- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-9810-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05362-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GVM“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GVM“ dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) pateikė teismui ieškinį atsakovei UAB „GVM“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai be teisinio pagrindo gautą 577,80 Eur subsidiją darbo užmokesčiui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „GVM“ pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. vasario 9 d. Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“(toliau – Aprašas, 81 priedas) ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. Prašymą (Aprašo 82 priedas) išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotoją E. R., kuriai paskelbta prastova, taip pat pateikė darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį darbuotojui pagrindžiančius dokumentus ir 2021 m. sausio 20 d. įsakymo „Dėl prastovos paskelbimo“ kopiją bei pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) kopiją. Buvo priimtas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – Vilniaus KAD) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. VI(19.1)-3594 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau – 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.1)-3594), kurio 1.1 papunkčiu (1 priedo 6 eilutė) priimtas sprendimas skirti atsakovei subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusį užimtą asmenį E. R.. Užimtumo tarnyba 2021 rugpjūčio 11 d. pavedimu Nr. 60017088 pervedė atsakovei 577,80 Eur subsidiją. Užimtumo tarnybai, pakartotinai išnagrinėjus atsakovės pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas dėl paskelbtos prastovos, gautas iš VDI yra pateiktas nesilaikant DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (pažeidžiant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalį), t.y. pranešimas dėl prastovos paskelbimo VDI buvo pateiktas pavėluotai 2021 m. rugpjūčio 5 d., o turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 2 d. Subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią E. R. 2021 m. rugpjūčio 11d. įsakymu Nr. VI(19.1)-3594 atsakovei buvo paskirta ir išmokėta nepagrįstai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi, buvo priimtas Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymas Nr.VI(19.1)-4827 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.1)- 3594 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui įgyvendinimo“ 1-ojo priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – 2021 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.1)-4827), kuriuo buvo pripažinta netekusia galios 1 priedo 6 eilutė, kuria buvo skirta subsidija už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią E. R.. Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-asis skyrius 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. SD(19.1)-13955 „Pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“ informavo Atsakovę, jog yra priimtas 2021 m. spalio 11 d. įsakymas, kartu pridedant šio įsakymo elektroninio dokumento nuorašą, kuriame nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, o Vilniaus miesto 6-ojo skyriaus rašte buvo išdėstytos šio įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. UAB „GVM“ 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymą Nr.VI(19.1)-4827 ir Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-ojo skyriaus 2021 m. spalio 14 d. pateiktą pretenziją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-526-535/2023 atmetė UAB „GVM“ skundą, Atsakovė šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. 2023 m. vasario 2 d. sprendime teismas padarė išvadą, „<...> kad pareiškėja pagal teisinį reglamentavimą neturėjo teisės gauti subsidijos , nes neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos sąlygos apie prastovos paskelbimą informuoti VDI per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo. Atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą ginčijamą įsakymą, jo panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo<...>“. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė neįvykdė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje jai pavestos pareigos, todėl turi grąžinti nepagrįstai jai pervestą 577,80 Eur subsidiją, kadangi neatitinka sąlygos subsidijai darbo užmokesčiui prastovos metu gauti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „GVM“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Užimtumo įstatymo nuostatos nesudaro teisinio pagrindo Užimtumo tarnybai reikšti reikalavimą dėl atsakovei išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui grąžinimo. Nėra faktinio ir teisinio pagrindų atsakovės atsakomybei kilti bei teisiškai nepagrįsta sukelti atsakovei neigiamas pasekmes dėl aplinkybių, kurios atsirado dėl pačios Užimtumo tarnybos galimai netinkamo veikimo. Objektyviai neegzistuoja, nėra konstatuotas bei teisiškai nėra kvalifikuotas pažeidimas, už kurio padarymą atsakovei galėtų būti taikoma subsidijos grąžinimo sankcija. Neatitinka tikrovės ir Užimtumo tarnybos teiginiai apie tai, kad apie darbuotojos E. R. prastovą Bendrovė pateikė pranešimą VDI tik 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nurodytai darbuotojai 2021 m. sausio 20 d. įsakymu paskirtos prastovos pradžios data yra 2021 m. sausio 21 d., atitinkamas atsakovės pranešimas pateiktas VDI 2021 m vasario 5 d. Minėtame įsakyme taip pat nurodoma, kad paskelbtos prastovos laikas pratęsiamas karantino režimo galiojimo laikotarpiui. Byloje nėra ginčo, kad darbo užmokestis už 2021 m. liepos mėnesį bendrovės darbuotojai, kurios darbo užmokesčiui skirta subsidija, yra bendrovės išmokėtas. Pagal atsakomybę už Užimtumo įstatymo pažeidimus reguliuojančias Užimtumo įstatymo 61 straipsnio nuostatas, nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusiu šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų. Analogiškas reguliavimas įtvirtintas Tvarkos aprašo 89 punkte: darbdavio patirtos ir kompensuotos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, nustačius, kad Užimtumo tarnyba darbdavio patirtas išlaidas kompensavo pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus, pateikus tikrovės neatitinkančią informacija ar dėl kitu neteisėtų veiksmų. Aktualiu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti bet kokią bendrovės kaltę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad bendrovė yra atsakinga už bet kokį Užimtumo įstatymo pažeidimą, už kurį galėtų būti kildinama jos atsakomybė.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.
5. 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi teismas įvertinęs tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, tai, kad ieškovas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas su rašytiniu bylos nagrinėjimu sutinka, kad byloje kilusio ginčo dalykas ir ribos yra aiškiai apibrėžti, papildomi procesiniai veiksmai pasirengimui nagrinėti bylą nereikalingi bei, atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir operatyvumo užtikrinimą procese, sprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti išsiuntus teismo nutartį ir įstatyme nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Ieškinys tenkintinas
7. CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
8. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
9. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V1(19.1)-3594 atsakovei buvo skirta 100 proc. subsidija E. R. darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiui. Šio įsakymo pagrindu atsakovei 2021 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60017088 už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. buvo išmokėta 577,8 Eur subsidija E. R. darbo užmokesčiui kompensuoti. 2021 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4827 1 punktu pripažinta netekusia galios Užimtumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-3594 UAB „GVM“ 1 priedo 6 eilutė, kuriuo buvo pareiškėjai skirta subsidija darbo užmokesčiui. Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-ąjį skyriaus vedėjui pavesta inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą. Įsakymo pagrindu ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalauta iki 2021 m. lapkričio 15 d. grąžinti nepagrįstai pervestą subsidiją, nurodyta, kad subsidijos nustatytu terminu negrąžinus, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
11. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-526-535/2023 buvo atmestas atsakovės skundas ieškovei dėl 2021 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4827 įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad Vilniaus KAD direktorius, sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, turėjo teisę pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, prieštaraujantį Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ d. nuostatoms, todėl jis pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą 2021 m. spalio 11 d. įsakymą, kuriuo pripažino netekusiu galios 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo dėl UAB „GVM“, 1 priedo 6 eilutę, kuriuo buvo skiriama subsidija darbo užmokesčiui E. R. bei inicijavo subsidijos grąžinimo procesą. Teismas padarė išvadą, kad UAB „GVM“ neturėjo teisės gauti subsidijos, nes neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ d. nustatytos sąlygos apie prastovos paskelbimą informuoti VDI per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo.
12. 2023 m. vasario 2 d. sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I2-526-535/2023, turi prejudicinę galią šioje byloje, kadangi administracinėje byloje bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2021 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4827 teisėtumas. Nustatytos aplinkybės dėl 2021 m. spalio 11 d. įsakymo teisėtumo yra reikšmingos šioje byloje, be to, abiejose bylose yra tie patys byloje dalyvaujantys asmenys – Užimtumo tarnyba ir UAB „GVM“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis šio sprendimo 11 punktu, šalių pateikti argumentai ir įrodymai, susiję su 2021 m. spalio 11 d. įsakymo teisėtumu, papildomai netiriami, kadangi yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią šioje byloje.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, kad asmuo, be teisinio pagrindo įgijęs turtą, privalo grąžinti tą turtą asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 str. Kad atsirastų ši pareiga turi būti šios sąlygos: 1) asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo; 2) turtas turi būti realiai gautas; 3) įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisių gynimo būdus; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
15. Nagrinėjamoje byloje atsakovei subsidija buvo paskirta neįvykdžius teisės aktų reikalavimų pastarajai skirti; atsakovė realiai subsidiją gavo; subsidijos ieškovė negali susigrąžinti kitais civilinių teisių gynimo būdais (regresas, vindikacija); atsakovė nepraturtėjo remiantis įstatymu ar sutartimi. Taigi yra nustatytos visos sąlygos taikyti CK 6.237 straipsnį dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai gavo iš ieškovės subsidiją, be to, byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi jai pervestą 577,80 Eur dydžio subsidiją (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 577,80 Eur negrąžintą subsidiją laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
16. Už priteistą sumą (577,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to, patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios susidarė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 92 straipsnis).
19. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina suma – 34,28 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GVM“, juridinio asmens kodas 123612192, 577,80 Eur (penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai ir 80 ct) negrąžintą subsidiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (577,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GVM“, juridinio asmens kodas 123612192, valstybei 34,28 Eur žyminį mokestį ir su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų.
Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.