, asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Nukentėjusysis taip pat įvardijo jo netekto turto vertę – bendrai 1112,12 €. Šie jo parodymai, nors ir buvo tikslinami, iš esmės yra nuoseklūs, jis juos davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Nukentėjusysis iš jo pagrobtus daiktus, jų vertę nurodė iš karto po įvykio rašytame protokole-pareiškime ir pirmoje apklausoje (t. 1, b. l. 2, 18-19), jo nurodyta pagrobtų daiktų vertė atitinka bendrus rinkos duomenis bei protingumo kriterijus, pagrindo išvadai, kad įvardyta suma yra dirbtinai išaukština, nėra.

Nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G2324/14(01) konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad S. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kas pasireiškė kraujosruva dešinės akies srityje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, kairiame kelyje, pėdose.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B., kuris pagal jo paties ir nukentėjusiojo parodymus pirmas bendravo su S. T. po incidento. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusįjį pamatė saugomos teritorijos viduje, į kurią galima patekti iš upės pusės perlipus tvorą, šis buvo beveik nuogas, nors lijo, labai purvinas, daiktų su savimi neturėjo, jam priėjus bandė bėgti, slėptis, sakė, kad jį kažkas mušė, prašė jo nemušti, vėliau pasipriešino ir pabėgo. Liudytojo V. B. nurodyta nukentėjusiojo buvimo vieta, į kurią galima patekti tik įveikus kliūtis, aprangos, atitinkančios oro sąlygas, nebuvimas, psichologinė būsena patvirtina nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją, o būtent, kad jis, palikęs turėtus daiktus, bėgo iš automobilio gelbėdamasis nuo prieš jį smurtavusių ir apiplėšusių kaltinamųjų.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kaltinamųjų R. C. ir V. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 55-56, 64-65, 117-118, 121-122, 132-133), tiek teisiamojo posėdžio metu. Abu kaltinamieji pilnai pripažino kaltę ir patvirtino, kad R. C. automobilyje porą kartų sudavė nukentėjusiajam į veidą kumščiu, ištraukė iš jo kelnių kišenės 400 Lt ir telefoną Samsung Note3, o V. K. iš nukentėjusiojo kojinės ištraukė 320 eurų (pinigų sumą nurodė V. K.), abu įtraukė S. T. atgal, kai šis bandė iššokti iš važiuojančio automobilio. Po to, kai S. T. peiliu sužeidė R. C., V. K., P. L. ir R. S. ištraukė nukentėjusįjį iš mašinos ir smūgiavo jam kojomis, po ko šis pabėgo. Nukentėjusiojo kuprinė liko mašinoje. Šie kaltinamieji taip pat patvirtino, kad priekyje sėdėjęs P. L. reikalavimo iš nukentėjusiojo pinigų ir telefono, perskaičiavo perduotus pinigus, telefoną padėjo ant panelės. P. L. taip pat liepė laikyti nukentėjusįjį šiam bandant pabėgti iššokant iš automobilio, o po R. C. sužeidimsao kartu su V. K. ir R. S. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio ir jį spardė. V. K. taip pat patvirtino, kad P. L. siūlymu pinigai buvo iškeisti banke ir mašinoje, dalyvaujant R. S., padalinti į 4 dalis. Kaltinamieji taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam bandant iššokti automobilis važiavo dideliu, apie 100 km/h greičiu, ir R. S. jo nepristabdė.

Abejonių dėl aukščiau įvardytų įrodymų patikimumo ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių teismui nesukėlė ir tai, kad iš karto po įvykdyto plėšimo S. T. dalyvavo incidente su liudytoju V. B., nes nustatytų nukentėjusiojo kūno sužalojimų ir kaltinamųjų smurtinių veiksmų priežastinio ryšio tai nepaneigia. Tiek S. T., tiek liudytojas V. B. patvirtino, kad jų susidūrimo metu V. B. smūgių nesudavė. Jie abu nurodė, kad grumiantis buvo nukritę ant asfalto, liudytojas papurškė nukentėjusiajam dujų. Specialisto išvadoje nurodoma, kad S. T. žaizda viršutinės lūpos gleivinėje yra muštinė, nei šis sužalojimas, nei nustatyta kraujosruva dešinės akies srityje nėra priskirta prie būdingų griuvimui ar atsitrenkimui.

Taigi, teismas sprendžia, kad šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl jų patikimumo teismas neturi, todėl juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi.

Kaltinamasis P. L. savo kaltę neigė, tačiau tuo pačiu savo parodymais patvirtino ir kai kurias kaltinimo faktines aplinkybes. Visų pirma jis teismui nurodė, kad įvykį sunkiai pamena, nes dėl girtumo mašinoje beveik visą laiką miegojo. Jis patvirtino, kad važiuojant automobilio gale vyko muštynės, po ko V. K. jam padavė eurus, kuriuos jis palaikęs jam grąžino, kad kažkas jam perdavė telefoną, kurį jis paliko ant automobilio priekinės panelės, po to buvo sužeistas R. C., kurį jie nugabeno į ligoninę, o po to trise važiavo keisti pinigų, kuriuos visus paėmė V. K.. Kaltinamasis teisme neigė, kad pats reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, kad žinojo kieno buvo jam perduoti pinigai, kad juos perskaičiavo, kad iškeitus pinigai buvo padalinti keturiems.

Kaltinamasis R. S. taip pat neigė savo kaltę. Jis nors ir pripažino kaltinimą atitinkančias aplinkybes, o būtent, kad važiuojančio automobilio gale vyko muštynės, kad nukentėjusysis bandė iššokti iš automobilio, tačiau po to durys užsidarė, kažkas užspaudė durų mygtuką, tačiau kartu tvirtino, kad negirdėjo apie ką buvo kalbama automobilio gale, nes buvo pagarsinęs muziką, nesigilino, kad nukentėjusiajam bandant iššokti buvo pristabdęs automobilį, durų mygtuką užspaudė ne jis, sustabdė automobilį kai buvo sužeistas R. C., po ko gindamasis laikė durimis prispaudęs automobilyje pasilikusį nukentėjusįjį, kad šis jo ir kitų nesužalotų, jo nemušė, nematė, ar kas kitas mušė, nukentėjusiajam pabėgus ir nuvežus R. C. į ligoninę važiavo į banką, į kurį ėjo P. L. ir V. K.. Jis pats pinigų nematė, jų dalinimosi nebuvo, pinigų jam nedavė. Kuprinės, kitų daiktų automobilyje nerado, peilį išmetė, kruviną automobilį sutvarkė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 58-60) R. S., priešingai nei teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, kad ne pristabdė, o pagreitino automobilį tuomet, kai nukentėjusysis norėjo iš jo iššokti.

Išanalizavęs kaltinamųjų R. S. ir P. L. parodymus, palyginęs juos su kitais bylos duomenimis, teismas netiki jų nurodytomis įvykių versijomis ir vertina jas kaip siekį sumenkinti savo dalyvavimą nagrinėjamoje veikoje ir paneigti kaltę. Šią išvadą teismas, visų pirma, padarė todėl, kad kaltinamųjų neigiamas faktines aplinkybes akivaizdžiai patvirtina kiti byloje aptarti įrodymai, kuriuos teismas vertina kaip patikimus. Kaltinamieji nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie kitų apklaustų asmenų siekį juos apkalbėti. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina aktyvų P. L. dalyvavimą vykdant plėšimą, jis automobilyje reikalavo iš S. T. pinigų ir telefono, buvo juos paėmęs, liepė laikyti nukentėjusįjį šiam bandant pabėgti iš automobilio, vėliau smurtavo jo atžvilgiu po R. C. sužeidimo, keitė pinigus ir juos padalino į keturias dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors P. L. teismui tvirtino, kad dėl girtumo mašinoje beveik visą laiką miegojo, tačiau, nežiūrint to, jis vis tik nurodė pakankamai daug duomenų apie įvykius mašinoje, kas paneigia jo paties teiginius. Jis taip pat nenuosekliai teigė dėl užgrobtų pinigų, jų dalybų. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 5-6) P. L. buvo nurodęs tikslią jam perduotų pinigų sumą (320 €), kas leidžia spręsti, kad jis juos perskaičiavo, tačiau teisme pastarąją aplinkybę jis jau neigė. Tyrimo metu jis taip pat pripažino, kad pinigai buvo padalinti visiems keturiems kaltinamiesiems, tačiau vėlesnės apklausos metu tai taip pat paneigė (t. 2, b. l. 16). Nenuoseklią kaltinamojo poziciją patvirtina ir tai, kad paskutinio žodžio metu P. L. nurodė besigailintis dėl padaryto nusikaltimo.