Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo T. K. atstovei pagal įstatymą K. B., nukentėjusiojo atstovėms Genovaitei Eidukienei, advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, nedirbanti, neįgali, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki spalio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka smogė į veidą mažamečiam anūkui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. padarė veido kairės pusės poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. Š. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad datos nebepamena, tačiau buvo penktadienis, kai jos sūnus I. pasakė jog nori parvežti T. Paskambino broliui E., kuris turi mašiną, visi nuvažiavo ir parvežė T. K. apie pietus į jos namus. Pas ją virtuvėje yra kampas, šalia – fotelis. Ji sėdėjo fotelyje, kai T. užlipo ant kampo. Ant palangės buvo gėlės plastikiniuose vazonuose. Ji norėjo T. parodyti per langą senelius, kurie rinko akmenis prie jų namo pas ūkininką. Vaikas žiūrėdamas per langą pasuko galvą ir nuo vazono liko dėmelė ant žando. Vazonas buvo didelis ir minkštas, sunkus, jame labai daug žemių. Vaikas niekaip negalėjo jo numesti ir sudaužyti. Šeštadienį, kai atsikėlė, paklausė T. ar šis prausė veidą. T. pasakė, kad ne. Ji liepė eiti nusiprausti. T. nusiprausė, bet ruožas ant veido liko. Ji matė kaip T. trenkėsi į vazoną, bet tik šeštadienį suprato, kad tas dryžis ant veido nuo vazono. Klausė T., ar tik šis ne į vazoną užsigavo. T. sakė, kad taip. Vaikas žiūrėjo pro langą, suko galvą ir kliuvo veidu į vazoną. Vaikas neverkė, tik ranka numojo. Taip praėjo šeštadienis ir sekmadienis. Pirmadienį T. nuėjo pas tame pačiame daugiabutyje gyvenančią kitą močiutę V. B. Matė, kad apie 16-17 val. Š. nuėjo gerti kavos pas B. Jai žiūrint žinias, parėjo verkdamas T. ir pasakė, kad atvažiavo mama ir išveš jį. Žinojo, kad ją kaltins, todėl nėjo aiškintis pas B., nes šie būtų ją iškolioję. Jai T. pats geriausias, mylimiausias anūkas, ji vaiko nemušė. Kodėl T. pasakė ekspertams, kad ji mušė, nežino. Matyt vaikui buvo pasakyta, ką sakyti. Ekspertizėje T. tiesos nesakė, nes bijo. Jos santykiai su kaimynais konfliktiniai, nes kartu negirtauja. Š. ką liepia, tą B. sako, nes kitaip neduos alaus. B. nuolat girta. T. jai nemeluodavo, viską pasakydavo, kas namuose vyksta. Daugiau ji vaiko nenorės skriaust, nes žino, kad šis gaus. Žino kas namuose jį muša ir už ką. Įvykio metu namuose buvo ji, sūnus I. K. ir T. Anūkas T. dažnai pas ją atvažiuodavo, sūnus parsiveždavo per atostogas.

Liudytojas I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo motina, o nukentėjusysis sūnus. Tą dieną sėdėjo kartu su sūnumi ir motina virtuvėje. Šalia namų pas ūkininką žmonės rinko akmenis. Pas mamą ant palangės yra didelis vazonas. Mama norėjo T. parodyti, kad jo močiutė su seneliu renka akmenis. Vaikas šoko ant „kampo“, stovinčio prie lango, ir atsitrenkė akimi į vazono kraštą. Vaikas užsigavo netyčia. Vazonas minkštas, plastikinis, nenukrito. T. nieko nesakė, neverkė, patrynė akį ir nubėgo į balkoną, nes iš balkono geriau matėsi. Kad vaikas susižalojęs, pamatė už valandos. T. mamos neinformavo apie įvykį, nemano, kad dėl kiekvieno užsigavimo reikia skambinti motinai. Tą dieną buvo pas motiną, nedirbo. Kiek pamena, T. buvo antakį susižeidęs dešinėje pusėje. Kodėl T. davė kitokius parodymus tyrimo metu, nežino, gal primokė kita močiutė. Sūnus nelinkęs meluoti, jam visada sakydavo tiesą. Kodėl ekspertams kitaip sakė, nežino, gal buvo prigąsdintas.

Liudytojas E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo mama, o

nukentėjusysis yra jo brolio sūnus. Brolis I. K. jo paprašė iš Joniškio parvežti sūnėną T. K., kuriam tuo metu buvo atostogos. Su drauge nuvažiavo, pasiėmė sūnėną, grįžo į (duomenys neskelbtini), atsisveikino ir daugiau jų nematė. I. K. važiavo su jais kartu, tuo metu atostogavo. Po savaitės išgirdo, kad T. išvežė, nes neva jo motina vaiką nuskriaudė. Nėra matęs, kad mama skriaustų T., ji rūpinosi anūku, pirko dovanas. Jis T. pažįsta nuo mažens. Vaikas nelinkęs meluoti. Kodėl sakė, jog močiutė skriaudė, nežino.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos anūko T. močiutė, o nukentėjusysis yra jos anūkas. I. K. retsykiais parsiveža paatostogauti sūnų ir palieka jį pas motiną L. Š. Tada T. miegojo pas L. Š., o ryte atbėgo pas ją. Pas ją taip pat atėjo kaimynė R. Š. Sėdint kambaryje, R. Š. pamatė ant T. skruosto mėlynę. Jai paklausus kas buvo, vaikas nesakė, pradėjo verkti. Paskui pasakė R. į ausį. Vėliau ir jai pasakė, kad netyčia nuvertė vazoną, o močiutė davė kumščiu į žandą. L. Š. yra agresyvi, matė kaip seniau mušdavo savo anūkę. Po to, su T. ėjo į parduotuvę, nupirko vaikui saldainių ir kokakolos. Grįžę laiptinėje sutiko L. Š. kuri vaiką išvadino „myžniumi“ ir dar jai pasakė necenzūrinių žodžių. Tada ji paskambino T. mamai, kad išvežtų vaiką iš to „bardakyno“. T. nenori būti pas L. Š., yra sakęs, kad ši agresyvi, jį muša. Jos santykiai su L. Š. labai blogi, nuolat konfliktuoja. Nesutaria nuo pat 2008 metų, kai atsikraustė. L. Š. su niekuo nesutaria. Ji nematė kada T. atvežė pas L. Š., nes jos buto langai kitoje pusėje, vaikas nebuvo atėjęs pasisveikinti. Tada ryte atbėgo. Kelias naktis prieš tai buvo miegojęs pas L. Š., nepamena. Mano, kad T. iš vakaro buvo atvažiavęs. T. tėvas – I. K., atėjęs ryte, klausė kas atsitiko, nes pats nežinojo, kas įvyko. Sakė nematęs mėlynės ant vaiko. Ir dar T. už ausų tampė, kėlė į viršų, prigėręs. Neatsimena kurią dieną tiksliai buvo įvykis, bet spalio mėnesį. T. atbėgo nuo pat ryto, 8 – 8.30 val., sakė, kad močiutė jam sudavė tą patį rytą. Tą dieną jie nerinko akmenų, per langus nesimato laukų, kur jie renka akmenis. Savo darže tą dieną irgi nebuvo.

Liudytoja R. Š., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. T. K. yra B. ir L. Š. anūkas. Dienos metu, apie 14 val., nuėjusi pas V. B. atsigerti kavos, atsisėdo ant fotelio, o B. su T. sėdėjo ant sofos. Ji pamatė ant T. skruosto mėlynę ir paklausė kas atsitiko. T. pradėjo verkti ir priėjęs pasakė jai į ausį „babuška“. Paprašius pasakyti garsiai, T. pasakė garsiai „babuška“ ir parodė su kumščiu, sakydamas „bumpt“. Kad nuraminti vaiką, su V. B. ir T. ėjo į parduotuvę. V. B. nupirko mažą buteliuką kokakolos ir saldainių. Grįžę laiptinėje sutiko L. Š., kuri ėmė šaukti vaikui „Myžniau tu, ir vėl kokakola“. Grįžus į kambarį, B. paprašė jos telefono ir paskambino dukrai K. bei pasakė, jog L. mušė vaiką. Kokia diena buvo, tiksliai nepamena, bet buvo spalio pabaiga. Gyvena su Š. „per sieną“, girdėdavo triukšmą, vaiko verksmą. Kaltinamoji yra agresyvi, mušdavo ir anūkę N., už plaukų tampė laiptinėje. Dabar anūkė jau pilnametė, gyvena su jos sūnumi. Kai I. K. grįžta iš darbų, parsiveža sūnų. Įvykio dieną I. K. namuose nebuvo, pastarasis gėrė pas jos buvusį sugyventinį S. G., grįžo neblaivus, atėjo pas B. ir klausė kas čia buvo. Klausė „T., ar taip buvo?“, pakėlė vaiką už ausų, tas pradėjo cypti. T. motina jos paprašė parvežti vaiką į (duomenys neskelbtini). Su kaltinamąja 10 metų yra kaimynės, anksčiau sueidavo, bet kai kaltinamosios anūkei suėjo 18 metų ir ši išėjo iš močiutės namų, L. ėmė pykti, užkabinėti, nes gyveno iš anūkės globos pinigų. Kartais L. Š. būdavo ir agresyvi. Dabar iš viso „pablūdusi“. B. taip pat jos kaimynai, su jais santykiai geri.

Liudytoja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą K. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamoji yra jos vaiko T. močiutė iš tėvo pusės, o nukentėjusysis yra jos sūnus. Su vaiko tėvu I. K. kartu negyvena. Per kiekvienas T. atostogas vaikas važiuodavo pas tėtį. Prieš lapkričio 1 d. buvo atostogos, todėl išleido vaiką pas tėvą. I. K. su broliu atvažiavo pasiimti vaiką. Po kelių dienų jai paskambino mama ir pasakė, kad močiutė T. sudavė per veidą ir ant žando yra mėlynė, nes nuo palangės numetė vazoną ir jį sudaužė. Ji skambino I. K., bet šis neatsiliepė. Tada parašė žinutę, kad jo motina jos vaiko nedaužys. Paskambino R. Š. ir paprašė parvežti T. Kai vaikas parvažiavo, pamatė mėlynę. Kad mokykloje nesakytų, jog vaiką ji mušė, nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių pasitarti. Tada su darbuotoja nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. T. jai pasakė, kad lipo pažiūrėti per langą, numetė netyčia vazoną ir už tai močiutė davė jam į veidą. Vaikas jaudinosi, verkė, nelabai norėjo sakyti kas atsitiko. T. lankėsi pas psichologą. Vaikas nelinkęs meluoti, mokosi (duomenys neskelbtini). T. mėlynė laikėsi apie savaitę. Sūnus šokinėdavo iš miego, ji sėdėdavo šalia, kad šis nurimtų. Prašo priteisti 500 eurus vaikui neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino mažamečio T. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad jis norėjo pasižiūrėti per langą ir netyčia numetė vazoną. Baba atėjo ir pamatė, kad vazonas dūžta. Baba daužė jį vieną kartą kumščiu į kairį skruostą. Jam skaudėjo, jis verkė, buvo mėlynė tame šone. Kai baba trenkė, jie buvo virtuvėje. Daugiau nieko nebuvo, tėtis tuo metu buvo darbe. Paskui kalbėjo su kaimyne R. ir jai papasakojo tą patį. Žiūrėdamas per langą, matė žaidžiančius vaikus. Močiutė buvo blaivi, žiūrėjo televizorių. Daugiau nėra buvę, kad močiutė jį būtų skriaudusi ar mušusi (1 t., b. l. 68-69).

Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus tyrėjos 2019-10-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019-10-28 apie 14 val. svečiuose pas močiutę L. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), L. Š. vieną kartą kumščiu smogė anūkui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą. Ant T. K. veido matosi kraujosruva, buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 12-15).

2019-10-29 K. B. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2019-10-28 apie 14 val. svečiuose pas močiutę L. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), L. Š. vieną kartą kumščiu smogė anūkui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą. Ant T. K. veido matosi kraujosruva, buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 18).

2019-10-29 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė, kurioje prieš mažametį T. K. buvo pavartotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 31-40)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1507/2019(04) nurodyta, kad T. K. vienu trauminiu poveikiu padaryta veido kairės pusės poodinė kraujosruva, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 111).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas, davęs išvadą dėl T. K. sveikatos sutrikdymo masto, parodė, kad jis apžiūrėjo T. K. gyvai, vaiką atlydėjo mama. Vaikui veido srityje kraujosruvos kinta gana greitai, todėl nustatyti prieš kiek laiko ji atsirado sudėtinga. Nuo trauminio poveikio galėjo būti praėjusi ir para, ir šešios paros. Taigi sužalojimas T. K. galėjo būti padarytas ir 2019-10-25 ir 2019-10-28. Tokia kraujosruva gali būti ir nuo kontakto su plastikiniu vazonu, ir nuo smūgio kumščiu.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-49/2020 nurodyta, kad T. K. nenustatyti tokie psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti labai konkrečių „kas kur ką darė“ faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Žemas vaiko intelektas ir sutrikusi jo kalba apsunkina pasakojimą, tačiau jis geba teisingai suprasti jam užduodamus paprastus klausimus ir į juos atsakyti, perteikdamas pagrindinę mintį. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis T. K. parodymais, duotais 2019-11-25 apklausoje. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi T. K. nėra būdingas. Padidintas polinkis į įtaigumą T. K. nenustatytas. T. K. parodymai, duoti 2019-11-25 apklausoje, yra realistiški, emocinės jo reakcijos yra adekvačios pasakojimo turiniui. Kitų asmenų poveikis T. K. parodymams nenustatytas. T. K. parodymais, kuriuos jis davė 2019-11-25 apklausoje, galima tikėti. T. K. galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį (kas yra mušimas). Mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių T. K. negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, jam nenustatyta (1 t., b. l. 134-140).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji L. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji L. Š. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigdama, kad ji T. K. nemušė, o kraujosruva nukentėjusiojo veide atsirado, pastarajam pačiam atsitrenkus į ant lango stovėjusį plastikinį vazoną. Tačiau tokių kaltinamosios L. Š. parodymų, kurie laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytojas I. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė iš esmės analogiškas nukentėjusiojo susižalojimo aplinkybes, kaip ir kaltinamoji L. Š., tačiau teismas šio liudytojo parodymais negali tikėti, nes šis liudytojas yra kaltinamosios sūnus ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl davė kaltinamajai naudingus parodymus. Be to, iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų ir liudytojos R. Š. teisme duotų parodymų, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, matyti, kad I. K. įvykio metu nebuvo L. Š. namuose, todėl jis negalėjo matyti kaip buvo sužalotas jo sūnus T. K.

Tai, kad kaltinamoji L. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka smogė į veidą mažamečiam anūkui T. K. ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų R. Š., K. B., V. B. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis T. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2019-11-25 apklausoje duotais parodymais, polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi T. K. nėra būdingas, padidintas polinkis į įtaigumą T. K. nenustatytas, kitų asmenų poveikis T. K. parodymams nenustatytas. Mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių T. K. negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, jam nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek pati kaltinamoji L. Š., tiek liudytojai I. K., E. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, jog T. K. „nelinkęs meluoti“.

Nors tiesioginiai kaltinamosios L. Š. kaltę patvirtinantys įrodymai yra mažamečio nukentėjusiojo parodymai, tačiau teismas jais remiasi, nes, kaip patvirtinta ekspertizės aktas, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra realistiški, polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi jam nėra būdingas, kitų asmenų poveikis nukentėjusiojo parodymams nenustatytas. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir papildo kiti byloje esantys įrodymai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir liudytojos V. B., K. B. nurodo skirtingą T. K. sužalojimo laiką. Kaltinamoji nurodo, kad T. K. susižalojo tą pačią dieną, kai atvažiavo į jos namus, t. y. 2019 m. spalio 25 d., o liudytojos nurodo, kad vaikas buvo sužalotas 2019 m. spalio 28 d. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas, pateikęs išvadą dėl T. K. padaryto sužalojimo masto, nurodė, kad sužalojimas T. K. galėjo būti padarytas ir 2019-10-25, ir 2019-10-28. Veikos padarymo laikas šiuo atveju veikos kvalifikacijos nekeičia.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji L. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki spalio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka smogė į veidą mažamečiam anūkui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. padarė veido kairės pusės poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam (BK 140 straipsnio 3 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – L. Š. neteista (1 t., b. l. 169), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 171-172), nedirba (1 t., b. l. 173), registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 174), neįgali (darbingumas 45 proc.) (1 t., b. l. 181), gyvenamosios vietos seniūnės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 177). Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, yra neįgali, pragyvena iš neįgalumo išmokos ir socialinės pašalpos, todėl skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą ar areštą, teismo nuomone netikslinga. Kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas turi pagrindą manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nustatant pareigas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. Š. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-2).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą K. B. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 62), kuriuo prašo iš kaltinamosios L. Š. nukentėjusiojo T. K. naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu mažamečio nukentėjusiojo atstovės nurodė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų T. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, po įvykio stresuodavo, krūpčiodavo, „šokinėdavo“ iš miego.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, nukentėjusiajam T. K. buvo padaryta veido kairės pusės poodinė kraujosruva. Šis sužalojimas mažamečiam nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš paties nukentėjusiojo duotų parodymų, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą K. B. teismui duotų parodymų matyti, kad T. K. įvykio metu patyrė fizinį skausmą, verkė, vaikas kurį laiką blogai miegojo, krūpčiodavo, stresuodavo. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusysis T. K. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Prašoma priteisti neturtinė žala teismo nuomone nėra per didelė ir atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką mano, jog K. B. prašymas priteisti nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos yra pagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos sukeltas pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Nukentėjusiojo atstovė advokatė N. Lanzbergienė taip pat prašo iš kaltinamosios priteisti valstybės naudai mažamečiam nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymos matyti, jog už mažamečiam nukentėjusiajam T. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 390,00 Eur suma (2 t., b. l. 75). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog mažametis nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus kaltinamąją kalta, iš jos valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, L. Š. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant kaltinamajai pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajai palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti civilinio ieškovo K. B. ieškinį ir iš L. Š. nukentėjusiajam T. K. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamosios L. Š. valstybės naudai 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) nukentėjusiajam T. K. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.