Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (Institucija) viršininkas G. Č. 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos V. B. prašymo ištirti 2016 m. balandžio 26 d. kilusį eismo įvykį netenkino, nurodydamas, kad abiems eismo įvykio dalyviams susitarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradedama. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi V. B. skundas dėl Institucijos 2016 m. birželio 9 d. priimto sprendimo panaikinimo buvo netenkintas ir sprendimas paliktas galioti. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad eismo įvykio metu pareiškėja padarė teisės pažeidimą, todėl abiems šalims sutikusi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ji išvengė administracinės atsakomybės už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, todėl, panaikinus Kelių policijos poskyrio viršininko sprendimą ir iškėlus administracinio teisės pažeidimo bylą, iš esmės būtų pabloginta pačios pareiškėjos teisinė padėtis.V. B. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d nutartį ir prašo ją panaikinti, pripažinti neteisėtais Institucijos 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir 2016 m. balandžio 26 d. sudarytą Eismo įvykio deklaraciją bei patraukti administracinėn atsakomybėn T. K..

4.1. Skunde apeliantė teigia, kad eismo įvykio metu ji savo kaltės nepripažino, todėl iškvietė policiją, T. K. pareigūnams savo kaltę pripažino, tačiau policijos pareigūnai pasiūlė užpildyti deklaraciją ir ji teigianti nežinojusi, kad joje nurodyta, jog abu vairuotojai kalti dėl autoįvykio. Nurodo, kad tuo metu buvo išsigandusi ir dėl didelio susijaudinimo tinkamai neįvertino situacijos, tačiau kai suprato, jog deklaracija neteisingai užpildyta, kreipėsi į policiją prašydama ištirti eismo įvykį.

4.2. Ji laiko, kad tokia teismo nutartis yra neteisinga, nes išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms. Teismas padarė klaidingą išvadą, neva ji išvažiavo į gatvę iš „Pėsčiųjų tako“, kadangi ji važiavo kelio atkarpa, kuri yra tarp ženklo ,,Pėsčiųjų takas“ ir Tulpių gatvės, kur eismas nėra draudžiamas, tą patvirtino ir teisme apklausti policijos pareigūnai, tačiau teismas tikėjo tik suinteresuoto asmens T. K. ir jo pažįstamo parodymais ir vadovavosi jo pateiktomis nuotraukomis, kurios neatspindi tikros situacijos. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė ir į tai, kad automobiliai susidūrė V. B. eismo juostoje, t. y. T. K. autoįvykio metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties judėjimo juostą. Ji, įvažiuodama į Tulpių gatvę ir darydama dešinį posūkį, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Išnagrinėjęs V. B. skundą, skundžiamą teismo nutartį, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis, kuria pripažinta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūno sprendimas dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. K. atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ATPK normų reikalavimų ir kitaip vertinti skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nėra jokio teisinio pagrindo.

6.1. Eismo įvykio deklaracijoje prisipažinimą kalta dėl eismo įvykio V. B. aiškina tuo, kad ji buvo susijaudinusi ir išsigandusi, tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais pagrįstais duomenimis, kurie iš tiesų leistų spręsti, kad deklaracija buvo užpildyta įtakojant kokioms nors aplinkybėms. Priešingai, po įvykio ji iš karto pasakė kitam vairuotojui, t. y. T. K., kad kaltas jis, pati iškvietė policiją, kuriem taip pat nurodė pasak jos kaltą dėl įvykio asmenį, savo kaltės nepripažino, paskui į įvykio vietą atėjo V. B. sūnėnas S. B., kuris padėjo jai užpildyti deklaraciją. Nuo įvykio iki deklaracijos pildymo praėjo nemažai laiko, V. B. aktyviai įrodinėjo T. K. kaltę, pati teigė esanti nekalta. Taigi, ji pati supildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, savo parašu patvirtindama įvykio aplinkybes, kaip ir kitas eismo įvykio dalyvis. Pasirašę deklaraciją abu eismo dalyviai yra vienodai atsakingi už joje užfiksuotų duomenų teisingumą. Taigi, bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog V. B. būtų pasirašiusi deklaraciją dėl baimės ar susijaudinimo, kas galėjo trukdyti jai tinkamai ir objektyviai įvertinti situaciją.

6.2.Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog bylą teismas tyrė paviršutiniškai, nepilnai ir neobjektyviai, šališkai, nes laikė teisingais tik kitos pusės pateiktus įrodymus, ir teismo išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms. Kaip matyti iš paties T. K. paaiškinimų ir jo elgesio, jis neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, tą patvirtino ir pati V. B., policija buvo iškviesta ne T. K., o apeliantės iniciatyva. Kaip matyti iš liudytoju apklausto įvykio vietoje buvusio pareigūno D. Č. parodymų, eismo įvykio dalyviams iškilo ginčas dėl kaltės, V. B. kaltės nepripažino, dėl ko ji iškvietė policiją. Pareigūnai pasakė, kad dėl eismo įvykio kaltas T. K. ir jei jis nepripažįsta kaltės, bus pildomas ATP protokolas, jis sutiko pildyti deklaraciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. K. kaltę pripažino. Šiuo atveju akivaizdu, kad nors T. K. ir teigė, jog dėl eismo įvykio yra abiejų vairuotojų kaltė, tačiau šiuo atveju teisiškai svarbu tai, kad jis savosios kaltės neneigė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis eismo įvykio deklaracijoje nurodė teisingus duomenis ir jų neginčija.

6.3. Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas. Nustatytas eismo įvykio deklaracijos surašymo teisinis reguliavimas paaiškinamas siekiu mažiausiomis sąnaudomis, greitai, operatyviai likviduoti eismo įvykių, nesusijusių su nukentėjusiųjų gyvybės atėmimu ar sveikatos sutrikdymu, padarinius ir kartu nedelsiant įtvirtinti eismo įvykio vietoje likusius įrodymus, transporto priemonių sugadinimo (apgadinimo) požymius ir pan., t. y. teisingai užfiksuoti eismo įvykį ir išvengti klastojimų, vertimo su eismo įvykiu susijusius asmenis pateikti neobjektyvią, vienpusišką, pavyzdžiui, kaltininkui palankią informaciją. Tokiu būdu yra užtikrinama visų su eismo įvykiu susijusių asmenų teisių apsauga, siekiama teisėtų, bet skirtingų, pavyzdžiui, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų suderinimo. Taigi, darytina neginčijama išvada, kad T. K. deklaracijoje teisingai užfiksavo eismo įvykį ir pateikė su juo susijusią objektyvią informaciją, taip teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo teisės normų reglamentuotu eismo įvykio deklaracijos surašymo institutu, todėl traukti jį administracinėn atsakomybėn nėra jokio teisinio pagrindo. O tai, kad V. B. jai priklausančią deklaracijos dalį užpildė ne taip, kaip norėjo, neduoda pagrindo kito asmens veiksmus pripažinti neteisėtais ir traukti jį atsakomybėn.

6.4. Dėl eismo įvykio deklaracijoje padarytos klaidos apeliantė turėjo kreiptis į savo draudimo kompaniją ir išdėstyti visas įvykio aplinkybes. Tokius ginčus dėl kaltės sprendžia Draudimo ekspertai – tyrėjai, kurie peržiūri dokumentus, susisiekia su abiem avarijoje dalyvavusiomis šalimis ir išanalizavę situaciją pateikia išvadą.

Atsižvelgdama į šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą, dėl to skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2016 m. birželio 9 d. sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. K., abiem eismo įvykio dalyviams susitarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.