Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-179-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-04
Bylos Nr.
2S-179-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06388-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
L. D., R. D.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 179 - 252- 2015

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06388-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-188-452/2015 pagal pareiškėjų R. D. ir L. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nuraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes, neskirti termino susitaikymui. Nurodė, kad susitaikyti galimybių nėra, nes yra sukūrę naujas šeimas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdė. Pareiškėjus informavo, kad, jei per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai nepateiks teismui naujos sutarties, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu gali palikti nenagrinėtą (CK 3.53 str. 4 d.). Pažymėjo, jog nutraukiant santuoką bendru sutikimu pareiškėjai privalo nurodyti, kokio dydžio išlaikymas bus skiriamas kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, arba nurodyti, kokiu teismo sprendimu išlaikymo klausimas yra išspręstas. Pagal byloje pateiktus įrodymus sutuoktiniai turi tris nepilnamečius vaikus: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas Lietuvos Respublikos ar Didžiosios Britanijos teismo. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.5 punkte numatyta motinos teisė kreiptis ateityje į teismą dėl išlaikymo priteisimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje (2.1.8 punktas) pareiškėjai nėra numatę solidarios atsakomybės kreditoriui, o tik nurodę, jog kreditorinį įsipareigojimą šalys vykdys bendrai, teismas laikė, kad toks santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimas prieštarautų kreditorių interesams.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas L. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų santuoką nutraukti ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad teismas dar spręsdamas pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą privalėjo patikrinti pareiškimo bei prie jo pridėtos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas bei įsitikinti šių nuostatų legitimumu. Kadangi teismas privalėjo susipažinti su pateiktais dokumentais bei tinkamai išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą, jis turėjo nustatyti aplinkybes, trukdančias tvirtinti pareiškėjų teismui pateiktą sutartį ir nustatyti terminą pareikšto pareiškimo trūkumams pašalinti, o to nepadaręs, grąžinti pareiškimą jį padavusiems asmenims (CPK 115 str.). Kadangi sutarties 2.1.8 punkte pareiškėjai nurodė, jog kreditorinį įsipareigojimą vykdys bendrai, teismas turėjo vadovautis savo privalomosiomis lingvistinėmis nacionalinės kalbos žiniomis bei suvokti, kad tokia sutarties formuluotė reiškia, jog šalys kreditorinį įsipareigojimą vykdys kartu, bendromis jėgomis, taigi – solidariai. Teismo argumentas, kad pareiškėjų sutarties 2.2.5 punkto nuostata, iš esmės pakartojami CK 3.194 str. reguliavimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra vertintinas kritiškai ir kaip visiškai nepagrįstas. Priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjai sutartyje visiškai tinkamai numatė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams bei pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad išlaikymas minėtiems vaikams po 459 Lt per mėnesį kiekvienam iš jų yra priverstinai išieškomas iš L. D. darbo užmokesčio Jungtinės Karalystės Vyriausybės įgaliojimus turinčios Vaikų paramos agentūros (Child Support Agency).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 str. 1 d. 2 p. ir CPK 539 str. 2 d. kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 str. nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 str. 1 d. 4 p. ir 540 str. 4 d. įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Iš esmės tokiu pasidalijimu išvengiama prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Nagrinėjamoje byloje į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas pareiškėjų kreditorius buvo įtrauktas. Iš sutarties 2.1.8 punkto matyti, jog šalys patvirtino, kad sutuoktiniai turi vieną bendrą kreditorinį įsipareigojimą – 2004-11-18 sudarytą kredito sutartį, kurią santuokos metu vykdė ir po santuokos nutraukimo vykdys bendrai pagal kredito sutartyje prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui AB Vilniaus banko Panevėžio filialui iki pat visiško kredito sutarties įvykdymo. AB SEB bankas atsiliepime į prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neprieštaravo, kad prievolė grąžinti paskolos likutį pagal kredito sutartį liktų abiems pareiškėjams kaip solidariems skolininkams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog toks sutartyje nurodytas kreditorinio įsipareigojimo įvykdymas prieštarautų kreditoriaus interesams. Šiuo atveju tai, kad šalys kreditorinį įsipareigojimą vykdys kartu, t. y. bendrai, ir reiškia solidariąją prievolę, ką nurodo ir apeliantas savo skunde. Tokiu būdu, skundžiamos nutarties dalis, kurioje teismas laikė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.8 punktas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, laikytina nepagrįsta ir šalintina iš sprendimo motyvuojamosios dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.5 punkto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalys nutraukdamos santuoką privalo susitarti dėl visų nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymui reikalingas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.192 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų (gimimo liudijimų) matyti, jog A. D., D. D. ir E. D. tėvas nurodytas L. D.. Tuo tarpu pagal pateiktą Jungtinės Karalystės institucijos sprendimą kas mėnesį išlaikymą pareiškėjas skiria tik dviem vaikams – D. D. ir E. D.. Pareiškėjas, teigdamas, jog jis nėra A. D. biologinis tėvas, savo tėvystės nėra nuginčijęs, todėl negali būti atleistas nuo prievolės vykdymo nepilnamečiui vaikui, ką konstatavo ir teismas skundžiamoje nutartyje. Taip pat pažymėtina, jog Child Support Agency nurodymas dėl išlaikymo mokėjimo nėra teismo sprendimas. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad vaikų išlaikymo dydžio klausimą būtų nagrinėjęs Jungtinės Karalystės kompetentingas teismas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad sutarties 2.2.5 punkte numatyta motinos teisė kreiptis tik ateityje į teismą dėl išlaikymo priteisimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be pagrindo apeliantas teigia, jog turint mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal skirtingus Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus iš esmės būtų įteisintas dvigubas privalomas pareiškėjo L. D. apmokestinimas. Vaikų turtinės teisės (išlaikymo) dydis, mastas yra nustatomas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu, o kompetentingos Jungtinės Karalystės institucijos, atsakingos už vaikų teisių apsaugą, nurodymu dėl išlaikymo mokėjimo nustatytos periodinės išmokos galėtų būti užskaitomos kaip periodinių išmokų mokėjimas pagal Lietuvoje priimtą teismo sprendimą. Šiuo atveju byloje duomenų apie tokio teismo sprendimo egzistavimą nesant, apelianto argumentai dėl dvigubo išieškojimo jo atžvilgiu atmestini. Šalims neužkirstas kelias susitarus nurodyti, jog apeliantas vaikams išlaikymą moką kas mėnesį periodinėmis išmokomis po atitinkamą sumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, taikė perteklinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.8 punkto, tačiau iš esmės pagrįstai ir teisingai sustabdė civilinę bylą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė