Telšių apylinkės teismo įsakymas

2025-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-375-1257/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
e1-375-1257/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31959-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Montvydaitė
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-375-1257/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31959-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – areštu 90 parų, 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 50 parų, bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp jo ir jo mamos J. S. kilusio konflikto metu, tyčia sugriebdamas abiem rankomis J. S. už kairės rankos ir stipriai ją sukdamas, sukėlė savo šeimos nariui – savo mamai J. S. fizinį skausmą.

Šia savo veika K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. S. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.30 val., savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 4,41 promilių girtumas), tarp jo ir jo mamos J. S. kilusio konflikto metu, išsakydamas žodžius „pamatysi žiurke aš tave pagausiu, pamatysi, kas tau bus“, „pamatysi, kas tau bus, aš vis tiek tave užmušiu, išdaužysiu langus“, bei tyčia parversdamas ją ant žemės, ranka sugriebdamas už kaklo ir smaugdamas, grasino nužudyti J. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei sukėlė savo šeimos nariui – savo mamai J. S. fizinį skausmą.

Šiomis savo veikomis K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. S. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 4,41 promilių girtumas), tarp jo ir A. S. kilusio konflikto metu, mojuodamas rankoje laikomu peiliu A. S. ties veidu, išsakydamas žodžius „papjausiu“ bei tyčia vieną vieną kartą peiliu įdurdamas A. S. į kairės rankos didįjį pirštą, grasino nužudyti A. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei sukėlė A. S. fizinį skausmą.

Šiomis savo veikomis K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

K. S., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl mamai J. S. 2024 m. rugpjūčio 6 d. sukelto fizinio skausmo parodė, kad prisipažįsta, kad mamai suko ranką. To įvykio, kai suko savo mamai ranką, neatsimena, nes buvo neblaivus, bet tiki, kad galėjo taip padaryti ir sukelti mamai fizinį skausmą. Tai ne pirmas kartas, kai jis kažką bando paimti iš mamos rankų, o ji to daikto neduoda ir tada jis pasuka ar paspaudžia jos rankas. Gailisi dėl to, kad mamai sukėlė fizinį skausmą (3 t., e. b. l. 23-25; 32-35, 42-44, 51-54). Dėl mamai J. S. ir A. S. 2024 m. rugpjūčio 17 d. grasinimų nužudyti ir sukelto fizinio skausmo parodė, jog neprisipažįsta, kad mamą parvertė ant žemės ir jai spaudė kaklą, neprisipažįsta, jog mamai grasino išsakydamas žodžius, kurie yra parašyti pranešime apie įtarimą, prisipažįsta tik, kad mamai suko ranką. Atsimena, kad tą dieną, kai buvo išvežtas į areštinę, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo labai stipriai apsvaigęs. Pamena, kad kai parėjo į mamos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), mamos namų kieme, ant suoliukų, sėdėjo mama J. S. ir mamos brolis A. S., jie gėrė šampaną. Jis kažką pasakė savo mamai, bet mano, kad jos nekeikė ir jai negrasino. Vienu metu mamos kieme kažkaip atsirado ir jo pusbrolis D. S.. Kas vyko toliau, neatsimena, atsimena tik, kad A. jam sudavė su medine kėde per dešinę ranką. Atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė jį į areštinę. Neprisimena, kad mamą būtų parvertęs ant žemės ir jai spaudęs kaklą ir netiki, kad taip galėjo padaryti. Nepamena, kad mamai būtų grasinęs ir netiki, kad galėjo pagrasinti. Savo mamos nenori, nei nužudyti, nei sunkiai sutrikdyti jos sveikatos. Papildomos apklausos metu nurodė, jog pirminius parodymus davė tokius, kokius tuo metu prisiminė. Neneigia, kad galėjo pasielgti taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, tačiau pats to nepamena, nes praėjo daug laiko ir įvykių metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Su dėde A. S. ir mama jau yra susitaikęs, gailisi dėl visų savo poelgių (3 t., e. b. l. 23-25; 32-35, 42-44, 51-54).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. S. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai:

Dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. J. S. sukelto fizinio skausmo

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad praeitą antradienį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.00 val., jai būnant savo namuose, virtuvėje, į namus parėjo jos sūnus K., kuris buvo neblaivus ir ėmė reikalauti, kad ji duotų jam savo mobilaus ryšio telefoną, nes matė, kad abu jos telefonai buvo padėti ant stalo. Ji pasakė, kad telefono neduos ir juos pasiėmė į rankas. Tada K. griebė jai už kairės rankos, kurioje ji laikė telefonus. Sugriebė stipriai abiem rankomis ir ėmė tą ranką visaip sukinėti, taip bandė iš jos atimti telefonus. Tada ji ištrūko ir pabėgo iš namų. Po to, kai K. suko ranką jai, ranka jai skaudėjo beveik visą savaitę, ant jos liko mėlynės, kurios buvo užfiksuotos 2024 m. rugpjūčio 17 d. jos apžiūroje. Į medikus nesikreipėir apie įvykį nepranešė policijai, nes pavargo vykti į apklausas ir tuo metu buvopavargusi nuo tokio K. elgesio. K. K. tą kartą prieš ją smurtavo, jie namuose buvo dviese. Apie šitą įvykį niekam nepasakojo, apie tai papasakojo tik atvykus policijos pareigūnams. K. yra smurtaujantis, agresyvus, neprognozuojamas, ji jo labai bijo. Civilinio ieškinio nereiškia. (1 t., e. b. l. 53-57, 76-79).

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad matė, jog J. S. kairėje rankoje buvo mėlynės, ji buvo sakiusi, kad tas mėlynes prieš kurį laiką buvo padaręs K., kuris nuolat smurtauja prieš J. (1 t., e. b. l. 85-89).

Liudytojas D. S. parodė, jog matė, kad ant J. S. kažkurios rankos buvo didelė mėlynė, tačiau iš kur ji atsirado, jis nespėjo jos paklausti (1 t., e. b. l. 118-121).

2024 m. rugpjūčio 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant J. S. kaklo nėra paviršinių sužalojimų ar paraudimų, ant jos kairės rankos dilbio yra matomos kraujosruvos, taip pat dešinės kojos, blauzdos srityje yra matoma kraujosruva (1 t., e. b. l. 68-73).

Dėl 2024 m. rugpjūčio 17 d. J. S. ir A. S. grasinimų nužudyti ir sukelto fizinio skausmo

Nukentėjusioji J. S. parodė kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.30 val., į jos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus sūnus K. S., kuris pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „kale, žiurke“. Ji nenorėjo su juo konfliktuoti, todėl pasakė, kad jis išeitų iš namų ir eitų miegoti į laukinę virtuvėlę. Tada K. pradėjo tampyti ją už suknelės, ji iš jo išsprūdo ir išbėgo į kiemą. K. išbėgo iš paskos, jis jai sakė, kad „pamatysi žiurke aš tave pagausiu, pamatysi, kas tau bus“. K. ją pasivijęs, vėl sugriebė už suknelės, parvertė ant žemės ir ėmė smaugti, smaugimo metu ji juto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu ji ėmė muistytis, šiaip ne taip išsilaisvino ir norėdama nuo jo apsiginti, pasiėmė ant šašlykinės buvusias kepimo groteles, sakydama, kad trenks jam, jei jis vėl bandys smurtauti. Įbėgusi į namus, paskambino savo broliui A. S. ir paprašė, kad jis ateitų. Jai laukiant atvykstančio brolio, K. beldė į langus, draskė duris bei sakė, kad „pamatysi, kas tau bus, aš vis tiek tave užmušiu, išdaužysiu langus“. Atėjus jos broliui A., K. jau buvo užsirakinęs virtuvėlės viduje. A. prašė, kad jis išeitų į lauką pasikalbėti, tačiau K. durų neatidarė. Tada ji, A. ir tuo metu atvykęs jos sūnėnas D. S. atsisėdo prie namo įėjimo. Jiems bekalbant, ji pamatė, kaip atsidarė virtuvėlės durys ir link jų išbėgo K., kuris rankose buvo pasiėmęs peilį bei kėdę su atlošu. Išsigandusi ji įbėgo į namo vidų ir pamatė, kad K. pribėgo prie A. ir jam ėmė mosuoti peiliu ties krūtinės-kaklo sritimi. Ji sušuko A., kad K. turi peilį. Matė, kaip A. rankomis bandė atsiginti nuo K. ir tada šis jam peiliu įpjovė į rankos pirštą bei vieną kartą kėde trenkė į nugaros sritį. A., norėdamas apsiginti, iš K. atėmė kėdę ir vieną kartą jam trenkė, nematė, į kurią vietą. D. jį pargriovė ant žemės ir ėmė laikyti, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, K. toliau grasino žodžiais „kad aš jus su lenciūgais visus pakarsiu“, keikė juos necenzūriniais žodžiais. Dėl šito konflikto A. perbalo, išsigando, mano, kad jam turėjo skaudėti. Gali pasakyti, kad kai K. ją smaugė, jai skaudėjo, buvo paraudusi kaklo sritis, jautė dusulį, ėmė trūkti oro. K. grasinimai buvo realūs ir jei ne jos brolis, tai mano, kad jis būtų juos prieš ją įvykdęs ir toliau prieš ją smurtavęs ir galimai sutrikdęs jos sveikatą. Dėl jos atžvilgiu išsakytų K. grasinimų, kad ją nužudys, ji tikrai bijo, mano, kad jis tuos grasinimus gali įvykdyti, nes jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. K. yra smurtaujantis, agresyvus, neprognozuojamas, ji jo labai bijo. K. ji jokio civilinio ieškinio nereiškia (1 t., e. b. l. 53-57, 76-79).

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., jam paskambino J., kuri išsigandusi šaukė „gelbėk, K. smaugia“. Dviračiu nuvykęs į J. namus, pamatė išsigandusią J. Jos nugara buvo purvina, ji sakė, kad K. ją parvertė kieme ant žemės ir rankomis smaugė jai kaklą. Matė, kad J. kaklas buvo visas raudonas. Kieme mėtėsi ant žemės pridaužytų lėkščių ir išmėtytų pomidorų. J. pasakė, kad K.yra užsirakinęs lauko virtuvėje. Jis beldė į lauko virtuvės duris, prašė, kad K. išlįstų, tačiau šis durų nedarė. Jis paskambino D. S., kad atneštų suktuką. Atėjus D., jie visi trys atsisėdo lauke prie stalo ir kalbėjosi apie K. elgesį. Staiga atsidarė lauko virtuvėlės durys ir išėjo K., kuris vienoje rankoje laikė virtuvinį peilį su medine rankena, o kitoje rankoje turėjo medinę kėdę. Artėdamas jis šaukė ant jo, klausdamas „ko čia atėjai“. Jis atsakė, kad gins savo sesę ir prašė, kad jis jai duotų ramybę. K. iškart priėjo prie jo ir su rankoje turėta kėde sudavė jam į dešinį petį (petyje fizinio skausmo nejuto). Jis sugriebė kėdę ir ją atėmė iš K. bei ta pačia kėde vieną kartą sudavė K. per dešinį rankos žastą. K. po suduoto smūgio tapo dar agresyvesnis, t. y. rankoje laikytu peiliu pradėjo mosikuoti jam prie veido, kaklo. Jam bandant dengtis veidą ir kaklą nuo peilio, K. tuo peiliu dūrė jam į kairės rankos didįjį pirštą. Įdūręs nesiliovė ir toliau mojavo peiliu. Mojuodamas peiliu, grasino, kad jį papjaus, šaukė ir ant J., kad ją pakars ant lenciūgo. Matydamas, kad jis nesiramina ir toliau švaistosi peiliu, jis jį parvertė ant žemės ir prispaudė jo rankas. Tuo momentu jam iškrito peilis ir jį J. paspyrė nuo jų toliau. J. iškvietė telefonu policijos pareigūnus ir medikus. Kol jis su D. laikė prie žemės prispaustą K., šis ir toliau elgėsi neadekvačiai, t. y. muistėsi, keikėsi, grasino, kad visus papjaus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė K. ir jį patalpino į automobilį. K. įdūrimas peiliu į kairės rankos didįjį pirštą sukėlė jam fizinį skausmą, iš to piršto bėgo kraujas. K. grasinimą, kad jis jį papjaus, laiko realiu, tiki, kad jis būtų galėjęs sunkiai jį sužaloti ar net nužudyti, jei jis nebūtų nuo jo apsigynęs. Jo veiksmų realumą įrodo mosikavimas peiliu prie jo kaklo ir veido bei tuo peiliu padarytas įdūrimas. Šiuo metu jis bijo dėl savo gyvybės, nes K. yra neadekvatus. Jis K. S. byloje jokio civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 85-89, 112-115).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.33 val., jam paskambino jo teta J. S., kuri paprašė atnešti suktuką su galvutėmis. Nuvykęs į jos namus, kieme pamatė J. S. ir savo dėdę A. S.. J. S. pasakė, kad K. ją smaugė. Matė, kad kieme, ant žemės, buvo indų šukių ir išversti kažkokie pomidorai. J. S. sakė, kad K. yra užsirakinęs lauko virtuvėlėje. Jiems bekalbant, staiga atsidarė virtuvėlės durys ir išėjo K., kuris vienoje rankoje laikė virtuvinį peilį, o kitoje – medinę kėdę. K. iškart priėjo prie A., priėjęs užsimojo su kėde ir bandė jam suduoti, tačiau lyg tai A. išvengė smūgio. Tada K. iškart A. dūrė su peiliu ir pataikė į kažkurios rankos pirštą. A. iš to piršto pradėjo tekėti kraujas. Tada A. atėmė iš K. kėdę ir vieną ar du kartus ja sudavė K. per kažkurį šoną. Po suduoto smūgio K. nukrito ant žemės ir tada J. pagriebė iš K. rankų peilį. Po to A. paguldė K. ant žemės ir jį laikė prispaustą. Šis, laikomas prispaustas prie žemės, elgėsi neadekvačiai, t. y. muistėsi, šaukė, kad A. gaus į galvą. Tada ir jis padėjo A. palaikyti K. iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai perėmė K. ir jį nusivedė į automobilį. K. K. su peiliu ir kėde ėjo link A., tai jis A. grasino, kad jį papjaus. Mano, kad K. grasinimai A. buvo realūs, nes jis įdūrė su peiliu A. K. kasdien vartoja alkoholinius gėrimus ir paskutiniu metu tapo labai agresyvus (1 t., e. b. l. 118-121).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2024 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 4,41 prom. girtumas, K. S., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebęs už kaklo, savo neblaivią (0,36 prom. girtumas) mamą J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ją smaugė ir žodžiais grasino, kad ją nužudys (1 t., e. b. l. 11-19).

2024 m. rugpjūčio 26 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad A. S. pranešė, jog 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą peiliu dūrė jam, t. y. į kairės rankos didįjį pirštą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, K. S. jam grasino išsakydamas žodžius, kad „papjaus“ (1 t., e. b. l. 23-25).

2024 m. rugpjūčio 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant J. S. kaklo nėra paviršinių sužalojimų ar paraudimų, ant jos kairės rankos dilbio yra matomos kraujosruvos, taip pat dešinės kojos, blauzdos srityje yra matoma kraujosruva (1 t., e. b. l. 68-73).

2024 m. rugpjūčio 21 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. S. kairiosios rankos didžiajame piršte yra matoma 0,2 mm ilgio ir 0,2 mm pločio žaizda, kuri pasidengusi šašu (1 t., e. b. l. 100-106).

2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomas žalios spalvos medinis namas, galima konflikto vieta yra prie įėjimo į namą (1 t., e. b. l. 45-50).

2024 m. rugsėjo 11 d. – 2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, nešiojamu vaizdo registratoriumi užfiksuoti šeši vaizdo ir garso įrašai: 1) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-200939UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:18:29 min.; 2) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-205039UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:02:58 min.; 3) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-205337UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:00:43 min.; 4) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-205857UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:00:31 min.; 5) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-205857UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:02:02 min.; 6) vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20240817-214219UTC+0300.mp4“, vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:00:31 min., iš kurių nustatyta, kad policijos pareigūnamas atvykus į įvykio vietą buvo nurodoma, kad buvo puolama su peiliu, grasinama, smurtaujama (1 t., e. b. l. 122-128).

2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 95449129308, skambučio pradžia_ 2024-08-17 19_47_39)“, garso įrašo trukmė – 01:00 min. 00:00 min., ir kurio metu yra nurodoma, kad J. S. prisistačiusi moteris pranešė, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga policijos pareigūnų pagalba, nes sūnus su peiliu bandė nudurti ją ir jos brolį (1 t., e. b. l. 131-133).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis K. S. 2024 m. rugpjūčio 6 d. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš aptartų įrodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis K. S. 2024 m. rugpjūčio 17 d. grasino nužudyti savo motiną J. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje; 2024 m. rugpjūčio 17 d. kaltinamasis grasino nužudyti A. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

K. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis šeštą kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus. Nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. S. pripažintinas recidyvistu, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad nukentėjusieji nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam K. S. skirtinos prokurorės siūlomos arešto bausmės, kurių dydžiai nustatytini didesni už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 49 straipsnis).

Kaltinamojo K. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 145 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 17 d. J. S. atžvilgiu įvykdytos veikos) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugpjūčio 17 d. A. S. atžvilgiu įvykdytos veikos), taip pat sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės irgi subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Subendrintos apėmimo būdu arešto bausmės ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 6 d. J. S. atžvilgiu įvykdyta veika), paskirta arešto bausmė subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 6 dalys).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė ir laikino sulaikymo laikas (nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. (viena para)) (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktis).

Kaltinamasis šeštą kartą tesiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo ir jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. S. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę ir sveikatą, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8, 9 punktai, 3 dalis, 72¹ straipsnis, 72² straipsnis,).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. J. S. atžvilgiu įvykdyta veika) – 70 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 17 d. J. S. atžvilgiu įvykdyta veika) – 70 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 17 d. J. S. atžvilgiu įvykdyta veika) – 60 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 17 d. A. S. atžvilgiu įvykdyta veika) – 60 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 17 d. A. S. atžvilgiu įvykdyta veika) – 60 parų areštą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir visiško sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmę ir laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. (vieną parą)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2026 m. balandžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72¹ straipsniu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigojimą 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 50 metrų atstumu.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. S. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad K. S. yra recidyvistas.

Kaltinamasis K. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam K. S. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Deimantė Montvydaitė