Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant ieškovo AB “Energijos skirstymo operatorius” atstovei J. J., atsakovui A. P., atsakovo atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Energijos skirstymo operatorius” ieškinį atsakovui A. P. dėl įpareigojimo nutraukti tam tikrus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Projektą numatoma pakeisti esamą 35 kV oro liniją Kėdainiai - Kruostas į 35 kV kabelių liniją. Dalis esamų oro linijų yra įrengtos Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypą Atsakovas nuosavybės teise įsigijo 2009 m. kovo 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-1015 pagrindu (ieškovas pateikė tai patvirtinantį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą).

Atsakovo Žemės sklype Ieškovui priklausantys elektros tinklai yra įrengti 1965 metais. Jiems 1994 m. birželio 10 d. Valdybos potvarkiu Nr. 1074pv yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona (įrašas galioja nuo 1994 m. liepos 4 d.).

Projektuotojas, rengdamas Projektą, 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2018-12-26 informavo Atsakovą apie projektinius sprendinius, pagal kuriuos numatyta Žemės sklype vietoj esančios 35 kV oro linijos įrengti 35 kV elektros kabelių liniją. Atsakovui buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei jis turi motyvuotų prieštaravimų dėl numatytų darbų atlikimo, apie tai turi per dešimt darbo dienų nuo minėto rašto gavimo dienos raštu informuoti Projektuotoją. Taip pat šiuo raštu Atsakovas buvo informuotas, kad jei per nurodytą terminą Projektuotojas negaus iš Atsakovo atsakymo, bus laikoma, kad jis nurodytiems darbams neprieštarauja. Atsakovas jokio atsakymo Projektuotojui dėl projektinių sprendinių ir planuojamų darbų atlikimo nepateikė.

Elektros tinklų rekonstravimo darbus pagal parengtą Projektą atlieka rangovas UAB „Apšvietimas“ (toliau – Rangovas), su kuriuo Ieškovas yra sudaręs rangos sutartį.

Rangovas 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. APŠ-JR-3 išsiuntė pranešimą Atsakovui apie Rangovo planuojamus atlikti elektros tinklų rekonstravimo darbus pagal Projektą, kurie Atsakovo Žemės sklype turėjo būti vykdomi nuo 2018 m. gruodžio 4 d. Minėtą raštą Atsakovas priimti atsisakė (tai patvirtina pridedama AB „Lietuvos paštas“ žymos kopija). Be to, apie planuojamus atlikti darbus ir jų vykdymo laiką Atsakovas 2018 m. lapkričio 27 d. buvo informuotas Ieškovo darbuotojo ir žodžiu, kai Ieškovo ir Rangovo atstovai buvo nuvykę pas Atsakovą.

2018 m. gruodžio 4 d. Rangovui pradėjus vykdyti žemės kasimo darbus Žemės sklype Atsakovas šiuos darbus sustabdė, pareikšdamas, jog neleidžia savo Žemės sklype vykdyti kasimo ir kitų 35 kV kabelio klojimo darbų. Ieškovo darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Šį faktą apie pranešimą policijai dėl Atsakovo sustabdytų darbų patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 4 d. Pažyma apie priimtą skundą, prašymą ar pranešimą.

Ieškovas 2018 m. gruodžio 17 raštu Nr. 18KR-SD-17999 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI), nurodydamas, jog Atsakovas nepagrįstai trukdo Ieškovui atlikti įstatymu jam pavestas pareigas, ir prašydamas pagalbos sprendžiant iškilusius nesutarimus, tikslu kuo greičiau atnaujinti vykdomos rekonstrukcijos darbus.

VEI 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2R-164, atsakydama į Ieškovo minėtą 2018 m. gruodžio 17 d. raštą, nurodė, jog nuostatuose ir kituose teisės aktuose nenumatyta VEI funkcija nagrinėti skundus ir ginčus dėl energetikos objektų modernizavimo, todėl Ieškovo skundą nagrinėti atsisakė ir pasiūlė jį spręsti tarpusavio susitarimu arba teisme.

Siekiant ginčą išspręsti ikiteisminiu būdu, Rangovas paprašė Atsakovo pateikti savo siūlymus dėl planuojamų darbų atlikimo. Atsakovas nurodė, jog neprieštarautų darbų atlikimui, jei numatomos kabelinės linijos įrengimo gylis būtų 3 metrai. Rangovas atliko reikalingų papildomų darbų ir medžiagų kainos paskaičiavimą, tuo atveju, jei elektros kabelis būtų įgilinamas 3 metrus, ir 2019 m. vasario 8 d. informavo Ieškovą, kad jei darbai būtų atliekami pagal Atsakovo pageidaujamas sąlygas, papildomi rekonstravimo darbai kainuotų 26 720,00 Eur (be PVM).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kilusio ginčo nepavyko išspręsti šalių tarpusavio susitarimu, Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Atsakovo įpareigojimo netrukdyti Ieškovui atlikti rekonstravimo darbus Atsakovo Žemės sklype esamoje 35 kV oro linijos apsaugos zonoje (įstatyminio servituto zonoje).

Ieškovas nurodė, jog jis yra elektros skirstomųjų tinklų operatorius, užtikrinantis visuomenės viešąjį interesą gauti elektros energiją. Taigi skirstomųjų tinklų eksploatavimas, pasinaudojant kitų asmenų valdomais objektais (žemės sklypo ar statinio dalimi) yra ne privatus Ieškovo interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas.

Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, jog atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), atsižvelgdamas į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat yra pripažinęs, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Energetikos statinys yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti, nes elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas, LAT 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-285/2010).

Ieškovas pažymėjo, jog apsaugos zonos reikalavimai yra taikomi jau nuo elektros tinklų eksploatavimo pradžios, o 1994 m. birželio 10 d. Valdybos potvarkiu Nr. 1074pv yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona. Apsaugos zonų plotis esamai 35 kV oro linijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 18 punktą bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.1.3 punktą yra po 15 metrų į abi 35 kV įtampos elektros oro linijos puses nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) atstumu.

Atsakovo Žemės sklype įrengtiems Ieškovo elektros tinklams atitinkamai šių tinklų apsaugos zonų ribose yra nustatytas įstatyminis servitutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalis (šiuo metu galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalis) imperatyviai nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Šia EEĮ nuostata, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypui buvo nustatytas įstatyminis servitutas jame esančios 35 kV oro linijos apsaugos zonų ribose. Ieškovas, teikdamas šį patikslintą ieškinį, papildomai nurodo, jog apsaugos zona yra nustatyta pridedamame papildytame Projekto plane pažymėta koordinačių sistemoje tarp taškų (duomenys neskelbtini). Ieškovo numatomi pagal Projektą atlikti elektros įrenginių rekonstravimo darbai bus vykdomi šių tinklų apsaugos zonų ribose.

Ieškovas pabrėžė, jog pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada darytina tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi, nei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nei pagal įstatymus nuosavybės teisė nėra absoliuti. Nuosavybė atlieka socialinę funkciją. Ši nuostata suponuoja tai, kad ir privatiems nuosavybės teisės subjektams gali būti nustatyta įstatyminė pareiga prisidėti prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo.

Ieškovas pabrėžė, jog elektros energetikos sektorius dėl savo reikšmės valstybės ūkiui bei valstybės ir jos gyventojų saugumui priskirtinas viešosios teisės reguliavimo sferai.

Vadovaujantis EEĮ 39 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius (Ieškovas) privalo rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą ir kt. Šių pareigų nevykdymas ar nesavalaikis vykdymas jau savaime reikštų teisės aktų pažeidimą.

Pagal EEĮ 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, skirstomųjų tinklų operatoriai (nagrinėjamu atveju – Ieškovas) turi teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie šių elektros energetikos objektų, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

Atitinkamai Taisyklių 7 punktas nustato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, eksploatuojančių elektros tinklus (toliau – elektros tinklus eksploatuojantys asmenys), darbuotojams suteikiama teisė elektros tinklų apsaugos zonoje nekliudomai apžiūrėti, modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus avarinius atvejus) jiems pranešus (raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu).

Taigi remiantis nurodytais teisės aktais, rekonstruojant Atsakovo Žemės sklype esamą Ieškovui priklausančią 35 kV oro liniją šių elektros tinklų apsaugos zonos ribose, Projekto derinimas su Atsakovu nereikalingas. Taip pat nereikalingas ir Atsakovo atskiras pritarimas šių rekonstravimo darbų atlikimui, o darbai gali būti atliekami teisės aktų nustatyta tvarka informavus Atsakovą apie numatomus vykdyti darbus. Iš to darytina išvada, jog Atsakovas nepagrįstai trukdo Ieškovui vykdyti pagal Projektą numatytus elektros tinklų rekonstravimo darbus.

Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie planuojamus atlikti elektros tinklų rekonstrukcijos darbus. Minėtu Projektuotojo 2018 m. balandžio 6 d. raštu Atsakovas buvo informuotas, kad pagal Projektą numatoma įrengti 35 kV elektros kabelių liniją esamos 35 kV oro linijos apsaugos zonos ribose. Atsakovas jokio atsakymo į šį raštą nepateikė, todėl, Ieškovo nuomone, pagrįstai laikytina, jog jis nurodytiems darbams neprieštarauja. Taip pat Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Rangovo planuojamus atlikti rekonstravimo darbus jo žemės sklype, kadangi, nors ir neatsiėmė jam adresuoto Rangovo 2018 m. lapkričio 27 d. rašto, A. P. apie tai buvo informuotas ir žodžiu.

Ieškovas pažymėjo, jog Ieškovui įvertinus, kad Atsakovo pageidaujami jo žemės sklype atlikti pagerinimai, vykdant elektros tinklų rekonstravimą, Ieškovui papildomai kainuotų apie 27 000 Eur, o pagal teisės aktus Ieškovui Atsakovo Projekto suderinimas ir/ar sutikimas dėl atliekamų pagal Projektą darbų nereikalingas, t. y. Ieškovas turi teisėtą pagrindą vykdyti elektros tinklų rekonstravimo darbus esamų apsaugos zonų ribose, tik įspėjus žemės savininką apie tokių darbų vykdymą, buvo nutarta darbus vykdyti pagal Projekto sprendinius.

Tuo pačiu Ieškovas paaiškino, kad Projektu numatyta atlikti elektros tinklų rekonstravimo darbus, oro liniją keičiant į modernią ir saugią kabelinę liniją. Naujai projektuojamos požeminės elektros kabelio linijos apsaugos zona yra po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 19 punktas, Taisyklių 6.3 punktas, Projekto Aiškinamojo rašto 6 dalis), o ryšių linijų apsaugos zona – po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 1 punktas, Projekto Aiškinamojo rašto 6 dalis). Be to, rekonstravimo metu bus demontuotos dvi atramos (Nr. 39 ir Nr. 40), esančios Atsakovo žemės sklype. Įrengus požeminę elektros kabelių liniją bei demontavus esamą oro liniją, Atsakovo žemės sklypui nustatyti apribojimai ženkliai sumažėja.

Taip pat pažymėjo, kad vietoj oro linijos projektuojama įrengti 35 kV kabelių linija numatyta įrengti ne mažesniame nei 1 metro gylyje, nesukuriant papildomų apribojimų Žemės sklypui. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20 ir 21 punktuose nustatyti draudimai galioja tiek nustatytoje elektros oro linijos apsaugos zonoje, tiek požeminių elektros kabelių linijos apsaugos zonoje. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas, vykdydamas žemės ūkio veiklą, galės ir toliau naudotis Žemės sklypu kaip iki šiol.

Ieškovo įsitikinimu, Projekto sprendiniai nepažeidžia Atsakovo nuosavybės teisių ar teisėtų interesų, todėl Ieškovo atliekamų rekonstravimo darbų sustabdymas jo Žemės sklype yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovo veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu teise. Tuo tarpu CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato draudimą piktnaudžiauti savo teise įgyvendinant savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims.

Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė palaikė Ieškovo poziciją, išreikšdama sutikimą darbus Atsakovo žemės sklype vykdyti po derliaus nuėmimo iki naujo sezono pradžios – nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. O taip pat sutiktų atlyginti Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ne daugiau kaip 100 eurų.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu iš esmės sutiko, tačiau nesutiko su ieškinio tenkinimu tokia redakcija, kokia buvo nurodyta ieškinyje.

Atsakovas nurodė, jog Ieškovas niekada nepašė leidimo naudotis jam priklausančiu sklypu, o taip pat nederino numatomų atlikti darbų, nederino projekto, o vienašališkai nusprendęs naikinti orinę elektros perdavimo liniją bandė pradėti darbus Atsakovui priklausančiame žemės sklype.

Visų pirma Atsakovui kėlė rūpestį tai, kad jo žemės sklype yra įrengta melioracija (pateikė melioracijos planą), veikia melioracijos įrenginiai, o Ieškovas, prašydamas tiesti kabelį pagal 2018 m. UAB ,,Energetikos projektai” parengtą Elektros įtenginių, 35 kV oro linijos Kėdainiai – Kruostas, Kėdainių r.sav. rekonstrukcijos projektą nei žodžiu neužsiminė apie tai, kaip bus elgiamasi su melioracijos įrenginiais, kaip bus užtikrintas jų veikimas ir t.t. Taigi natūralu, kad Projekte nesant jokių duomenų apie melioraciją, o iš projekte esančių sprendinių akivaizdžiai matant, kad melioracijos tinklai bus pažeisti – Atsakovas neišsprendęs atsakomybės ribų nesutiko ir nesutinka, kad orinė elektros linija būtų keičiama į požeminę jam apribojant tiek naudojimosi sklypu galimybes, tiek ir rizikuojant, kad bus pažeisti jam priklausantys melioracijos tinklai.

Tuo pačiu Atsakovas pažymėjo, jog sklype nėra suformuotas servitutas siekiamai rekonstruoti elektros linijai. Prie ieškinio pridėta servituto sutartis, tačiau ši sutartis numato elektros tinklų tiesimo servitutą kitoje Atsakovo sklypo vietoje, taigi juo vadovautis negalima.

Iš esmės Atsakovas sutiktų, kad jo sklype būtų panaikinta orinė elektros perdavimo linija, tačiau ją kabeliuojant būtina atsižvelgti ir į teisėtus Atsakovo interesus – užtkrinti jo sklypo naudojimą, o liniją tiesti taip ir tokiu metu bei metodu, kad Atsakovui būtų padaryta minimali žala. Šių interesų Ieškovas nepaisė, bandė kasti užsodintą sklypą, todėl akivaizdu, kad Atsakovas su savavališkais ir visiškai nederintais veiksmais nesutiko. Prie savo atsiliepimo į ieškinį Atsakovas pateikė fotografijas, liudijančias kaip atrodė Atsakovo, o taip pat ir kaimyniniai sklypai po elektros linijos rekonstrukcijos, kas parodo, kad derlingas dirvožemio sluoksnis buvo pažeistas, žemė išvažinėta, o taip pat giluminis nederlingas sluoksnis sumaišytas su derlingu juodželio sluoksniu.

Atsakovo nuomone, buvo galimas taikos sudarymas šioje byloje, ėmėsi priemonių taikiai išspręsti nesutarimus, nurodė galimus atliktinų darbų terminus, tačiau Ieškovas, iš esmės sutikdamas su Atsakovo reikalavimais, nesutiko dėl dalies Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo posėdžio metu Atsakovas paaiškino, jog gavęs žinią, kad elektros stulpai jo sklype bus panaikinti ir nutiestas kabelis, net apsidžiaugė. Jokių dokumentų nesirašė. Atsiliepimo nepateikė. Iš Rangovo pranešimo apie darbų pradžią negavo, o žodžiu buvo įspėtas nežinia kokio asmens. Teigia, jog darbus stabdė, nes pageidauja, kad prieš darbų pradžią su Ieškovu būtų surašytas aktas, liudijantis jam priklausančio žemės sklypo dirvos kokybės būklę – kad būtų užkirstas kelias bylinėjimuisi dėl padarytos žalos. Tuo pačiu pageidauja, kad darbai būtų vykdomi po derliaus nuėmimo iki ateinančių metų sėjos pradžios. Nurodė, kad yra ir daugiamečių kultūrų. Viename žemės sklype auginamos garstyčios, kurios turi būti nejudinamos per žiemą. Niekas to neklausė. Savo pageidavimą grindžia tuo, kad kaimyniniuose žemės sklypuose darbai buvo atlikti nekokybiškai, derlingas dirvos sluoksnis sugadintas. Taip pat pageidauja, kad būtų pateiktos garantijos dėl melioracijos įrenginių išsaugojimo. Atsakovas teigia, jog visus šiuos klausimus su Ieškovu buvo galima išspręsti taikiai, ne teismo keliu, todėl, jo nuomone, jam atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo atstovas ieškinį pagal pateiktą jo redakciją prašė atmesti. Nurodė, jog iš pateikto numatytų darbų Projekto matyti, kad yra atliekami ne tik rekonstrukcijos darbai, bet tuo pačiu atliekami nauji darbai - bus klojamas optinis kabelis. Apie numatomus atlikti darbus žemės savininkas – Atsakovas nebuvo informuotas pakankamai aiškiai. Dėl melioracijos įrenginių išsaugojimo galimybių buvo išsiaiškinta tik teisme. Ieškovas turi gerbti nuosavybę ir savininkui pateikti pakankamai informacijos ir garantijų. Atsakovas iš esmės net apsidžiaugė numatomais darbais, bet konfliktas kilo tik dėl numatomų darbų įgyvendinimo tvarkos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš Ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, atstovės paaiškinimo, Atsakovo ir jo atstovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, jog AB “Energijos skirstymo operatorius” vykdo 35kV oro linijos Kėdainiai-Kruostas rekonstravimo darbus. Darbų apimtimi numatoma pakeisti esamą oro liniją į kabelių liniją. Darbus pagal sutartį su Ieškovu atlieka UAB “Apšvietimas”.

Rengiant techninį projektą Atsakovas apie numatomus darbus buvo informuotas registruotu laišku. Registruotame 2018 m. balandžio 6d. laiške “Energetikos projektai” atsakovui A. P. pranešė, jog yra rengiamas rekonstravimo projektas ir numatyta įrengti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 35kV kabelių liniją. Informavo, jog skirsatomųjų tinkle operatoriai turi teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio nekilnojamo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonos ribų. Nurodė, jog A. P. per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus, o negavus atsakymo bus laikoma, kad nurodytiems darbams žemės savininkas neprieštarauja. Pateikė rašto priedą – Elektros tinkle planą. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

Rašte nebuvo nurodyti jokie darbų atlikimo terminai ar sąlygos. Nepasisakyta dėl melioracijos įrenginių išsaugojimo.

UAB “Apšvietimas” 2018 m. lapkričio 27 raštu Nr.APŠ-JR-3 siuntė pranešimą A. P., jog informuoja, kad nuo 2018 m. gruodžio 4d. iki 2019 m. balandžio 30 d. jam priklausančiame žemės sklype vykdys elektros linijos rekonstravimo darbus. Šio laiško Atsakovas pašte neatsiėmė – atsisakė priimti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog laiško nepriėmė, kadangi su laiško siuntėju jokių santykių neturėjo.

Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. pažymos apie priimtą skundą matyti, jog pareiškėjas – S. C. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)) kreipėsi su skundu dėl sustabdytų ESO vykdomų darbų (duomenys neskelbtini).

Valstybinė Energetikjos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr.2R-164 Ieškovui į raštą Dėl 35 kV oro linijos Kėdainiai - Kruostas rekonstravimo darbų stabdymo atsakė, jog , nors “Elektros energetikos įstatymo nuostatos ir Elektros tinkle apsaugos taisyklių 7 punktas taikytini perdavimo ir skirstomųjų tinkjlų operatoriams, numato jų teisę operatoriui nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, vykdyti techninę priežiūrą, rekonstruoti, modernizuoti ir (ar) naudoti, tačiau šie teisės aktai nenustato pareigos žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininkui leisti operatoriui įgyvendinti minėtas teises, todėl savininko veiksmai, pažeidžiantys minėtas operatoriaus teises, negali būti laikomi administraciniu nusižengimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 237 straipsnį”.

Ieškovas kreipėsi į teismą 2019 m. vasario 28 d. Nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, kad su Atsakovu – žemės savininku klausimas dėl darbų atlikimo būtų derinamas taikiu būdu iki kreipimosi į teismą.

Atsakovui pareiškus pretenzijas dėl galimo melioracijos įrenginių pažeidimo tik 2019 m. gegužės 24 d. teismui pateiktas E. B. IĮ sudarytas Melioracijos atstatymo projektas. Iš pateikto projekto neaišku, kada jis buvo parengtas, nors kai kiur ir nurodyti parengimo metai. Todėl lieka neaišku, ar šis projektas buvo parengtas iki planuojamų darbų pradžios, ar tik tuomet, kai Atsakovas teisėtai pradėjo reikšti pretenzijas.

Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė teigė, jog vykdomi oro linijos pakeitimo kabeliais darbai. Tai priskiriama prie rekonstrukcijos darbų. Į Atsakovo atstovo klausimą dėl projektinio sprendimo “pakloti 24 skaidulų vienmodę šviesolaidinio kabelio liniją”, kaip tai numatyta Projekto aiškinamojo rašto Projektinių sprendimų 1 punkto 3 papunktyje (proceso dalyvių įvardijamą “ryšio optiniu kabeliu”) Ieškovo atstovė nieko paaiškinti negalėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalis (šiuo metu galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalis) imperatyviai nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus (LAT 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-285/2010).

CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada darytina tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.

Tokiu būdu, sprendžiama, jog Ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka įstatymuose įtvirtintas jų teises ir visuomenės interesus, tačiau, tenkinant Ieškovo ieškinį, būtina išspręsti ir Atsakovo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą: nustatyti numatomų darbų atlikimo terminą, su kuo Ieškovo atstovė sutiko, ir, siekiant išvengti naujų teisminių ginčų, prieš pradedant vykdyti darbus, Šalims būtų tikslinga surašyti aktą apie žemės (derlingojo sluoksnio) būklę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 75 Eur nepriteistinas iš Atsakovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalies tvarka – sprendžiant, jog Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis ne kartą bandė sudaryti su Ieškovu taikos sutartį, tuo pagreitinant procesą, mažinant bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinus tai, kad patenkinus Ieškovo reikalavimus taip pat atsižvelgiama ir į Atsakovo iškeltus reikalavimus, kurie Ieškovui buvo žinomi dar prieš kreipiantis į teismą, Ieškovas įpareigotinas atlyginti Atsakovui 1/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų – 320 Eur (1/3 nuo 960 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovo reikalavimai – esminiai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 1,79 Eur, kas neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“), todėl iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269 ir 270 straipsniai,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą A. P. netrukdyti jam priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir tretiesiems asmenims, kuriuos ieškovas pasitelkia darbų vykdymui, atlikti elektros įrenginių rekonstravimo darbus pagal 2018 m. UAB „Energetikos projektai“ parengtą Elektros įrenginių, 35 kV oro linijos Kėdainiai - Kruostas, Kėdainių r. sav., rekonstavimo projektą nustatytos apsaugos zonos ribose, koordinačių sistemoje tarp taškų (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiuosius asmenis, kuriuos ieškovas pasitelkia darbų vykdymui, atlikti elektros įrenginių rekonstravimo darbus atsakovo A. P. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne anksčiau kaip nuo 2019 m. lapkričio 15 d. ir baigti juos ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 15 d.

Priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ A. P. naudai 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.