Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovei V. K., suinteresuotam asmeniui L. B., suinteresuoto asmens J. S. atstovui advokatui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą suinteresuotiems asmenimis J. S., L. B. dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškimu sutiko ir parodė, kad po to, kai J. S. buvo pripažinta neveiksnia, jos būklė nepasikeitė. J. S. gali atsinešti malkas, o paprašius, gali išplauti grindis bei pati susitvarkyti. Daugiau nieko negali.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. S. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose ji būtų pripažinta neveiksnia. Tokiu atveju, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimas tenkintas iš dalies; pakeistas 2002 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1110-05/02, ir pripažinta J. S. neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b.l. 8, 9). Remiantis 2019-03-29 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos išrašu J. S. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, be to nurodyta, jog J. S. yra nuo vaikystės protiškai atsilikusi, jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, tačiau aprašyti jos dabartinės psichikos būsenos negali, nes pacientė paskutinį kartą kreipėsi į PSC 2017-05-09 (b.l. 10). 2018-11-13 Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro išvadoje Dėl asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu visose arba tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kasdienio funkcionavimo pakitimų nurodyta, jog moteris geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti asmeninių neturtinių santykių savitvarkos įgūdžių srityje (b.l. 15). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos J. S. nuo 2003-03-17 nustatė 35 proc. darbingumo lygį (b.l. 16).

7. 2019-07-16 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-253/2019 J. S. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas. Nurodyta, jog jos mąstymas konkretus, primityvus, mažai produktyvus, emocijos elementarios, primityvios, nebrandžios, neadekvačios, sutrikusi jos atmintis, dėmesys, nusilpusi valia. Jos sugebėjimas įsisavinti naują informaciją yra itin ribotas, ji nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, jos intelektas defektinis, atitinkantis vidutinio protinio atsilikimo lygį. Klinikiniame vaizde vyrauja emocinis ir socialinis nebrandumas. Ji yra visiškai nekritiška savo psichikos sveikatos būklei, nesupranta tokių sąvokų kaip veiksnumas, nuoma, kreditas, lizingas, testamentas ir pan. jos veikla mažai kryptinga, išreikšti psichosocialinės adaptacijos, savarankiškumo sutrikimai, buitinės – praktinės žinios, savitvarkos ir higienos įgūdžiai menki. Ji sugeba orientuotis tik konkrečiose gyvenimiškose situacijose jai gerai pažįstamoje, socialinėje aplinkoje (b.l. 38-40).

7. Teismas J. S. teismo posėdžio metu neapklausė, nes pagal bylos duomenis būtinumas apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, neiškilo, be to J. S. teismo posėdyje atstovavo advokatas V. I..

8. Atsižvelgiant į pareiškėjos, suinteresuoto asmens J. S. atstovo, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro išvadą, teismo ekspertizės aktą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad J. S. dėl psichinės negalios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių sritį - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.). Teismas, įvertinęs aukščiau minėtus įrodymus, kuriuose nurodoma, jog J. S. paprasčiausius buities darbus gali atlikti iš dalies savarankiškai (naudodamasi kitų pagalba), o ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog savitvarkos ir higienos įgūdžiai yra, kad ir menki, bei siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, vadovaujasi Neįgaliųjų teisių Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, CPK 468 straipsnio 2 dalimi ir daro išvadą, jog savitvarkos įgūdžių srityje J. S. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi, kurioje ji pripažintina ribotai veiksnia.

9. Remiantis nurodytu ir vykdant CPK 468 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą, J. S. pripažintina neveiksnia visose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose (šių punktų papunkčiuose) nurodytose srityse, išskyrus 10.2.1 papunktyje nurodytą savitvarkos įgūdžių sritį (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), kurioje J. S. pripažintina ribotai veiksnia.

10. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 468 – 469 straipsniais, teismas

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2Yt-4227-341/2017.

Pripažinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.).

Pripažinti J. S. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.);

- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė ir kt.).

Pripažinti J. S. neveiksnia šiose asmeninių turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir kt.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.