Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-1053/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
AN2-96-1053/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
D. D.
Advokatai
Gediminas Kažys, Gediminas Kažys Vilnius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-1053/2024Teisminio proceso Nr. . 4-68-3-01458-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) nutarimo Nr. 10-ANR_N-27770-2023, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 850 Eur bauda ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 (trylikai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos faktinės aplinkybės

1. D. D. 2023 m. lapkričio 15 d. institucijos nutarimu Nr. 10-ANR_N-27770-2023, nubaustas už tai, kad jis 2023 m. spalio 21 d. 15.40 val. Vilniaus miesto sav., Grigiškėse, Mokyklos gatvėje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,00 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu jam paskirta 850 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Gediminas Kažys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė jo atstovaujamajam skirti teisės vairuoti atėmimą, nustatant 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą bei nustatyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi D. D. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Institucijai arba Skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo – paskirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4.1. Apeliantas skunde teigia, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. nebuvo vertintas apelianto prašymas, prie jo pridėti dokumentai ir sutikimas dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, taikymo. Teigiama, kad taip buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kartu pažymima, kad skundas dėl Institucijos priimto nutarimo, pirmiausia, buvo adresuojamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Institucijai, kaip tai numatyta ANK 622 straipsnio 2 dalyje, kai dėl akivaizdžios klaidos nutarimą priėmusi institucija, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Tačiau skundas, priešingai nei numato proceso greitumo ir ekonomiškumo principai, buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui taip dar ilgiau ištęsiant procesą.

4.2. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, kad apeliantas transporto priemonę vairavo judrioje kelio atkarpoje, kurioje yra daug gyvenamųjų namų. Nurodoma, kad apeliantas važiavo Vilniaus priemiestyje – Grigiškėse, gatvėje, kurioje iš vienos kelio pusės buvo autostrada, o iš kitos – masyvi garsą slopinanti siena. Kelias nesiriboja su jokiais gyvenamaisiais namais, kadangi jie šioje atkarpoje stovi už apsauginės sienos, o transporto priemonių judėjimas minėtame kelyje nėra judrus.

4.3. Skunde pažymima, kad apylinkės teismo išvada, jog apeliantas pažeidimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir sutuoktinei, yra neteisinga. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamo įvykio metu važiavo vienas, o Skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į bylos medžiagą ir reikšmingas aplinkybes.

4.4. Apelianto teigimu, nėra aišku kokiais duomenimis remiantis, apylinkės teismas nustatė, kad apelianto apsvaigimo požymiai buvo pastebėti pašalinių asmenų nenaudojant specialių priemonių. Pažymima, kad byloje yra pateiktas 2023 m. spalio 21 d. Pavel Lozarionok tarnybinis pranešimas dėl iš apelianto burnos sklidusio alkoholio kvapo, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų apie pašalinius asmenis, pastebėjusius apelianto neblaivumo požymius, todėl minėta apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta.

4.5. Apeliantas skunde pažymi, kad už analogiško pobūdžio nusižengimą yra baustas ne pirmą kartą, tačiau ši aplinkybė Institucijai ir apylinkės teismui tapo žinoma tik dėl jo paties sąžiningumo ir prisipažinimo. Kartu pažymima, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas dėl nesusipratimo ir per didelio pasitikėjimo savo sveikatos būkle, o ne dėl sistemingo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Apelianto teigimu, nusižengimo padarymo išvakarėse jis šventė gimtadienį ir vartojo alkoholį, miegoti nuėjo apie 5 val. ryte, atsikėlęs jautėsi gerai. Nurodoma, kad apeliantas nebūtų vairavęs, jei būtų jautęs kokius nors apsvaigimo požymius.

4.6. Aptardamas anksčiau padarytus pažeidimus, apeliantas nurodo, kad pakartotinas pažeidimo padarymas, kaip sunkinanti aplinkybė, gali būti vertinamas tik atsižvelgus į ANK 40 straipsnyje numatytą terminą. Kartu pažymima, kad apylinkės teismas vertino pažeidimą, kuris atliktas prieš 17 metų, kai jis buvo visai kitokia asmenybė, nei yra dabar. Taip pat nurodoma, kad 2013 m. liepos 7 d. padarytas nusižengimas buvo padarytas neįvertinus savo sveikatos būklės, taip pat praėjus daug laiko po alkoholio vartojimo. Teigiama, kad nei priimant Institucijos nutarimą, nei Skundžiamą nutartį, nebuvo vertintos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės pagal ANK 34 straipsnį, o tik nurodytos apeliantą apibūdinančios savybės dėl seniai atliktų pažeidimų, kurie šiuo metu jau nebegali charakterizuoti apelianto asmenybės. Apelianto vertinimu, kyla pagrįstų įtarimų dėl išankstinio apylinkės teismo nusistatymo apelianto atžvilgiu ir neįsigilinimo į bylos medžiagą.

4.7. Skunde apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas padarė išvadą, jog apeliantas yra nepakankamai drausmingas vairuotojas. Jo teigimu, išvada buvo padaryta remiantis 2023 m. sausio 15 d. apelianto padarytu nusižengimu sutrikdant viešąją tvarką, todėl kyla klausimas kaip viešosios tvarkos sutrikdymas lemia vairuotojo drausmingumo lygį.

4.8. Kartu apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl galimybių specialiosios teisės poreikį realizuoti kitais būdais, t. y. dirbant nuotoliniu būdu, naudojantis asmeninio vairuotojo ar taksi paslaugomis. Apelianto teigimu šie alternatyvūs būdai negali būti įgyvendinami, nes fizinėje parduotuvėje jis dirba vienas, taip pat dėl didelio atstumo tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės, dėl visoje Lietuvoje vykdomos koncertinės veiklos, dėl skirtingų jo ir sutuoktinės darbo grafikų bei nepakeliamų išlaidų, kurias lemtų važiavimas minėtomis priemonėmis.

4.9. Apelianto teigimu, pagal suformuotą teismų praktiką, asmens realus ketinimas įsigyti antialkoholinio variklio užraktą gali rodyti bylą nagrinėjančiam teismui, kad asmuo ne formaliai siekia susitrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, o realiai pripažinti priešingos teisei veikos atlikimą ir naudotis įstatyme numatyta teise vairuoti transporto priemonę tik su antialkoholiniu variklio užraktu. Todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas ir susitarimas su UAB „A.“ dėl antialkoholinio variklio užrakto įdiegimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas skunde nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų aptarti Skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis. Institucijos nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. D. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliantas taip pat neginčija ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau teigia, jog Institucija laiku neišnagrinėjo jo prašymo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pažeidė ANK 577 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti Institucijai, arba paskirti jam kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą, pažeidė ANK 577 straipsnio nuostatas, kadangi neįvertino ir nenagrinėjo D. D. pateikto prašymo ir jame išreikštos pozicijos dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam D. D. nebuvo užkirstas kelias su analogišku prašymu kreiptis į teismą. Kaip matyti iš Skundžiamos nutarties, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu toks D. D. prašymas buvo išnagrinėtas suteikiant jam ir jo atstovui teisę pateikti išsamius paaiškinimus tiek dėl prašymo turinio, tiek dėl kitų aplinkybių. Todėl laikytina, kad Institucijos padarytas pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

8. Atsakydamas į apeliaciniame skunde pateiktą argumentą dėl ANK 622 straipsnio taikymo, apygardos teismas pažymi, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Pažymėtina, kad galimybė institucijai, priėmusiai nutarimą, įvertinti skundo argumentus ir peržiūrėti priimtą nutarimą numatoma ANK 625 straipsnyje. Tačiau svarbu pastebėti, kad nutarimą priėmusi institucija turi teisę, o ne pareigą visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, ANK 622, 625 straipsnių nuostatų pažeidimų nenustatė, todėl apelianto argumentai dėl proceso greitumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti.

9. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, ANK nustatyta tvarka skiriamos administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

10. D. D. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje už šio administracinio nusižengimo padarymą numatyta privalomai skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Skundu pirmosios instancijos teismo D. D. prašė taikyti 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimą (ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai). Tai reiškia, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė skirti švelnesnę (trumpesnio termino), nei įstatymas numato, administracinio poveikio priemonę.

11. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

12. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad D. D., būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo dienos metu, judrioje kelio atkarpoje, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei aplinkinių namų gyventojams. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad gatvė, kurioje vairuota, vienoje pusėje atskirta nuo autostrados, kitoje – garsą slopinančia siena, nepaneigia fakto, kad pačioje gatvėje dienos metu galėjo būti kitų automobilių, dviračių ir kitų kelių eismo dalyvių, t. y. D. D., vairuodamas neblaivus minėtoje vietoje kėlė realų pavojų sau, kitiems asmenims ir jų turtui. Visgi, apygardos teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kartu su D. D. būtų važiavusi ir jo sutuoktinė, kaip nurodyta Skundžiamoje nutartyje. Tačiau apygardos teismo vertinimu, tai, kad D. D. važiavo vienas, esmingai nekeičia padaryto nusižengimo pavojingumo, nes, kaip minėta, jis kėlė pavojų ir kitiems kelių eismo dalyviams, taigi ši apylinkės teismo padaryta klaida negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą pripažinti Skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta.

13. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto Pavel Lozarionok tarnybiniu pranešimu (b. l. 31) ir padarė teisingą išvadą, kad neblaivumo patikrinimo metu iš D. D. burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. D. administracinį nusižengimą padarė dėl nesusipratimo ir per didelio pasitikėjimo savo sveikatos būkle. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmenys išlaikę vairavimo egzaminą, turi laikytis Kelių eismo taisyklių bei žinoti jose numatytus reikalavimus ir draudimus. Todėl asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus, ko nagrinėjamu atveju D. D. nepadarė ir sėdo už vairo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip jau buvo minėta, neblaivumo patikrinimo metu, net ir nenaudojant specialiųjų priemonių, D. D. buvo nustatytas neblaivumo požymis – juntamas aitrus iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Be kita ko, D. D. buvo nustatytas 1,00 promilės neblaivumas, o tai daugiau nei du kartus viršija leidžiamą minimalią neblaivumo ribą. Todėl apelianto argumentai, kad prieš vairuojant transporto priemonę jis nejuto jokių apsvaigimo požymių, nemenkina jo veiksmų pavojingumo.

15. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais matyti, kad D. D. dar 2007 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 7 d. buvo baustas už analogiškus administracinius pažeidimus, o būtent už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Nepaneigtinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuo minėtų administracinių nusižengimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo, labai svarbu atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, tarp jų ir anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, taikytas administracinio poveikio priemones bei pačio asmens padarytas išvadas dėl atitinkamo elgesio. Faktas, kad asmuo anksčiau net du kartus buvo baustas už analogišką nusižengimą – vairavimą neblaiviam, net ir praėjus ilgam laiko tarpui rodo, kad asmeniui skirtos poveikio priemonės nebuvo pakankamos, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir vėl elgėsi neteisėtai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir tai, kad D. D. ne kartą baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. D. yra nepakankamai drausmingas vairuotojas, buvo ne kartą baustas už teisei priešingas veikas, tačiau tinkamų išvadų apie savo elgesį nepadarė.

16. Apeliantas poreikį naudotis teise vairuoti transporto priemones grindžia tuo, kad neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, o naudodamasis asmeninio vairuotojo ar taksi paslaugomis susidurtų su nepakeliamomis išlaidomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis. Aplinkybė, jog nuobauda ar administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti. Pažymėtina ir tai, kad visos skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki apeliantui padarant administracinį nusižengimą, todėl jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.

17. Apeliantas kartu su skundu pateikė ir susitarimą dėl antialkoholinio variklio užrakto įdiegimo ir prašo taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, net ir esant asmens sutikimui, nėra privalomas, ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes Skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, kodėl netaikė šios administracinio poveikio priemonės ir kodėl pripažino Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę proporcinga ir ne per griežta. Tai, jog pirmosios instancijos teismas apelianto skunde nurodytas aplinkybes įvertino ne taip, kaip tikėjosi D. D., savaime neleidžia daryti išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams visiškai pritaria ir sprendžia, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindų nepažeidė. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė