Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-316-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
1A-757-316-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
P. L.
Baudž. byla 1A-757-316/2014
Teisminio proceso numeris
1-40-1-00336-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.9.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvydui,nuteistajam P. L.,nuteistojo gynėjui adv. Vytautui Blažaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas skirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo netikrą Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas P. L. vardu, šį vairuotojo pažymėjimą laikė pas save nuo jo įgijimo momento iki 2012 m. liepos 25 d., kol jį panaudojo, tai yra pateikė VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo darbuotojams adresu Vilniaus g. 8, Šiauliuose, siekdamas vietoje jo gauti tikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba paskirti bausmę be laisvės atėmimo.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms dėl procesinių normų pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kadangi teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik kaltinimo kriterijais.

Šalies argumentai

P. L. nesutinka su teismo argumentais bei išvadomis dėl jo ir jo tėvo R. L. parodymų apie atvykimo ir išvykimo iš JAV aplinkybes bei laiką, dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo JAV aplinkybių, dėl jo pasirašymo, įgyjant vairuotojo pažymėjimą aplinkybių, dėl dublikato gavimo bei kitų aplinkybių.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis, kad faktą, jog jis žinojo, kad vairuotojo pažymėjimas buvo suklastotas neva įrodo Šiaulių AVPK kriminalistinių tyrimų biuro 2013-01-16 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pateiktas Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas neva neatitinka tikrojo Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimo blanko lyginamojo pavyzdžio, ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius 2013-11-05 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktame Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjime, rankraštinį įrašą „P. L. kuris yra atspausdintas kompiuterine įranga, parašė ne P. L., o kitas asmuo (44-45 b.1.).

Apelianto nuomone, šie pirmosios instancijos teismo konstatuoti kaltės motyvai ir argumentai tėra tai tik teismo samprotavimai ir išvedžiojimai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

P. L. savo skunde pripažįsta, kad jo ir jo tėvo R. L. parodymai nėra nuoseklūs ir yra prieštaringi, nes prisiminti detales ir smulkmenas kaip jis gavo vairuotojo pažymėjimą, kai jam buvo tik 15 metų, neįmanoma, nes tai įvyko net prieš 6 metus. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad pamesto vairuotojo pažymėjimo dublikato gavimo reikalus tvarkė jo tėvas, pačiam nuteistajam apie tai nebuvo žinoma. Jam buvo paduotas vairuotojo pažymėjimas, kuriuo jis naudojosi. Apie tai, kad pažymėjimas būtų suklastotas, jam niekas nesakė, nuteistasis apie tai nežinojęs. Tai, kad jis nežinojo, kad tas JAV vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, parodo jo paties kreipimasis su tuo JAV vairuotojo pažymėjimu į VĮ „Regitra" dėl pakeiti­mo. P. L. manymu, kiekvienas, kuris žino apie suklastotą dokumentą, nesikreips į atitinkamas įstaigas, nes žino, kad bus aiškintas dokumento suklastojimas.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2012-10-08 Šiaulių AVPK kriminalistų tyrimų biure buvo atliktas to JAV išduoto vairuotojo pažymėjimo tyrimas ir specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti ar pažymėjimo blankas yra tikras nėra galimybės. Tokią pat išvadą davė ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2012-11-12 atlikęs pakartotiną to JAV vairuotojo pažymėjimo tyrimą. Buvo nurodyta, kad atsakyti į klausimą ar pažymėjimo blankas yra tikras, nėra galimybės. Tik 2013-01-16 Šiaulių AVPK kriminalinių tyrimo biuras gavęs iš mano tėvo R. L. jo turimą JAV vairuotojo pažymėjimą, sulyginimui, davė išvadą, kad jam išduoto JAV vairuotojo pažymėjimo blankas neatitinka tikro blanko pavyzdžio, nors tas blankas taip pat yra atliktas sublimaciniu būdu, kad pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta, tik nėra specialios apsaugos (holografinės plėvelės). Apeliantas kelia klausimą, kad jei specialistai negalėjo atsakyti, ar pažymėjimas tikras, tai kokiu būdu jis turėjo tai suprasti, juo labiau, kad kaip nurodė paskutinis specialistas, suklastojimas pasireiškia tuo, kad nėra apsaugos plėvelės. Nuteistasis akcentavo, kad pats buvo nurodęs, kad tą apsaugos plėvelę jis pats nuplėšė, nes ji buvo apšerpėjusi ir vos laikėsi. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto tyrimui ir sulyginimui, nuteistojo tėvas R. L. pateikė savo JAV vairuotojo pažymėjimą, o tai rodo, kad nei nuteistasis, nei jo tėvas R. L. nežinojo, kad tiriamas vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Jei būtu žinoma, tai tikrai niekas sulyginimui nebūtų davęs tikro JAV vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

P. L. skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvedžiojimais, kad tas jo vardu išduotas JAV vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas JAV Ilinojaus valstijoje, kadangi šios aplinkybės nebuvo tinkamai patikrintos. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik informacinio pobūdžio dokumentais, t. y. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (Europolo) 2012-12-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis biuras pranešė, jog P. L. vairuotojo teisės nebuvo išduotos (80 b. l.) bei 2013-01-03 ir 2013-06-28 JAV ambasados atašė regiono saugumo reikalams Michael J. Tvvining raštais, kur nurodyta, kad Ilinojaus valstijos registro duomenimis vairuotojo pažymėjimas Nr.L745-3709-2191 P. L. nebuvo išduotas. Šie raštai yra tik informacinio pobūdžio ir jais teismas negali remtis, nes iš jų nesimato iš kur tie duomenis yra gauti. Neatsitiktinai, tas pats JAV atašė regioninio saugumo reikalams Michael J. Twining, tame pačiame rašte nurodė, kad pateikta informacija gali būti naudojama tik ikiteisminio tyrimo tikslams pasiekti, o siekiant ją panaudoti kaip įrodymus teisme, būtinas teisinės pagalbos prašymas per Valstybės centrinę įstaigą pagal Teisinės pagalbos sutartyje šalių numatytas procedūras.

Tokiu būdu, esant nepilnam ir nevisapusiškam nusikalstamos veikos ištyrimui, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Jis prašo taikyti LR BK 55 str. ir skirti su laisvės atėmimo nenusijusią bausmę.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad P. L. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 2 d.

LR BK 300 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. L. įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas P. L. vardu, šį vairuotojo pažymėjimą laikė pas save ir panaudojo, pateikdamas jį VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo darbuotojams, siekdamas vietoje jo gauti tikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei nuosprendyje įvertintais įrodymais: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (Europol) 2012-12-19 pateikta informacija (80 b. l.), 2013-01-03 ir 2013-06-28 Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados atašė regiono saugumo reikalams Michael J. Twining pateikta informacija, paties nuteistojo bei liudytojo R. L. parodymais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2013-01-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (23-24 b. l.), Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-11-05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (44-45 b. l.).

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog, grindžiant jo kaltę, negalima remtis duomenimis, gautais iš Lietuvos Kriminalinės Policijos Biuro Tarptautinės Ryšių Valdybos (EUROPOL), nes iš šių dokumentų neva nesimato, iš kur tie duomenys gauti. 2012-12-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešta, kad Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis biuras pranešė, jog P. L., gim. 1992-06-23, vairuotojo teisės nebuvo išduotos (80 b. l.). Šią informaciją vienareikšmiškai patvirtino Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Atašė regioninio saugumo klausimams Michael J. Twining, kuris 2013-01-03 bei 2013-06-28 raštais informavo, kad Ilinojaus Valstijų registro duomenimis vairuotojo pažymėjimas nr. (duomenys neskelbtini) P. L. ar kam nors kitam išduotas nebuvo (91, 84 b. l.). Nors 2013-06-28 rašte yra pastaba, kad pateiktą informaciją panaudoti kaip įrodymą teisme galima tik pateikus teisinės pagalbos prašymą Teisinės pagalbos sutarties pagrindu, kolegija šio įrodymo neatmeta. Minėta informacija vertinama visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme numatytų principų ir taisyklių. Faktą apie tai, kad P. L. Jungtinėse Amerikos Valstijose nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, patvirtino valstybinės kompetentingos institucijos, nurodydamos šios informacijos šaltinius, todėl kolegijai nėra pagrindo abejoti pateiktos informacijos teisingumu. Be to, šią išvadą sustiprina ir kiti byloje surinkti įrodymai - specialistų išvados. Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta tikimybė, kad tirti pateiktame Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinį įrašą „P. L.“, kuris yra išspausdintas kompiuterine įranga, parašė ne P. L., o kitas asmuo (44, 45 b. l.). Kategoriškai į klausimą atsakyti nebuvo galima, todėl, kad tiriamasis rankraštinis įrašas yra išspausdintas kompiuterine įranga, t. y. rankraštinio įrašo kopija. Tačiau įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, specialistas nustatė, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad vairuotojo pažymėjimą pasirašė ne nuteistasis, o kitas asmuo. Iš 2013-01-16 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas neatitinka tikro Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimo blanko lyginamojo pavyzdžio (24 b. l.).

Kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad jo ir liudytoju apklausto nuteistojo tėvo R. L. parodymų dėl jų išvykimo į JAV datos, dėl teisių laikymo ir gavimo tvarkos nenuoseklumas ir įvairūs prieštaravimai, nors ir buvo pirmosios instancijos teismo detaliai išanalizuoti, neturi esminės reikšmės nuteistojo kaltės klausimui spręsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas: konstatavęs minėtų asmenų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, teismas jais rėmėsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštaravo kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog P. L., lankydamasis JAV ir būdamas penkiolikos metų amžiaus negalėjo įgyti vairavimo teisės, nes teisė vairuoti suteikiama tik sulaukus šešiolikos metų amžiaus, ir tai buvo vertinama kaip jo kaltės įrodymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo išsamios informacijos apie vairuotojo teisių įgijimo tvarką Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nebuvo pagrindo tokioms išvadoms daryti. Tačiau, net ir atmetus minėtą išvadą, P. L. kaltė yra pilnai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad jo nekaltumą įrodo tai, kad jis pats kreipėsi į VĮ “Regitra“ dėl JAV išduoto vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, kad jo tėvas R. L. pats geranoriškai pateikė Ilinojaus valstijoje išduotą savo vairuotojo pažymėjimą kaip lyginamąjį pavyzdį tyrimui atlikti, kad jiems negalėjo būti žinomas vairuotojo pažymėjimo klastojimo faktas. Šiuos minėtų asmenų parodymus bei veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip P. L. gynybos versiją, kurią paneigia objektyvūs byloje surinkti įrodymai.

Skirdamas bausmę P. L., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltininko kaltės formą ir rūšį - veikė tiesiogine tyčia, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, niekur nesimoko), į tai, kad P. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti P. L. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, kurios dydis mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirta bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Kolegija atmeta apelianto prašymą taikyti jo atžvilgiu LR BK 55 str. ir jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. LR BK 55 str. numatyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, kad taikyti šią normą turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) už padarytą nusikaltimą asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios dvi sąlygos yra tenkinamos, tačiau netenkinama trečioji sąlyga: LR BK 300 str. 2 d. numatytos tik dvi alternatyvios bausmės – terminuotas laisvės atėmimas arba areštas (trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje (LR BK 49 str. 2 d.)), kurios abi yra susijusios su laisvės atėmimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės skirti nuteistajam kitokią bausmę.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl P. L. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Raimundas JurgaitisVirginija Žindulienė