Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-242-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-11
Bylos Nr.
AN2-242-935/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00978-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
D. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-242-935/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00978-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administraciniu nusižengimus ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. P. paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. D. P. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 1 d., apie 17.30 val., Vilniuje, S. Fino g. ir Giedraičių g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą ir už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą nustatyti trumpesnį, nei yra numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje, taip pat, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti mažesnę baudą.

3. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog tais atvejais, kai yra padaromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje, asmeniui būtina skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, todėl ji teisės pažeidėjui gali būti skiriama tik tais atvejais, kai byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tokią poveikio priemonę skirti yra būtina ir be jos paskyrimo nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti tikslai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios apelianto asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleido spręsti, jog neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

4. D. P. aiškina, kad likus kelioms valandoms iki administracinio nusižengimo padarymo jis sužinojo, jog netikėtai mirė jo geriausias draugas. Apeliantas jautėsi labai blogai, sutuoktinė sakė jam likti namie, tačiau jis nusprendė geriau dirbti ir negalvoti apie nelaimę. Važiuodamas iš vienos vietos į kitą, jis verkė ir nepamatė keistoje vietoje stovinčio stulpo, šį stulpą kliudė. Išlipęs iš automobilio, pamatė besimėtančias baltas/pilkas skiedras, taip pat ant stulpo prilipusias skiedras. Suprato, kad, kliudant stulpą, nudrėskė nuo jo vairuoto automobilio buvusį glaistą, kuris ir pabiro ant žemės bei prilipo prie stulpo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas atidžiai apžiūrėjo stulpą. Byloje nėra tokią išvadą patvirtinančių duomenų. D. P. tikina, kad jis atidžiai neapžiūrėjo stulpo, o tik matė, jog kliudytas stulpas stovi. Dėl savo savijautos nesigilino į apgadinimus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis nepamatė betoninių sutrupėjimų, nes buvo prastas oras (šlapdriba, vėjuota), stulpo gerai neapžiūrėjo (stulpas stovėjo nepakrypęs), betoninis stulpo nutrupėjimas buvo iš kitos stulpo pusės.

5. Apeliantas neneigia, kad apgadino stulpą, tačiau šiuo atveju kyla abejonės, ar tikrai visi nuotraukoje užfiksuoti apgadinimai yra padaryti šio konkretaus eismo įvykio metu. Mažai tikėtina, kad atsitrenkus į stulpą taip, kaip buvo atsitrenkta, galėjo būti padaryti byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti stulpo apgadinimai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad toje vietoje, kurioje yra sutrupėjęs stulpo betonas, metalinės detalės yra surūdijusios. Taigi į stulpą turėjo būti atsitrenkta du kartus į skirtingas jo puses ir skirtingu metu. Vis tik D. P. neneigia savo pažeidimo ir tai rodo jo elgesys po eismo įvykio (neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje ir kliudė stulpą, atlygino žalą ir gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų). Taip pat apeliantas pažymi, kad ne visi byloje esančioje nuotraukoje užfiksuoti jo vairuoto automobilio apgadinimai buvo padaryti šio eismo įvykio metu. Vairuotojo kairėje pusėje esantys kėbulo apgadinimai buvo padaryti seniau.

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad objektyvių priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos D. P. neturėjo. Jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, automobilį vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jis alkoholio nevartoja ir 2021 m. balandžio 1 d. buvo blaivus. D. P. nėra aišku, kodėl policijos pareigūnai su juo nesusisiekė įvykio dieną, nes iš liudininkų buvo žinomi jo automobilio valstybiniai numeriai. Susisiekus su apeliantu įvykio dieną, būtų išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, apžiūrėtas automobilis, patikrintas jo blaivumas. D. P. prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, sužinojęs apie svetimo turto apgadinimą, susisiekė su UAB „Vilniaus apšvietimas“ ir atsiprašė, pasiteiravo apie žalą ir 2021 m. balandžio 15 d. gavo UAB „Vilniaus apšvietimas“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Žalą atlygino 2021 m. balandžio 23 d.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dieną gatvėje, kurioje eismas nėra intensyvus, eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė, įvykio metu buvo apgadinta ne kita transporto priemonė, o apšvietimo stulpas, kas nesudarė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir tai nereiškia, kad apeliantas menkina savo padarytą pažeidimą, tačiau į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Be to, skunde pabrėžiama, kad apeliantas kviečiamas atvyko į policijos komisariatą ir dėl įvykio surašė paaiškinimą, kuriame neneigė įvykio dieną buvęs įvykio vietoje ir kliudęs stulpą.

8. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė apelianto kaip vairuotojo charakteristiką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad D. P. teisę vairuoti, taip pat ir sunkiasvores transporto priemones turi jau 35 metus, per kuriuos yra baustas vos už kelis KET pažeidimus. Jis nė karto nebuvo padaręs analogiško pažeidimo ar kito grubaus KET pažeidimo, jam nė karto nebuvo atimta teisė vairuoti. Aptartos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas negali būti laikomas tendencingu ir neleidžia teigti, jog tik itin griežtos administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Sprendžiant administracinės baudos dydžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Šiuo atveju itin didelę reikšmę turi asmenį kaip vairuotoją apibūdinantys duomenys, nes tai viena iš aplinkybių visumos, leidžianti spręsti, ar neskiriant neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės, ar pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Šalies argumentai

9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius dvi aplinkybes: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tiek 2021 balandžio 9 d. paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teisme D. P. prisipažino kliudęs stulpą, išreiškė gailestį, atsiprašė, kad blogai pasielgė, ir atlygino padarytą žalą. Jis pats nufotografavo vairuotą automobilį ir nuotraukas pateikė policijos pareigūnams. D. P. teigia, kad jis 25 metus užsiima automobilių kėbulo remontu, dažymu. Su juo pareigūnai susisiekė praėjus savaitei po įvykio, todėl jis turėjo daug laiko pašalinti apgadinimus, tačiau nieko nedarė. Taigi jis neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir padėjo jį išsiaiškinti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog D. P. nėra teistas, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neįtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas jau 39 metus gyvena sudaręs santuoką. Šeimoje gimę vaikai mokėsi gerai ir įgijo aukštuosius išsilavinimus. Apeliantas dirba, yra sukaupęs 30 metų darbo stažą. Paskutinius 25 metus jis dirbo UAB „G.“, kuri užsiima automobilių kėbulo remontu, dažymu. Draugas, su kuriuo įkūrė UAB „G.“, yra tik įmonės akcininkas ir apeliantą charakterizuoja kaip darbštų, ramų, paslaugų, nuoširdų asmenį. D. P. restauruoja ir visuomenei pristato išsaugotus technikos istorijos paminklus, t. y. istorinius automobilius, motociklus, autobusus, sunkvežimius. Jis dalyvauja įvairiuose renginiuose, iš kurių artimiausias numatomas 2021 m. liepos 9 d. Judrėnuose, Klaipėdoje, lakūno Stepono Dariaus gimtinėje. Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „RETROMOBILE” prezidentas jį charakterizuoja kaip sąžiningą, besilaikantį sutarto žodžio, darbštų, savo patirtimi noriai besidalijantį su kitais meistrais, negailintį teorinių ir praktinių patarimų asmenį. Taip pat jis rūpinasi šalia jo garažo gyvenančiu G. A., nuveža šį į gydymo įstaigą, atneša šilto maisto, o, esant dideliems šalčiams, priglaudžia pas save namie. Nevengdamas savo kaip piliečio pareigos taip pat yra buvęs ir kraujo donoru, per pirmąjį karantiną pirko maisto produktų ir pristatė pagyvenusiems kaimynams. Norėdamas parodyti, kad atsakomybės nevengia ir pripažįsta savo pažeidimą bei kritiškai jį vertina, pagal išgales sumokėjo dalį baudos – 200 Eur. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad D. P. yra socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jam tinkamą poveikį gali padaryti vien bauda, kurią jam bus sunku sumokėti, nes jo pajamos per mėnesį svyruoja apie 500 Eur.

11. Skunde nurodoma, jog netekęs teisės vairuoti apeliantas nebegalės tęsti net 25 metus vystytos veiklos. Dažymo kamera nėra įrengta prie garažo, todėl apeliantas veža kliento automobilį iki dažymo kameros, o be teisės vairuoti to padaryti negalės. Tokie suvaržymai, patiriami dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, yra esminiai ir gali įtakoti visišką įmonės veiklos sustabdymą bei paties apelianto ir jo šeimos pragyvenimo šaltinio praradimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir apelianto asmenybės pavojingumui. Nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, negali būti laikoma teisinga ir protinga nuobauda.

12. D. P. aiškina, kad už grubų ir pavojingą pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių. Apeliantas pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tikėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neviršytų vienerių metų. Asmenys, vairavę neblaivūs, atsiduria geresnėje padėtyje nei asmuo, kuris nedidelio eismo intensyvumo gatvėje kliudė stulpą ir pasišalino iš eismo įvykio. Apeliantas turi beveik visas kategorijas ir, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones, privalės iš naujo laikytis visas transporto priemonės vairuotojo kategorijas. Jis neturės finansinės galimybės iš naujo išlaikyti visų vairuotojo egzaminų.

13. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl D. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė ne minimalaus dydžio baudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

14. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo mėnesinis uždarbis yra apie 500 Eur per mėnesį. Eismo įvykio metu padaryta žala 991,34 Eur, kurią jis atlygino. Automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, yra 20 metų senumo, jo rinkos vertė tėra 1000 Eur. Santaupas jis išleido žalai atlyginti ir baudos daliai sumokėti. Be to, dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino ilgą laiką negalėjo dirbti ir užsidirbti, todėl santaupos per karantiną išseko. Jo sutuoktinė yra įdarbinta įmonėje vadybininkės pareigose, tačiau faktiškai ji nieko nedirba, apeliantas yra vienintelis šeimos maitintojas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Apeliaciniame skunde D. P. neginčija administracinių nusižengimų padarymo fakto, tačiau tikina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė per didelę baudą bei nepagrįstai paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba bent jau nustatė per ilgą šios administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

16. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kaip nustatomas nuobaudos dydis bei administracinio poveikio priemonės trukmė. Pažymėtina, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos ir nustatant administracinės nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonės trukmę.

17. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi net ir nustačius, kad asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paminėtos administracinio poveikio priemonės taikymas nėra privalomas, ši priemonė yra skiriama tik tuo atveju, kai įstatyme numatytos baudos paskyrimas nėra pakankamas tam, jog būtų efektyviai užtikrintas ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, privalu įvertinti tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (teisės pažeidėjo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, D. P. charakteristiką, teisės pažeidėjui turi būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje. Taigi toks pirmosios instancijos teismo teiginys leidžia daryti išvadą, jog aptariama administracinio poveikio priemonė teisės pažeidėjui buvo skirta visų pirma siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo įgyvendinimą, t. y. atimti ar apriboti pažeidėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, be jokios abejonės, specialiosios teisės atėmimas užkirstų kelią D. P. daryti naujus pažeidimus, susijusius su KET. Vis tik, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes, paskirtos baudos dydį, konstatuotina, jog specialiosios teisės atėmimo taikymas nėra būtina priemonė tam, kad D. P. būtų užkirstas kelias daryti naujus panašaus pobūdžio nusižengimus, taip pat administracinio poveikio priemonės paskyrimas neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros. Čia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, D. P. charakteristiką, teisės pažeidėjui yra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skundžiamame nutarime nėra konkretizuota, kokios aplinkybės, apibūdinančios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei charakterizuojančios patį teisės pažeidėją, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

20. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus užfiksuotų duomenų matyti, jog D. P. anksčiau yra baustas už KET pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą, kai kurios paskirtos nuobaudos nagrinėjimo nusižengimų padarymo metu galiojo. Vis tik šioje vietoje apeliacinis teismas pažymi, kad D. P. padaryti nusižengimai nevertintini kaip šiurkštūs, paskirtos baudos yra sumokėtos. Be to, duomenų, kad D. P., turėdamas virš trisdešimt metų transporto priemonių vairavimo patirtį, būtų baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus kaip nagrinėjamu atveju (pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ar pan.), nėra. Taigi teigtina, jog ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo (taip pat ir kitų tikslų) įgyvendinimui teisės pažeidėjui nėra būtina taikyti specialiosios teisės atėmimo. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tik kartu su bauda paskyrus D. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bus efektyviai užkirstas kelias panašių veiksmų pasikartojimui.

21. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes jo tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju D. P. iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė nusižengimų padarymo fakto, D. P. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nustatant eismo įvykio aplinkybes. Savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į stulpą, jį apžiūrėjęs, nuvažiavo. Pirmosios instancijos teisme teisės pažeidėjas nurodė tokias pačias aplinkybes, dėl savo poelgio gailėjosi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė D. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. P. atlygino UAB „Vilniaus apšvietimas“ padarytą 991,34 Eur dydžio žalą. UAB „Vilniaus apšvietimas“ teisės pažeidėjui dėl apgadinto stulpo jokių pretenzijų neturi. Taigi D. P. atsakomybę, nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo atveju, lengvina ir aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą). Tuo pačiu ši aplinkybė yra reikšminga ir vertinant tai, kokias teisinio poveikio priemones teisės pažeidėjui yra būtina taikyti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą. D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, kurios rodytų didesnį nei įprasta šio administracinio nusižengimo pavojingumą, išskirtinį jį padariusio asmens įžūlumą, jo siekį nuslėpti kokias nors reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leistų neabejotinai teigti, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti yra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

23. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. P. dirba UAB „G.“, kuri užsiima automobilių kėbulų remontu ir dažymu, D. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdienėje veikloje, atliekant darbines funkcijas. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų ribojamos teisės pažeidėjo galimybės dirbti, o tuo pačiu ir sumažėtų jo bei jo šeimos pajamos, sumažėtų galimybė sumokėti jam paskirtą baudą. Iš byloje esančių D. P. charakteristikų matyti, kad jis aplinkinių asmenų apibūdinimas teigiamai – kaip darbštus, sąžiningas, nuoširdus, mandagus, paslaugus bei atjaučiantis asmuo. Be to, D. P. padeda neįgaliam pažįstamam asmeniui, t. y. esant poreikiui nuvežą šį į gydymo įstaigas.

24. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą nėra tikslinga skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl šios priežasties skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas keistinas panaikinant jo dalį, kuria D. P. buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir kurios buvo aptartos anksčiau, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. P. paskyrė baudą, kurios dydis yra artimas minimaliai ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai ribai. Dar labiau švelninti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. P. baudos dydį, minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė. Mažinti paskirtos baudos, kurios dydis, kaip jau minėta, yra artimas minimaliai įstatyme numatytai ribai, nėra pagrindo net ir atsižvelgus į aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo.

26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Teigtina, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų D. P. už jo padarytą teisės pažeidimą skirti švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

27. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su teisės pažeidėjo ir jo šeimos finansine padėtimi, nėra pagrindas mažinti paskirtos baudos dydį. Aplinkybė, kad paskirta bauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, jog pažeidėjas gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta nuobauda turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo ir jo šeimos įprastam gyvenimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą ir panaikinti jo dalį, kuria D. P. buvo skirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis