- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- I-1054-84/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marytė Švažienė (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. V., A. A., J. V.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovams A. K. ir L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimą Nr. 13-29975; įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrių per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-02 pareiškėjų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad D. P. su J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jie paveldėjo iš P. ir A. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2004 m. liepos 28 d. visi įgyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-10-09 Utenos apskrities archyvo pareiškėjos atstovui pateiktos 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 išrašas patvirtina, kad P. V. 1986-1990 m. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius bei naudojosi jam paskirta 0,61 ha asmeninio ūkio naudojimo žeme. 1991-12-05 I šaukimo 9 sesijos Luokesos apylinkės tarybos sprendimu buvo patvirtinti Luokesos, Kijelių ir Žiūrų kolūkių gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypais, sąrašai pagal priedėlius Nr. 1, 2 ir 3, kuriuose yra duomenys apie tai, kad P. V. yra įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypu, ir jo prašymas dėl 1,2 ha yra patenkintas, jam išskirtas asmeninio naudojimo žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime yra 1,2 ha.
2012-04-16 D. P. gavo 2012-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus pranešimą Nr. 1 18 ir 2010-05-18 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-29975 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. V. ir A. A. atkurti nuosavybės teises į žemės (miško) sklypą ir įregistruoti valstybės įmonės registrų centre.
2006-04-19 Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad žemės namų valdai yra skirtas 0,34 ha dydžio sklypas. Nesutikdami su Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento komisijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, išdėstytu pažymoje Nr. 78-4, D. P. ir J. V. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris 2006-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 panaikino Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento komisijos sprendimą, išdėstytą 2006-04-19 pažymoje Nr. 78-4, ir įpareigojo Utenos apskrities viršininko administraciją iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajone. Šiame teismo sprendime teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovo sudaryta „komisija, išvykdama į vietą, privalėjo patikrinti, kokį žemės plotą faktiškai užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, esant reikalui, šiuos duomenis sulyginti su seniūnijų ūkinėse knygose esančiais duomenimis apie P. V. naudotą žemės sklypą, apklausti šalia gyvenančius asmenis, pareiškėjus ir kitus suinteresuotus asmenis ir tik tada padaryti motyvuotas išvadas apie namų valdos žemės sklypo dydį LR Žemės reformos Įstatymo 9 str. 2 d. prasme. Komisijos 2006-04-19 pažymoje Nr. 78-4 nėra jokių faktinių aplinkybių įvertinimo, motyvų, kodėl namų valdai skiriamas būtent toks žemės sklypas. Iš pažymos teksto matyti, kad joje yra konstatuotas tik faktas, kad paženklintas žemės sklypo plotas sudaro 0,34 ha, o ne 0,36 ha, kaip projekto autorės buvo matuota anksčiau, ir dėl to būtina taisyti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Turint omenyje tai, kad Komisija buvo sudaryta spręsti pareiškėjų prašymui, nėra suprantama, kodėl Komisijos pažymoje nėra atsakymų į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus. Atsakovas įpareigotinas iš naujo, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, surinkti reikalingus faktinius duomenis ir naujai suprojektuoti pareiškėjų namų valdos žemės sklypą, kad jis atitiktų LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimus.“ Vykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, 2008-06-27 atsakovo Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijoje sudaryta komisija sprendė klausimą dėl žemės sklypo pareiškėjų namų valdai suformavimo ir surašė Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktą, kuriuo konstatavo, kad O. P. suprojektuotas 0,34 ha žemės sklypas namų valdai atitinka LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Nurodė, kad atsakovo atsiliepime klaidingai teigiama, kad namų valdos žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su grąžinamu natūra žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha), todėl daroma nepagrįsta išvada, kad įvertinus akte konstatuotas aplinkybes, neva tai suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą nėra nei pagrindo, nei galimybių. Pareiškėjos manymu, yra visos sąlygos ir galimybė suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą negu nurodytas minėtame akte. Sklypas grąžinimui natūra Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha) yra tik suformuotas ir numatytas Luokesos kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekte (2006-06-22 d. Nr. 16-469), tačiau dar nėra grąžintas natūra. Komisija akte iš esmės vadovaujasi prielaida, kad, padidinus pagal pretendentų J. V. ir D. P. pageidavimus namų valdos plotą, padidėtų valstybės išperkamos žemės plotas ir sumažėtų grąžinamos natūra žemės plotas, tuo neva tai pažeidžiant kitų pretendentų, susigrąžinančių žemę natūra, ir jų pačių kaip paveldėtojų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad namų valda (sodybų) sklypais užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinama, todėl atsakovas nepagrįstai siekia sumažinti pareiškėjų namų valdos sklypo plotą kitų pretendentų į žemę naudai ir nepagrįstai reikalauja sklypo ribas derinti su kitais pretendentais. Namų valda turi būti suformuota tokio dydžio, koks yra reikalingas faktiškai joje esantiems pastatams, statiniams, želdiniams patogiai naudoti ir eksploatuoti.
2008-06-27 komisijos akte teigiama, kad „liudytojų H. I., J. V. ir S. L. parodymai tiktai patvirtina, kad P. V. buvo (duomenys neskelbtini) kolūkio narys ir jam kaip ir kitiems kolūkiečiams buvo skirtas pasodybinis žemės sklypas, tačiau ši aplinkybė nesietina su namų valdos sklypo formavimu todėl, kad pasodybinis sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, o namų valdos sklypas yra kitos paskirties“. Su tokia komisijos pozicija nėra jokio pagrindo sutikti. Komisija ignoravo 2006-12-15 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 nurodymą komisijai išvykstant į vietą patikrinti, kokį žemės plotą faktiškai užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, esant reikalui, šiuos duomenis palyginti su seniūnijų ūkinėse knygose esančiais duomenimis apie P. V. naudotą žemės sklypą. 2012-10-09 Utenos apskrities archyvo pareiškėjos atstovui pateiktos 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 išrašas patvirtina, kad P. V. 1986-1990 m. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius bei naudojosi jam paskirta 0,61 ha ūkio asmeninio naudojimo žeme. 2010-05-18 Utenos apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą Nr. 13-29975 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje, neatsižvelgė į tai, kad šiame sklype yra gyvenamieji pastatai su priklausiniais, kurie priklauso D. P. ir J. V. nuosavybės teise, ir pagal jų prašymą 2004-09-23 turėjo būti suformuota ir išperkama namų valda.
Nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, ir šiems poreikiams tenkinti reikalingas žemės sklypas turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Taigi pareiškėjos teisė į pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jos prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai), nes tiek viešo registro duomenys, tiek ortofotografiniai žemėlapiai buvo pagrindas žemės ploto, kuriame buvo pareiškėjai priklausantys pastatai – gyvenamasis ir ūkio pastatai, netraukti į laisvos valstybinės žemės fondą, bet formuoti valstybės išperkamos žemės sklypą, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti. Sodybos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė negali būti pripažinta laisva, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 13-29975, kuriuo P. V. atkuriant nuosavybės teises grąžintas natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: (1) 2,04 ha žemės tenkančią dalį 3,06 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A.; (2) 0,24 ha miško tenkančią dalį 0,36 ha miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A., (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, yra naikintinas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas nuo 2006-12-13 teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-819-552/2006 piktybiškai nevykdo teismo nurodymų. Nors ne teismo kompetencija nurodyti, kokio dydžio turi būti sklypas, tačiau atsakovas, turėdamas galimybes naudotis visa kartografine, istorine medžiaga, to nedaro. Išrašai iš 1990 metų Luokesos kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 patvirtina, kad P. V. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius, naudojosi jam paskirta 61 a asmeninio ūkio naudojimo žeme. Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad kol neišspręstas klausimas dėl žemės asmeniniam ūkiui, negalima spręsti dėl žemės atkūrimo. Todėl Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius pateiktame atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad į tuometę Molėtų rajono Luokesos apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1991 m. spalio 18 d. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę kreipėsi pats buvęs savininkas P. V.. Molėtų rajono apylinkės teismo 2003-12-29 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdė 6 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone. Pažymėtina, kad P. V. 2000-03-14 sutartimi Nr. 14-929 perleido A. A. teisę į 2 ha išlikusios žemės (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, į kurią turėjo teisę atstatyti nuosavybės teises. Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo parengta pažyma Nr. 17055 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią P. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha žemės. Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje 2005 m. sausio 28 d. parengta pažyma Nr. 17227 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią A. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis pažymomis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis buvo priimti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimai Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976 dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. V. ir A. A.. P. V. atkurtos nuosavybės teisės į 2,28 ha, o A. A. į 1,14 ha. Sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodoma, kad į likusią dalį nuosavybės teisės pretendentams bus atkuriamos vėliau.
Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo P. V. ir A. A. metu buvo atsižvelgta į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006, kuriuo Utenos apskrities viršininko administracija įpareigota iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone. Vykdant šį teismo įpareigojimą, 2008-06-27 buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo namų valdai suformavimo (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypo buvimo vietoje vykusį susirinkimą iš anksto raštišku pranešimu buvo kviesta dalyvauti ir pareiškėja D. P.. Tačiau pareiškėja atsisakė dalyvauti dėl asmeninių priežasčių. Namų valdos žemės sklypo ženklinime dalyvavo to meto Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Z. Č., Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė O. P., Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijos vyr. specialistas A. K., pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą A. A., advokatas A. R.. Kviesti pretendentai J. V., A. V. ir D. P. neatvyko. Visos susirinkimo metu nustatytos aplinkybės yra išdėstytos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijos 2008-06-27 akte. Minėtame akte konstatuota, kad O. P. suprojektuotas 0,34 ha žemės sklypas namų valdai atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Namų valdos žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su grąžinamu natūra žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha). Įvertinus akte konstatuotas aplinkybes, suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą nėra nei pagrindo, nei galimybių.
Nurodė, kad pareiškėjos nurodomi motyvai ir pateikti dokumentai dėl Luokesos apylinkės tarybos 1991-12-05 I šaukimo 9 sesijos sprendimu suteikto 1,20 ha ploto žemės sklypo P. V. asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini), Luokesos seniūnijoje ir kolūkių laikais naudotos 0,60 ha ploto žemės pasodybiniam sklypui niekaip nesietini su D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypo formavimu. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis aiškiai reglamentuoja, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pažymėtina, kad paties įstatymo imperatyvios teisės normos apibrėžia, kad namų valda ir asmeninio ūkio žemė yra skirtingos žemėnaudos. Namų valdos žemės sklypas – „Tai žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas“.
Paaiškino, kad pateikto Luokesos apylinkės tarybos 1991-12-05 patvirtinto gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais, sąrašo 7 grafoje „namų valda“ plotas nenurodytas. Nustatant asmeninio ūkio žemės sklypų faktinį naudojimą prie Luokesos kaimo P. V. asmeninio ūkio žemės sklypas 1994 metais rengtame asmeninio ūkio žemės sklypų prie Luokesos gyvenvietės išdėstymo plane (M1:5000) nekartografuotas. P. V. gyveno (duomenys neskelbtini), jam kaip buvusiam savininkui grąžintiname natūra žemės sklype grąžintinos žemės tuo metu turėjo būti 2 ha (t. y. daug didesnį plotą negu skirtas 1,2 ha plotas asmeniniam ūkiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį būtų įskaitytas į grąžinamą natūra žemės plotą), todėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-05-31 įsakymu Nr. 10-08-93 patvirtintame Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. žemės sklypas asmeniniam ūkiui nesuprojektuotas, o projekte pažymėta kaip grąžintina žemė natūra. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų yra aišku, kad P. V. 2000 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. 14-929 perleido nuosavybės teisių atstatymo teisę į 2,00 ha žemės A. A.. Taip pat Molėtų rajono apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje nustatė juridinis faktą, kad P. V. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6 ha žemės.
Kaip žinoma, jau 2004-12-02 R. Š. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal pareiškėjos prašymą parengė 1,3240 ha žemės sklypo planą. 2005-08-19 pareiškėja su prašymu kreipėsi į antstolę N. V. užfiksuoti esamą padėtį. Žemės sklype užfiksuota „Dirbama žemė“, „Jaunas sodas“, „Pūdymas“, „Dekorat. med.“ Pūdymas, ariama žemė ir jaunas sodas pasodintas toliau nuo pastatų ir pažymėtina, kad tai nėra namų valdos sklypų formavimui būdingi elementai. Taip pat R. Š. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtas planas 1,2909 ha plotui pareiškėjos D. P. buvo suderintas 2006-11-07. 2009 m. gruodžio 1 d. antstolė S. K. konstatavo faktines aplinkybes, surašydama faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0056/09/7, pagal kurį 2010-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė, o pareiškėja D. P. ir J. V. suderino sklypo planą 1,2485 ha žemės plotui, kuriame nurodyta 0,2745 ha ir 0,09 ha ariamos žemės plotai. Iš minėtų planų matyti, kad žemės ūkio paskirčiai priskirtina žemė prijungiama prie kitos paskirties žemės. Verta pastebėti, kad net ir sumažintame 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtame plane matyti, kad ariamos žemės vientisi plotai dirbtinai dalinami ir neatitinka faktinio naudojimo. Tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijoje 2008-06-27 Žemės sklypo namų valdai suformavimo akto 3 punkte aprašyta ir prie akto pridėtame šviesoraštyje matyti, kad P. V. namų valda užėmė 0,20 ha plotą ir pareiškėjos patikslintame skunde nurodomo sodo, kuris neva pareiškėjos „atsodintas“, nebuvo. Iš to, kas paaiškinta, matyti, kad pareiškėja D. P. siekia dirbtinai pasididinti namų valdos žemės sklypą pretendentės A. A. natūra grąžintos žemės ir paveldėtojo A. V. grąžintos natūra ir paveldėtinos žemės dalies sąskaita, teikdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui žemės sklypų planus, neatitinkančius patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, jeigu piliečiai neatvyksta į svarstymą, sprendimas gali būti priimamas jiems nedalyvaujant. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyrius 2010-05-04 raštais Nr. SD-990 (D. P.), Nr. SD-991 (J. V.), Nr. SD-997 (A. A.) pakvietė juos 2010-05-18 10.30 val. atvykti į tuometę Utenos apskrities viršininko administraciją (Aušros g. 22, Utena) dėl sprendimų priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja D. P. dalyvavo priėmime pas tuometį Utenos apskrities viršininką E. P., kurio metu, su Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistais apsvarsčius pareiškėjos pretenzijas, Utenos apskrities viršininkas priėmė 2010-05-18 sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės P. V. į 2,28 ha žemės ir A. A. į 1,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), Luokesos seniūnijoje, Molėtų rajone, be to, apie priimtus sprendimus informavo ir priėmime dalyvavusią pareiškėją D. P.. Ši aplinkybė patvirtina, kad apie Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimų Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976 priėmimą pareiškėja žinojo nuo jų priėmimo momento, t. y. nuo 2010 m. gegužės 18 d. Taigi nesutinka su pareiškėjos patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, kad Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimas Nr. 13-29975 buvo slepiamas dvejus metus, be to, šioms skunde nurodytoms aplinkybės paneigti tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2010-06-02 raštu Nr. SD-1182 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja buvo informuota, kad 2010-05-18 yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. V.. Pareiškėjos teiginiai, kad neva tik dabar sužinojo apie tokio sprendimo priėmimą yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėja D. P. yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus administraciniam aktui apskųsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nepaisant to, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus administraciniam aktui apskųsti, tačiau skundžiamas Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimas Nr. 13-29975 yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, laikantis imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius neįžvelgia jokio juridinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. teismui pateiktame atsiliepime (I tomas, b. l. 69) nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka ir jį palaiko. Nurodė, kad remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo ir Žemės reformos įstatymais pirmumas turi būti teikiamas namų valdos formavimui ir jos išpirkimui, o ne nuosavybės teisių atkūrimui.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka.
Nurodė, kad Utenos apskrities viršininko įsakymu 2006-06-22 patvirtintas kadastrinis žemėlapis, kuriame nurodytos visos teritorijos, patvirtintas detalusis planas, kuriame nurodyta namų valda – 34 a. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-12-15 panaikintas Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės departamento komisijos 2006-04-19 sprendimas, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo naikinami jokie teritorijų planavimo dokumentai. Dabar iš naujo formuoti namų valdą pagal kažkokį naują projektą nėra pagrindo, šis projektas sudarytas vien pagal pareiškėjos pasiūlymus, neatsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų interesus. Pareiškėja tiesiog nori, kad į namų valdą būtų įtraukta visa žemė, kuri buvo naudojama pievai, kitai rekreacinei veiklai, t. y. dirbtinai išplėsti namų valdą. Teigia, kad reikalauti iš naujo svarstyti namų valdos klausimą, kai yra nenuginčytas ir galiojantis Utenos apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymas, patvirtinantis detalųjį planą, negalima. Prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. P. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimo Nr. 13-29975 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu P. V. atkurtos nuosavybės teisės į 2,28 ha žemės (2,04 ha žemės tenkančią dalį 3,06 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A., 0,24 ha miško tenkančią dalį 0,36 ha miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A.).
Taip pat pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrių per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-02 pareiškėjų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad kol nėra suprojektuotas jos namų valdos žemės sklypas, atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje nustatyta, kad D. P. su J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Molėtų r., kuriuos jie paveldėjo iš Prano ir A. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (I tomas, b. l. 134-137) patvirtina, kad nuo 2004 m. liepos 30 d. visi įgyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-10-09 Utenos apskrities archyvo pateiktos 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 išrašas patvirtina, kad P. V. 1986-1990 m. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius bei naudojosi jam paskirta 0,61 ha asmeninio ūkio naudojimo žeme. 1991-12-05 I šaukimo 9 sesijos Luokesos apylinkės tarybos sprendimu (I tomas, b. l. 140) buvo patvirtinti Luokesos, Kijelių ir Žiūrų kolūkių gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypais, sąrašai pagal priedėlius Nr. 1,2 ir 3, kuriuose yra duomenys apie tai, kad P. V. yra įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypu, jo prašymas dėl 1,2 ha yra patenkintas, jam išskirtas asmeninio naudojimo žemės (žemės ūkio naudmenų) plotas (duomenys neskelbtini) yra 1,2 ha.
Teismas pažymi, kad kaip nustatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, sąvokos „namų valda“ ir „asmeninio ūkio žemė“ nėra tapačios, tai yra skirtingos žemėnaudos. Namų valda – žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, o asmeninio ūkio žemė išplečiant sodybinius sklypus suteikiama daugiausia prie kaimo gyvenviečių ir vienkiemių, t. y. atsižvelgiant į asmenų, kurie šią žemę dirbs, interesus.
Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-12-15 sprendimą, įpareigojantį Utenos apskrities viršininko administraciją iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajone, dalyvaujant Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai Z. Č., Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorei O. P., Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesa vyr. specialistui A. K., pretendentei į žemę A. A. ir advokatui A. R., nedalyvaujant J. V., A. V. ir D. P. (kvietimai išsiųsti 2008-06-17, I tomas, b. l. 42-44) buvo apžiūrėtas ginčo sklypas. 2008-06-27 Žemės sklypo namų valdai suformavimo akte (I tomas, b. l. 30-32) nurodyta, kad apžiūrėjus vietovėje, atlikus primatavimus ir išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą J. V. ir D. P. nuosavybės teise priklauso 5 statiniai – gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiemo rūsys ir lauko tualetas. Senasis sodas susideda iš 3 obelų. Pastatėlis, panašus į rūkyklą, kuris neįtrauktas į namų valdos žemės sklypą, patrauktas apie 0,5 m link ežero ir atremtas į medžius, be stogelio, be pamatų. Šis statinys nepažymėtas ir R. Š. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-13 rengtame kadastrinių matavimų plane, kurį savo parašais pretendentai J. V. ir D. P. suderino ir prašė patvirtinti. Nustatyta, kad vaismedžių ir dekoratyvinių medelių sodinimo darbai atlikti prieš 3 metus, dalyje plane įvardinti jauno sodo neprižiūrimi medeliai nudžiuvę, auga 1,5–2,5 m aukščio savaime užsisėję berželiai, dirbama žemė dirvonuoja. Daroma išvada, kad J. V. ir D. P., nebūdami žemės naudotojais, dirbtinai siekia sukurti namų valdos sklypui būdingus elementus, pievą ir ariamą žemę paverčiant sodu ir daržu. Nustatyta, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas (I tomas, b. l. 134-137) patvirtina, kad pareiškėjai ir J. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis pastatas, tvartas, daržinė, kiemo rūsys, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai – laiko tualetas, esantys Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos minima rūkykla nėra nurodyta, taip pat jos nėra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-04-22 Žemės sklypo kadastro duomenyse apie statinius. Komisijos 2008-06-27 Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktu konstatuota, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatas.
Pažymėtina, kad pareiškėjos namų valdos sklypas patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 16-469 patvirtintu Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės O. P. 2006-06-27 suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (I tomas, b. l. 35), toks pat sklypas patvirtintas Komisijos Žemės sklypo namų valdai suformavimo 2008-06-27 aktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai suprojektuota 0,34 ha ploto namų valda atitinka faktinę situaciją ir įstatymų reikalavimus.
Teismas atmeta pareiškėjos atstovo advokato argumentą, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl asmeninio ūkio žemės suformavimo, negalima spręsti dėl žemės atkūrimo. Pareiškėjos atstovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos atstovo nurodytose bylose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su asmeninio ūkio žeme, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Kaip jau buvo pasisakyta šiame sprendime, namų valda ir asmeninio ūkio žemė nėra tapačios sąvokos, todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjos atstovo nurodoma teismų praktika.
Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrių per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-02 pareiškėjų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 dalies nuostatomis, parduodami ir nuomojami namų valdų žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra projektuojami ir planai rengiami piliečių lėšomis.
Utenos apskrities viršininko administracija buvo įpareigojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-14 paženklinti namų valdos žemės sklypą ir atlikti kadastrinius matavimus, pareiškėja 2008-11-12 raštu paprašė sustabdyti žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus. Pareiškėja Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-06-30 raštu Nr. SD-1312 (I tomas, b. l. 20) buvo informuota, kad gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta žemės sklypo po nuosavybės teise pareiškėjai ir J. V. priklausančiai pastatais (duomenys neskelbtini), Luokesos seniūnijoje, Molėtų rajone, kadastrinių matavimų byla. Kadangi kadastrinių matavimų byloje pateiktas žemės sklypo plotas neatitiko Utenos apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 16-469 patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, pareiškėjai buvo nurodyta, kad negali parduoti namų valdos žemės sklypo. Šio atsakymo pareiškėja neskundė. Kitų duomenų ar įrodymų, kad iki skundo padavimo teismui dienos (2012-05-17) pareiškėja būtų atlikusi kokius nors namų valdos žemės sklypo projektavimo ar planų rengimo veiksmus, teismui nepateikta. Todėl teismas vertina, kad šiuo atveju pareiškėja pati nesiima veiksmų, kad namų valdos žemės sklypas, atitinkantis Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtų suprojektuotas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, konstatuotina, kad Utenos apskrities viršininko 2010-05-18 sprendimas Nr. 13-29975 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti antrą pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti atsakovą per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-02 pareiškėjų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m).
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). 44 str. 5 d. nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (44 str. 6 d.).
Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjos prašomų bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti atlyginamos išlaidos ne visais atvejais, bet tik tada, kai išnagrinėjus bylą šių asmenų teisės yra patenkinamos ar apginamos. Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, yra būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.
Pareiškėja teismo prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 13-29975, kuriuo P. V. atkuriant nuosavybės teises grąžintas natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: (1) 2,04 ha žemės tenkančią dalį 3,06 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A.; (2) 0,24 ha miško tenkančią dalį 0,36 ha miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A., (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad teismo sprendimu apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. A. teisės ir ji įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
LR ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. LR ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004 m. kovo 26 d. nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).
Byloje pateikta 2013-09-05 atstovavimo sutartis (II tomas, b. l. 29), kuria advokatui A. K. pavedama atstovauti A. A. nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1054-84/2013 Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Taip pat pateiktas 2013-09-05 pinigų priėmimo kvitas Nr. 709439 (II tomas, b. l. 46), kuris patvirtina kad A. A. sumokėjo advokatui A. K. 700 Lt.
Rekomendacijose nurodoma, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas A. A. 2013-09-09 teismo posėdyje atstovavo 0 val. 35 min., 2013-10-24 teismo posėdyje – 1 val. 46 min., iš viso – 2 val. 21 min. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA). Pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. A. gali būti priteista iš pareiškėjos atlyginti 300 Lt (maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 150 Lt (0,15 x 1000 Lt MMA) teismo išlaidų už advokato atstovavimą (2 val.) nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. iš pareiškėjos D. P. 300 (trys šimtai) Lt teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.