- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- A2.2.-23-486/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijušas Jaglinskis
- Pažeidėjas
- V. G.
- Advokatai
- Marina Paplinska
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. G., jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai,
Vilniaus miesto savivaldybės admistracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus atstovui Aivarui Rūkšteliui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. K. g. 18, Vilniuje, dirbančios Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje gydytoja, pagal bylos medžiagą – nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-11-18 V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-17977, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus miesto žemėtvarkos 2011-10-12 žemės naudojimo patikrinimo aktais Nr. 01-49-146, Nr. 01-49-146 nustatyta, kad V. G., būdama žemės sklypo, esančio A. K. g. 18, savininke, pietinėje žemės sklypo dalyje užėmė 13 kv.m. valstybinės žemės, kurioje pastatyta dalis šiltnamio, tvora bei apsodinta gyvatvorė. A. K. g. 20A, Vilniuje, V. G. šiaurinėje ir vakarinėje dalyje užėmė 1,6 kv.m. valstybinės žemės, kurioje pastatyti garažai. Šiais savo veiksmais V. G. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn trauktina V. G. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad 1998-12-08 po tėvo A. B. mirties ji paveldėjo dalį namo ir žemės sklypą. Paveldint turtą gyvatvorė jau augo valstybinėje žemėje, ji jos nesodino, todėl ir paveldėti jos negalėjo. Jei kam nors trukdo ši gyvatvorė, tai V. G. neprieštarauja, kad ji būtų pašalinta. Pati ji to nesiruošia daryti, nes gyvatvorė jai nepriklauso. Administracinėn atsakomybėn trauktina V. G. nežinojo, kad seniai statytas šiltnamis stovi valstybinėje žemėje. Po to, kai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. G. pradėjo aiškintis padėtį ir pastebėjo, kad žemės sklypo matavimai yra netikslūs. Tuomet ji patraukė šiltnamį ir šiuo metu šis pažeidimas yra pašalintas. Mūrinį garažą ji paveldėjo 1999 metais. Tais pačiais metais buvo pastatytas dar vienas metalinis garažas, truputį vėliau atsirado antras. Dabar ji naudojasi vienu mūriniu ir dviem metaliniais garažais. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad žemės privatizavimo metu buvo padaryti netikslūs matavimai, dėl kurių dalis vieno garažo stovi ant valstybinės žemės. Dėl šios priežasties V. G. 2011-11-21 kreipėsi į savivaldybę, prašydama iš naujo suformuoti žemės sklypą ir leisti jai nusipirkti papildomai žemės ir šis klausimas jau yra sprendžiamas. Anksčiau ji nebuvo gavusi jokio nurodymo pašalinti pažeidimą dėl garažo.
Liudytoja Z. J. teismo posėdyje nurodė, kad ji jau 55 metus gyvena adresu A. K. g. 28, Vilniuje ir pažįsta visus kaimynus. Liudytoja nurodė, kad V. G. priklausantys garažai buvo statomi dar tarybiniais laikais, tuo metu visa žemė buvo valstybinė ir jokių ginčų nebuvo. Gyvatvorė palei garažus augo iki 1990 metų, ją sodino visi kaimynai, kad valytųsi oras, nes šalia buvo benzino kolonėlė, kurią likvidavo 1990 metais.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. V. teismo posėdyje nurodė, kad V. G. pažįsta nuo 1976 metų, nes ji anksčiau gyveno tame name, kuriame dabar gyvena V. G.. Garažai ir šiltnamis buvo pastatyti dar tuomet, kai visa žemė priklausė valstybei. Tada tokie statiniai buvo statomi be pamatų valstybinėje žemėje ir jokių statybos leidimų nereikėjo. Gyvatvorė buvo pasodinta dar tuomet, kai V. G. buvo maža, pati ji jos nesodino.
Liudytoja J. D. teismo posėdyje parodė, kad ji yra V. G. kaimynė, gyvena adresu A. K. g. 18-2, Vilniuje. Jos abi yra žemės sklypo bendraturtės. Šio žemės sklypo naudojimosi tvarka dar nėra nustatyta, vyksta ginčas teisme. Liudytoja nurodė, kad gyvatvorė buvo pasodinta seniai, kad nuo gatvės mažiau būtų dulkių ir priklauso visiems kaimynams. Jai, kaip žemės sklypo bendrasavininkei, taip pat buvo surašytas administracinio protokolas dėl gyvatvorės, paskirtą baudą ji sumokėjo, tačiau gyvatvorės nepašalino. Garažai priklauso tik V. G.. Dalis V. G. šiltnamio taip pat yra pastatyta valstybinėje žemėje.
Liudytoja S. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji nuo 1972 metų gyvena adresu A. K. g. 20A, Vilniuje, V. G. yra jos kaimynė. Liudytoja nurodė, kad metaliniai garažai, priklausantys V. G., yra pastatyti prie mūrinio garažo prieš 5-7 metus valstybinėje žemėje. Gyvatvorė yra pasodinta labai seniai, ją sodino dar G. tėvai ir D.. V. G. šiltnamis, stovėjęs valstybinėje žemėje, dabar yra patrauktas. Liudytoja pažymėjo, kad V. G. vieną vandens kolonėlę užstatė medine tvora, todėl dabar prie jos galima prieiti tik važiuojamąja kelio dalimi, kur bet kuriuo momentu galima pakliūti po automobiliu. Kitą vandens kolonėlę ji užstatė garažais ir pasisodino daržą.
Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus atstovas teismo posėdyje prašė pripažinti V. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. ir skirti sankcijoje numatytą nuobaudą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai 2011-10-12 atliko žemės sklypo patikrinimą adresu A.K. g. 18 ir A.K. g. 20a, Vilniuje, kurio metu nustatė, kad administracinėn atsakomybėn trauktina V. G. yra užėmusi dalį valstybinės žemės, t .y. adresu A.K. g. 18, Vilniuje, ji buvo užėmusi 13 kv.m. žemės sklypo, kuriame buvo pastatyta dalis šiltnamio. A. K. g. 20a, Vilniuje, irgi buvo užimta dalis valstybinės žemės, pastatyti metaliniai garažai. V. G. buvo pasiūlyta sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, ji nuo administracinio nurodymo atsisakė, todėl visa medžiaga buvo perduota teismui. ATP protokolas dėl gyvatvorės buvo surašytas abiem sklypo bendrasavininkams, t.y. V. G. ir J. D.. V. G. prieš protokolo surašymą nebuvo įspėta dėl geranoriško pažeidimo pašalinimo.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes V. G. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, t.y. kad ji savavališkai, tyčia užėmė valstybei priklausančią žemę. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, gyvatvorė yra pasodinta dar V. G. tėvų prieš daug metų, todėl jokios tyčios jos veiksmuose nėra. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad dalis garažų stovi privačioje 1999 metais išpirktoje žemėje. Tai, kad dalis garažų atsidūrė už privačios žemės sklypo ribos dėl privatizavimo metu padarytos klaidos, negali būti priežastimi traukti V. G. administracinėn atsakomybėn, nes šiuo metu ji kreipėsi į savivaldybę dėl papildomos žemės išpirkimo. Šiltnamis, stovėjęs valstybinėje žemėje šiuo metu yra patrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2011-10-12 patikrinimo metu nustatyta, kad V. G. užėmė dalį valstybinės žemės, kurioje pastatyta dalis šiltnamio, garažo, tvora bei apsodinta gyvatvorė. V. G. su pažeidimu nesutiko, motyvuodama tuo, kad visi šie statiniai buvo pastatyti seniai, daugiau nei prieš dešimt metų, dalį jų ji paveldėjo 1999 metais po tėvo mirties. Gyvatvorė yra sodinta dar jos tėvų ir kaimynų, ji jai nepriklauso, todėl V. G. neprivalo jos šalinti. Apklausti teismo posėdyje liudytojai Z. J., A. V., J. D. ir S. M. taip pat nurodė, kad protokole minėti gyvatvorė ir statiniai yra pastatyti seniai, dar prieš žemės privatizaciją.
Pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Dėl kitų priežasčių terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai.
V. G. inkriminuojama veika yra trunkamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09). Kaip jau buvo minėta, V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad dalis jai šiuo metu priklausančių statinių yra pastatyti valstybinėje žemėje, gyvatvorė taip pat yra pasodinta valstybinėje žemėje. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad 2011-10-12 užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti daugiau kaip prieš dešimt metų, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo trunkamojo teisės pažeidimo baigimo dienos. Tai reiškia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo jau pasibaigęs. Pažymėtina tai, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai (ATPK 35 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis LR ATPK 250 str. 7 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima ir turi būti nutraukiama, nes bylos teisena buvo pradėta pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p., 286-288 str. str. teismas
nutarė:
V. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukti, pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti.
Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti duodamas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.