Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-159/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-11
Bylos Nr.
2A-159/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Geja“
Atsakovas
Koenig
Advokatai
Mindaugas Navickas, Remigijaus Pilkis
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–159/2008Procesinio sprendimo kategorija: 43.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Gasiūnienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Remigijui Pilkiui, R. K. ,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geja“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-436-45/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geja“ ieškinį atsakovui Koenig & Bauer AG dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginės prievolės įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 142 083 Lt nepagrįstai įgyto turto, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo sudarytus sandorius patikrinęs administratorius nustatė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 41 150 EUR, tai yra 142 083 Lt. Ieškovas buvo skolingas atsakovui 16 350 EUR nuomos mokesčio už įrenginį RA 72-6+L, atliko 57 500 EUR mokėjimą, iš kurio buvo užskaityta skola, o likusi 41 150 EUR suma pasiliko kaip užmokestis už būsimą užsakymą – spausdinimo mašinos pirkimą. Paaiškino, kad 2003 m. balandžio 25 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. 10311150 dėl spausdinimo mašinos Rapida 74-6+L+T+L ALV 1,8 pirkimo už 1 100 000 EUR. Sutartyje šalys numatė, kad nuo jos sudarymo ankstesni šalių susitarimai netenka galios, o ši sutartis įsigalioja pasirašius lizingo sutartį. Lizingo sutartis nebuvo sudaryta, todėl sutartis neįsigaliojo, o mokestis už būsimą užsakymą turėjo būti grąžintas, nes susitarimas dėl užskaitymo neteko galios. Atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl permokėtos sumos grąžinimo, tačiau pastarasis nesutiko grąžinti skolą, pareikalavo atlyginti 102 899,92 EUR nuostolius, kurie atsirado šalims neįvykdžius sutarties, o sumokėtą 41 150 EUR sumą traktavo kaip kompensaciją už patirtus nuostolius. Ieškovas nesutiko su nurodyta nuostolių suma, kadangi šalys nėra sudariusios jokio susitarimo dėl atsakomybės už spausdinimo mašinos gamybos kaštus. Šalių sudaryta sutartis neįsigaliojo, todėl ieškovas neprivalėjo pirkti šios mašinos. Atsakovas, pradėjęs mašinos gamybą iki sutarties įsigaliojimo, pats prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, todėl ieškovas neprivalo atlyginti jokių atsakovo patirtų nuostolių, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Šalys jokio oficialaus susitarimo dėl 41 150 EUR sumos perdavimo atsakovui nesudarė. Nėra pagrindo minėtą sumą laikyti atsakovo nuostoliais, kadangi jo nurodyti nuostoliai atsirado nepagrįstai prisiėmus riziką gaminti spausdinimo mašiną neįsigaliojus sutarčiai. Ginčijamą sumą atsakovas gavo be teisinio pagrindo ir privalo kaip be pagrindo įgytą turtą grąžinti ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 2 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Nurodė, kad sutartis dėl spausdinimo mašinos buvo sudaryta 2003 m. balandžio 25 d., joje numatytos mašinos įsigijimo sąlygos, jos sudėtis, kiekiai ir kaina. Ieškovas sutarties pasirašymo fakto neginčija. Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių jos sąlygų. Sutartis įsigalioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų vykdymo buvo atidėtas. Teismas priėjo prie išvados, kad asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Teismas taip pat nurodė, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo savo teisių įgyvendinti taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ji atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Geja“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo jo nuostolius pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Toks atsakovo elgesys patvirtino faktą, kad jokių nuostolių jis nepatyrė. Teismas, priimdamas sprendimą, šios aplinkybės neįvertino, įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui ir priėmė neteisingą, neteisėtą bei neobjektyvų sprendimą. Atsakovui nepateikus jo nuostolius pagrindžiančių įrodymų, teismas ieškovo reikalavimą turėjo visiškai patenkinti. Teismas negalėjo nustatyti ir nenustatė, kad apeliantas dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Teismas neteisingai traktavo byloje esančias faktines aplinkybes. Ieškovo prašoma priteisti pinigų suma buvo perduota ne 2003 m. balandžio 25 d. sutarties pagrindu, o kaip nuomos mokesčio už įrenginį RA 72-6+L permoka, todėl atsakovas turėjo ją grąžinti. Nors ieškovas atkreipė į tai dėmesį, teismas savo sprendime nepasisakė dėl teisinio pinigų pervedimo atsakovui pagrindo, teismas neištyrė ir neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas nepateikė teismui dokumentų. Apelianto nuomone, atsakovas iki šiol nėra pateikęs įrodymų, kad yra padaryta 142 083 Lt užskaita. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė ta aplinkybe, kad prašoma priteisti suma buvo užskaityta kaip nuostoliai, tačiau, net ir teismui pareikalavus, nepateikė jokių jo nuostolius patvirtinančių įrodymų. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad sutartis dėl spausdinimo mašinos perleidimo neįsigaliojo, todėl iki sutarties įsigaliojimo pradėjęs gaminti mašiną atsakovas veikė savo rizika ir ieškovas neprivalo atlyginti jokių jo nuostolių. Apeliantas pabrėžė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, todėl šalys turėjo suprasti lizingo sutarties reikšmę, kadangi ji turėjo tapti finansiniu pagrindu spausdinimo mašinai įsigyti. Lizingo sutarties pasirašymas iš esmės atitiko abiejų sutarties šalių interesus, o galimą lizingo sutarties nepasirašymo riziką suprato ir prisiėmė abi šalys. Be to, ieškovas įrodė, kad jis ėmėsi visų priemonių lizingo sutarčiai sudaryti, tačiau bankai šią sutartį sudaryti atsisakė, todėl lizingo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai savo sprendimą parėmė CK 6.242 straipsnio 3 dalimi. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė nuostolių buvimo fakto ir jų dydžio, todėl jo išvada apie nuostolių buvimą yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Koenig & Bauer AG apeliacinį skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovo atlikti mokėjimai yra nuomos mokesčio permoka, kadangi šie mokėjimai buvo atlikti remiantis sąskaitomis Nr. 10311151 ir 10311152, kuriose yra aiškiai nurodytas mokėjimo pagrindas ir apmokamų sąskaitų numeriai, todėl akivaizdu, kad pinigai buvo pervedami šalių sudarytos sutarties pagrindu ir tai patvirtina, kad sutartis galiojo. Nors mokėjimas pagal sutartį buvo atliktas pavėluotai, atsakovas jį gavo ir šis mokėjimas buvo atliktas teisėtai. Sutarties šalys sutartyje susitarė ne dėl sutarties įsigaliojimo atidėjimo, o dėl teisių ir pareigų pagal šią sutartį vykdymo. Iš sutarties 7.1-7.3 punktų matyti, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki lizingo sutarties sudarymo. Finansavimo suradimas (lizingo sutarties sudarymas) buvo išimtinai ieškovo pareiga, jis nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai vykdė šią pareigą, kadangi nėra pateikta bankų atsisakymo finansuoti spausdinimo mašinos pirkimą. Ieškovo delsimas, atsisakymas sudaryti finansavimo sutartį arba savo galimybių neteisingas įvertinimas nėra pateisinama priežastis pažeisti ir nevykdyti sutarties. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys pradėjo sudarytą sutartį vykdyti, tai yra pats ieškovas atliko avansinius mokėjimus, jo atstovai buvo atvykę į atsakovo gamyklą pamatyti įsigyjamą prekę ir išmokti su ja dirbti, jokių pretenzijų dėl spausdinimo mašinos nepateikė. Nors sutartyje ieškovas įsipareigojo spausdinimo mašiną įsigyti iki 2003 m. gegužės mėnesio, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į finansines įstaigas dėl lizingo sutarties sudarymo jis kreipėsi tik 2004 m. kovo-birželio mėnesiais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys savo rašytiniais susirašinėjimais susitarė dėl nuostolių dydžio ir jo atlyginimo, taip pat pratęsė sutarties vykdymą. Ieškovo veiksmai rodo, kad jis buvo suinteresuotas įsigyti spausdinimo mašiną, negavęs finansavimo iš bankų, ketino jį gauti iš struktūrinių fondų, sutarties nenutraukė, o tarėsi dėl jos pratęsimo ir netesybų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas sutartiniuose santykiuose nebuvo sąžiningas, delsė sudaryti sutartį, užsisakė specifinę spausdinimo mašiną, o vėliau jos neatsiėmė, metus laiko delsė kreiptis į bankus dėl finansavimo, todėl savo tokiais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, jų padidėjimo ir turi juos kompensuoti. Be to, pats ieškovas 2004 m. rugpjūčio 24 d. faksimiliniu ryšiu patvirtino, kad pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo atveju 41 150 EUR suma lieka atsakovui kaip avansas kitai spausdinimo mašinai pirkti arba kompensacija už patirtus nuostolius. Taigi ieškovas netesybų dydį pripažino ir jas įskaitė, todėl atsakovas neprivalo įrodinėti kitos šalies pripažintos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. balandžio 25 d. sudarė spausdinimo mašinos, kurią ieškovas ketino įsigyti lizingo būdu už 1 100 000 EUR, pirkimo–pardavimo sutartį. Po sutarties sudarymo 2003 m. gegužės – 2004 m. balandžio mėnesiais ieškovas sumokėjo atsakovui 120 000 EUR. Iš šių pinigų šalių susitarimu 16 350 EUR buvo įskaičiuota atsakovui už ieškovo nuomotą kitą spausdinimo mašiną, 62 500 EUR grąžinta ieškovui. Spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko (ieškovas nenupirko mašinos), kadangi ieškovas nesurado lizingo įmonės, kuri sutiktų šį sandorį finansuoti.

Ieškovas UAB „Geja“ ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovui 41 150 EUR, įgijo šią sumą be teisėto pagrindo (CK 6.237 straipsnis), kadangi šalių sudaryta spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo sutartis neįsigaliojo, nes šalių sutarties 16.7 punkte numatyta, kad ji įsigalioja tik pasirašius lizingo sutartį.

CK 6.237 straipsnis reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Pagal jo nuostatas asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, jog šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. nei konkretaus teisės akto, nei sandorio pagrindu asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turtą. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-986/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006).

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendras interesas, tai yra ieškovas norėjo įsigyti spausdinimo mašiną, kuri atitiktų jo individualius poreikius, o atsakovas sutiko tokią mašiną pagaminti ir parduoti ieškovui. Šalys pasirašė mašinos pirkimo–pardavimo sutartį, numatė visas būtinas šios sutarties sąlygas bei po sutarties pasirašymo pradėjo ją vykdyti. Ieškovas pagal atsakovo pateiktas sąskaitas 2003 m. gegužės 16 d. sumokėjo 27 500 EUR, 2003 m. gruodžio 10 d. – 20 000 EUR (b. l. 24), o 2004 m. vasario 9 d. – 10 000 EUR (b.l. 22) (šalys pripažįsta, kad atsakovas iš ieškovo gavo 120 000 EUR), tai yra ieškovas vykdė šalių pasirašytos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose prisiimtas pareigas. Atsakovas taip pat vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir pagamino spausdinimo mašiną pagal ieškovo užsakymą. Šalių sudarytas sandoris nebuvo užbaigtas, nes ieškovas dėl savo finansinės būklės nesugebėjo surasti lizingo įmonės, todėl negalėjo atsiskaityti už norimą įsigyti daiktą. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 24 d. raštu (t. 1, b. l. 29) patvirtino, kad 41 150 EUR suma paliekama atsakovams kaip avansinis mokėjimas už kitą spausdinimo mašiną, jeigu sandoris ateityje būtų sudaromas, o tuo atveju, jeigu ieškovas kitos mašinos nepirktų, tai ši suma paliekama atsakovui kaip kompensacija už jo patirtus nuostolius.

Kaip minėta, nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būdinga tai, kad prievolei atsirasti nėra jokio pagrindo, tai yra nei įstatymo, nei sandorio. Ieškovas, remdamasis šalių sudarytos sutarties 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad sutartis įsigalioja pasirašius lizingo sutartį, įrodinėja, kad nebuvo pagrindo mokėti atsakovui 41 150 EUR sumą. Kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nepaisant sutartyje numatytos išlygos dėl sutarties įsigaliojimo, sutartyje įtvirtinta ieškovo pareiga atlikti mokėjimus iki lizingo sutarties sudarymo ir šalių faktiniai veiksmai rodo, kad šalys sutartį pripažino bei ją vykdė, todėl negalima teigti, kad sutartis nebuvo pagrindas mokėjimams atlikti. Visi šalių veiksmai po sutarties pasirašymo rodo ieškovo ketinimą užbaigti pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau dėl ieškovo nesugebėjimo sudaryti lizingo sutartį, tai yra dėl jo kaltės šis sandoris neįvyko. Ieškovas savo kaltę dėl neįvykusio sandorio ir atsakovo patirtų nuostolių pripažino, sutiko avanso suma šiuos nuostolius kompensuoti (t. 1, b. l. 29), todėl nėra pagrindo išvadai, kad avanso suma buvo sumokėta, o vėliau palikta atsakovui kaip nuostolių atlyginimas, be teisėto pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu tarp ginčo šalių nebūtų buvusi sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau šalys, pagrįstai tikėdamos, kad ateityje sandoris bus sudarytas, ikisutartinių santykių metu pradėtų vykdyti sutartus įsipareigojimus, tai pagal civilinės atsakomybės nuostatas nuostolius dėl kitos šalies neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų patyrusi šalis įgytų teisę į jų atlyginimą.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo atlikti mokėjimai nebuvo sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o buvo spausdinimo mašinos nuoma. Tai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tai yra atliktų mokėjimų sumos sutampa su sutartyje numatytomis mokėtinomis avanso sumomis, iš pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad pavedimai buvo atliekami pagal pateiktas sąskaitas už spausdinimo mašiną, todėl nėra pagrindo teigti, kad mokėjimai buvo atliekami prievolėms kylančioms iš nuomos teisinių santykių vykdyti.

Apeliantas savo skunde taip pat kėlė atsakovo nuostolių dydžio klausimą ir nurodė, kad šioje byloje nuostoliai nebuvo įrodyti. Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad spausdinimo mašina buvo atliekama pagal individualų užsakymą ir ji buvo pritaikyta ieškovo reikmėms (t. 1, b. l. 29). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad mašina buvo paruošta sutartu laiku ir atsakovas iki 2004 m. liepos mėnesio ją sandėliavo, o vėliau, neįvykus sandoriui, perdarė pagal kito kliento užsakymą. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad technologijos sparčiai tobulėja, todėl, ilgai sandeliuojant spausdinimo mašiną, ji moraliai seno. Atsakovo paskaičiavimai (t. 1, b. l. 127, 130, 171) rodo, kad atsakovas patyrė didelių nuostolių, kurių ieškovo sumokėta suma nepadengia. Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi ieškovo pareiškimas atsakovui, kad avanso suma yra įskaitoma kaip nuostoliai, yra laikytinas vienašaliu aktu, kuriuo ieškovas pripažino atsakovo nuostolius ir sutiko juos kompensuoti.

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus atsakovui dėl be teisėto pagrindo įgyto turto priteisimo atmetė, todėl priimtas sprendimas paliktinas galioti.

Atmetant ieškovo apeliacinį skundą iš jo priteistinos valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geja“ (į. k. 2001851) valstybei 13,90 Lt (trylika litų 90 ct) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė GasiūnienėVincas Verseckas